- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-03
- Bylos Nr.
- eI2-1428-541/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04010-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jolanta Vėgelienė (pirm.), Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- S. B.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės ir Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. (S. B.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. (15/5-9) 4U-719 „Dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiui S. B. atvykti į Lietuvos Respubliką“.
Paaiškina, kad 2020 m. rugsėjo 24 d. pareiškėjas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 1V-899/V-330 „Dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Vizos išdavimo tvarkos aprašas) nustatyta tvarka kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą, esančią Ukrainoje, dėl nacionalinės (D tipo) daugkartinės vizos išdavimo, tuo pagrindu, jog ketino atvykti į Lietuvos Respubliką dirbti į UAB „Fulten“ nes turi profesiją, kuri įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje sąrašą. 2020 m. spalio 22 d. Lietuvos Respublikos ambasada Ukrainoje išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir vadovaudamasi UTPĮ 19 str. 1 d. 2 p., priėmė sprendimą Nr. (65.5.7.8)-857 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo“, kuriuo nusprendė atsisakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą nes užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų (UTPĮ 19 str. 1 d. 1 p.) bei užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo reiškiamų pareiškimų patikimumo (UTPĮ 19 str. 1 d. 2 p.). Pareiškėjas teigia, kad jam iki šiol nėra žinoma, dėl kokių konkrečių priežasčių jam buvo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, kadangi priežastys nurodytame dokumente nėra detalizuotos. 2020 m. lapkričio 24 d. pareiškėjas savo gyvenamosios vietos adresu iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos gavo 2020 m. lapkričio 6 d. pranešimą Nr. (15/5-9) 10K-28527 „Dėl priimto sprendimo“, kurio pagrindu tapo informuotas, kad jo atžvilgiu 2020 m. lapkričio 6 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. (15/5-9) 4U-719 „Dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiui S. B. atvykti į Lietuvos Respubliką“ (toliau – ir Sprendimas).
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad Sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstai suvaržo jo teises, yra neproporcingas.
Pareiškėjas pažymi, kad iki šiol iš Departamento nėra gavęs Sprendimo patvirtinto nuorašo ar kopijos, todėl jam nėra žinomi motyvai bei teisiniai argumentai, kurių pagrindu pareiškėjui yra uždrausta net 3 metus atvykti į Lietuvos Respublikos ir Šengeno susitarimo valstybių teritoriją. Pareiškėjui skirtame 2020 m. lapkričio 6 d. Departamento pranešime nurodytas tik Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas (UTPĮ 133 str. 1 d.) ir išdėstyta Sprendimo rezoliucinė dalis. Tai neabejotinai apsunkina pareiškėjo teisę į teisinę gynybą.
Nurodo, kad UTPĮ 133 str. 1 d. bei ją įgyvendinančiuose teisės aktuose, nei Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS II reglamento) 24 str. nėra numatytas besąlyginis draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką, taip pat automatinis užsieniečio duomenų įrašymas į Užsieniečių registrą bei perspėjimo į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvedimas tuo atveju, jei užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti daugkartinę nacionalinę Lietuvos Respublikos vizą. Taigi, priimant tokio pobūdžio sprendimus turi būti atsižvelgiama į argumentus, dėl kurių užsieniečio atžvilgiu buvo priimtas neigiamas sprendimas dėl daugkartinės nacionalinės vizos išdavimo, tokiu sprendimu siekiami tikslai, taip pat įvertinta, ar priimtos ribojančios priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams. Pareiškėjo įsitikinimu, jo nurodomos aplinkybės ir rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog Departamentas pareiškėjo atžvilgiu negalėjo priimti sprendimo uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką, o jeigu ir galėjo, tai priimdamas Sprendimą neatsižvelgė į visas su konkrečiu pareiškėjo atveju susijusias aplinkybes, kurios galėjo turėti įtakos nustatant draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmę, dėl to Sprendimas turi būti naikinamas.
Pažymi, kad Lietuvos Respublikos 2005 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. 436 „Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 12 punkte nustatyta, kad gavęs duomenis, nurodytus taisyklių 6 punkte, juos pagrindžiančius dokumentus, uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindą patvirtinančius dokumentus ir (arba) motyvuotas išvadas ar informaciją apie tai, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, Departamentas šių duomenų, dokumentų ir (arba) motyvuotų išvadų ar informacijos pagrindu ne vėliau kaip kitą darbo dieną, jeigu kreipiamasi dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui, arba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, jeigu kreipiamasi kitais pagrindais, priima sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pirmasis sprendimas Nr. (65.5.7.8)-857 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo“ buvo priimtas 2020 m. spalio 22 d., tuo tarpu Sprendimas, kurio pagrindu pareiškėjui yra nustatytas draudimo atvykti laikotarpis, yra priimtas tik 2020 m. lapkričio 6 d., t. y. praėjus daugiau nei 10 darbo dienų nuo pirmojo sprendimo priėmimo. Vertinant tai, kad duomenys, susiję su atsisakymu pareiškėjui išduoti daugkartinę nacionalinę vizą, iš Lietuvos Respublikos ambasados Ukrainoje Departamentui operatyviai buvo perduoti el. paštu arba per MIGRIS, kyla pagrįstų abejonių, ar Sprendimas buvo priimtas nepažeidžiant imperatyvaus 5 darbo dienų termino. Jeigu Sprendimas yra priimtas praleidus nurodytą 5 darbo dienų terminą, jis yra neteisėtas ir naikintinas.
Pareiškėjas nurodo, kad Sprendimo priėmimo metu neturėjo šeiminių, socialinių, ekonominių ar kitokių ryšių su Lietuvos Respubliką, į kuriuos priimant sprendimą būtų turėjęs atsižvelgti Departamentas. Tačiau pareiškėjui kyla abejonių, ar Departamentas tinkamai atsižvelgė į priežastis, dėl kurių buvo atsisakyta pareiškėjui išduoti vizą. Taip pat nėra aišku, ar priimant Sprendimą buvo atsižvelgta į tai, jog nagrinėjamu atveju, pareiškėjo žiniomis, nėra nei vieno iš Departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. 3K-33 „Dėl kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Kriterijų Vertinimo Tvarka) 8.3.1-8.3.2 papunktyje nurodyto atvejo.
Teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog Sprendimu pareiškėjui yra uždrausta atvykti į Lietuvos Respublikos ir Šengeno susitarimo valstybių teritoriją 3 metų laikotarpiui, pareiškėjas sprendžia, kad minėtas draudimo atvykti laikotarpis buvo nustatytas vadovaujantis Kriterijų Vertinimo Tvarkos 9 punktu. Nurodo, kad Kriterijų Vertinimo Tvarkos 9.3 punkte numatytas atvejis pareiškėjui nėra taikomas, nes jis kalba apie atvejus, kai yra priimamas sprendimas panaikinti vizą. Tuo tarpu 2020 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. (65.5.7.8)-857 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo“ pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti daugkartinę nacionalinę vizą, o ne ją panaikinti. Tačiau kuris iš Kriterijų Vertinimo Tvarkos 9.1., 9.2. ir/ar 9.2. punktų yra pritaikytas priimant Sprendimą – pareiškėjui iki šiol nėra žinoma, nes Sprendimo kopija pareiškėjui nėra pateikta, o 2020 m. lapkričio 6 d. pranešime nurodyta informacija taip pat nėra pateikta jokios papildomos informacijos. Tad pareiškėjui nėra žinoma, kokių konkrečių aplinkybių pagrindu jam yra nustatytas 3 metų trukmės draudimo atvykti laikotarpis ir tai neabejotinai riboja pareiškėjo teisę į efektyvią teisminę gynybą. Pareiškėjas įsitikinęs, kad Sprendime nėra pateikti jo priėmimą pagrindžiantys motyvai ir tokiu sprendimu siekiami tikslai. Priešingu atveju, jie būtų aiškiai nurodyti pareiškėjui atsiųstame Departamento 2020 m. lapkričio 6 d. pranešime. Šiuo požiūriu minėtas teisės aktas yra laikytinas ydingu ir neteisėtu.
Lietuvos Respublikos ambasada Ukrainoje atsisakė išduoti pareiškėjui daugkartinę nacionalinę vizą, dėl to, kad užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų (UTPĮ 19 str. 1 d. 1 p.) ir dėl to, kad užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo reiškiamų pareiškimų patikimumo (UTPĮ 19 str. 1 d. 2 p.). Taigi Lietuvos Respublikos ambasada Ukrainoje 2020 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. (65.5.7.8)-857 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo“ priėmė galimai siekdama užkirsti kelią nelegaliai migracijai. Kadangi kitų Sprendimo priėmimo pagrindų 2020 m. lapkričio 6 d. Departamento pranešime nenurodyta, manytina, kad tokio paties tikslo siekta priimant ir šį aktą. Pareiškėjo įsitikinimu, Departamentas priimdamas Sprendimą neturėjo jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Kartu su šiuo skundu pareiškėjas pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad pareiškėjas ne kartą yra teisėtai keliavęs į kitas Europos Sąjungos valstybes nares (Lenkiją, Vokietiją, Vengriją).
Paaiškina, kad pareiškėjo kreipimosi dėl daugkartinės nacionalinės vizos išdavimo tikslas buvo teisėtai atvykti ir dirbti Lietuvos Respublikoje tam, jog galėtų finansiškai aprūpinti savo šeimą, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Sprendimas net 3 metus užkerta pareiškėjui galimybę ne tik atvykti į Lietuvos Respubliką ar kitas Šengeno susitarimo valstybes nurodytu tikslu, bet kartu atima teisę iš pareiškėjo atvykti į Lietuvos Respubliką ar kitas Šengeno susitarimo valstybes net su darbu nesusijusiais, pavyzdžiui, turistiniais ar gydymo paslaugų gavimo tikslais. Pareiškėjas teigia, kad nesupranta, kodėl pasiekti siekiamo tikslo, t. y. užkirsti kelią nelegaliai migracijai, nepakako vien atsisakymo išduoti daugkartinę nacionalinę vizą, ir kodėl yra būtinos papildomos labai reikšmingai jo judėjimo laisvę ribojančios priemonės.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad Departamentas priimdamas Sprendimą pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 str. 1 d., Taisyklių 12 p., UTPĮ 133 str. 1 d., 8 d., Kriterijų Vertinimo Tvarkos 5 p., 8 p., 9 p., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 2 d.
Teisme 2021 m. vasario 24 d. gautas pareiškėjos atstovės prašymas stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėtas ir priimtas galutinis procesinis sprendimas bet kurioje iš nurodytų administracinių bylų: Nr. eA-2813-XX/2021 arba Nr. eA-2814-XX/2021 ir rašytiniai paaiškinimai.
Rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodė, kad visus su jo įdarbinimu ir atvykimu į Lietuvos Respubliką (įskaitant nacionalinės vizos gavimo) klausimus organizavo ir tvarkė UAB „Fulten“, t.y. būsimasis darbdavys. UAB „Fulten“ Pareiškėją patikino, jog jo kvalifikaciją bei patirtį pagrindžiantys dokumentai turėtų būti pakankami, jog būtų pagrįsta betonuotojo kvalifikacija bei patirtis, ir tuo pagrindu būtų išduota viza pagal profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą. Paaiškėjo, jog norint gauti nacionalinę vizą pareiškėjui ir UAB „Fulten“ pateiktų dokumentų neužteks ir reikės pateikti papildomus dokumentus. Pareiškėjas neturėjo ir negalėjo pateikti konkrečiai kaip betonuotojo darbo patirtį patvirtinančių dokumentų, todėl šie dokumentai Ambasadai paprasčiausiai nebebuvo teikiami. UAB „Fulten“ nusprendė, jog laiko ir finansinių kaštų prasme ekonomiškai bus naudingiau ieškoti kitų (duomenys neskelbtini) piliečių, kurie turės ne tik betonuotojo kvalifikaciją, bet ir tokio darbo patirtį patvirtinančius dokumentus, o Pareiškėjo tolesnio įdarbinimo ir vizos išdavimo procedūros atsisakyti.
Šalies argumentai
Departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovas paaiškina, kad pareiškėjas kviečiamosios įmonės UAB „Fulten“ kvietimu Lietuvos Respublikos ambasadai Ukrainoje 2020 m. rugsėjo 24 d. pateikė prašymą išduoti daugkartinę nacionalinę vizą pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 (Vizos išdavimo tvarkos aprašas), 70.13 papunktį, kuriame nustatyta, kad daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduota užsieniečiui, atvykstančiam į Lietuvos Respubliką dirbti ir turinčiam profesiją, kuri įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojo trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos ambasada Ukrainoje, nagrinėdama pareiškėjo pateiktą prašymą, nustatė, kad Viešųjų paslaugų, susijusių su asmens ir kitų dokumentų išdavimu, konsultavimo, teikimo Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams informacinėje sistemoje (EPIS) įformintas kviečiančiosios įmonės UAB „Fulten“ tarpininkavimo raštas neatitinka Vizų išdavimo tvarkos aprašo reikalavimų, nenurodytas dokumentas, patvirtinantis pareiškėjo turimą kvalifikaciją. Be to, UAB „Fulten“, registruota adresu (duomenys neskelbtini), kaip ir daugelis šiuo adresu registruotų įmonių, užsiimančių kita veikla, įmonė veikia 7 mėnesius, tačiau nevykdo veiklos, susijusios su statybomis, įmonėje nedirba nei vienas asmuo. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos ambasada Ukrainoje paprašė pareiškėjo papildomai pateikti tarpininkavimo raštą, įformintą pagal Vizos išdavimo tvarkos apraše nustatytą tvarką, įmonės elektroninius sertifikuotus išrašus (ESI) su veikla, darbo patirties dokumentus, t. y. darbo knygelę su vertimu, Ukrainos Valstybinio socialinio fondo pažymą OK-7, iš kurios būtų galima nustatyti, kad pareiškėjas turi betonuotojo darbo patirtį. Pareiškėjas paminėtų dokumentų iki 2020 m. spalio 22 d. nepateikė, todėl Lietuvos Respublikos ambasada Ukrainoje, vadovaudamasi UTPĮ19 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo, 2020 m. spalio 22 d. priėmė sprendimą Nr. (65.5.7.8)-857, kuriuo nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą.
Departamentas nurodo, kad teikia ginčijamą Sprendimą kartu su šiuo atsiliepimu į skundą bei pažymi, jog Sprendimas pareiškėjui ar jo atstovei anksčiau nebuvo siunčiamas, kadangi nei pareiškėjas, nei jo atstovė tokio prašymo prieš pareiškiant skundą Departamentui nepateikė. Departamentas pareiškėją apie Sprendimą informavo 2020 m. lapkričio 6 d. pranešimu Nr. (15/5-9)10K-28527 „Dėl priimto sprendimo“, kuriame nurodyta Sprendimo priėmimo data, numeris, uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindas, sprendimą priėmęs subjektas, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas ir sprendimo apskundimo tvarka. Šis pranešimas buvo išsiųstas Departamentui žinomu pareiškėjo adresu, pareiškėjas pranešimą gavo. Toks pareiškėjo informavimas apie priimtą Sprendimą laikytinas tinkamu ir atitinkančiu teisės aktų reikalavimus, pareiškėjui nebuvo sudarytos kliūtys pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą.
Departamentas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad teisės aktuose nėra numatytas besąlyginis draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką, taip pat automatinis užsieniečio duomenų įrašymas į Užsieniečių registrą bei perspėjimo į C. SIS įvedimas tuo atveju, jei užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti daugkartinę nacionalinę Lietuvos Respublikos vizą, todėl Departamentas neatsižvelgė į visas su pareiškėjo atveju susijusias aplinkybes. Atsakovas mano, kad šie pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs ir paremti netinkamu aktualių teisės aktų normų aiškinimu. Spręsdamas, ar pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir kokį konkretų draudimo atvykti laikotarpį numatyti, Departamentas vadovavosi objektyviais Kriterijų Vertinimo Tvarkoje nustatytais kriterijais. Prieš priimdamas Sprendimą Departamentas atsižvelgė į UTPĮ įtvirtintą maksimalų draudimo atvykti laikotarpį (5 metai), įvertino tai, kad pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti vizą, priežastis, dėl kurių pareiškėjui atsisakyta išduoti vizą, tai, kad pareiškėjo ilgalaikių, socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika bei šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, ir vadovaudamasis Kriterijų Vertinimo Tvarkos 9.1 punktu, pagal kurį 3 metų draudimo atvykti laikotarpis nustatomas šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuriam buvo priimtas Sprendimas atsisakyti išduoti ar panaikinti vizą, dėl to, kad užsienietis, norėdamas gauti vizą, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, pagrįstai nustatė pareiškėjui 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį. Šis draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas, jis atitinka Vertinimo Tvarkoje įtvirtintus kriterijus.
Pažymi, kad sprendimas dėl perspėjimo į C. SIS įvedimo pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas pagrįstai ir teisėtai. Įvertinus tai, kad uždraudžiama pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką remiantis tuo, kad jam buvo atsisakyta išduoti vizą bei priežastis, dėl kurių jam atsisakyta išduoti vizą, kad nors jis šiuo metu neturi galiojančios vizos, tačiau, įvertinus nustatytas aplinkybes, manytina, kad pareiškėjas ir ateityje gali siekti gauti Lietuvos Respublikos ar kitos Šengeno erdvės valstybės išduodamą Šengeno vizą ir gali siekti vykti į Šengeno erdvę, jog draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę, kad šis tikslas yra pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į C. SIS.
Nurodo, kad pareiškėjas neginčija Lietuvos Respublikos ambasados Ukrainoje priimtame 2020 m. spalio 22 d. sprendime bei Sprendime konstatuotų aplinkybių, jog teikdamas prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.13 papunktį pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo turimą kvalifikaciją, patirtį, jį įdarbinti įsipareigojusią įmonę. Priešingai – pareiškėjo skundo teiginiai, kad jam nėra suprantama, kodėl siekiant užkirsti kelią nelegaliai migracijai, nepakako vien atsisakymo išduoti daugkartinę nacionalinę vizą, parodo, kad pareiškėjas pripažįsta, kad jo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikrasis tikslas buvo ne dirbti jį kviečiančioje įmonėje pagal profesiją, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, o kitas, kurio pareiškėjas neatskleidžia. Tai leidžia pagrįstai pripažinti, kad pareiškėjas nacionalinę vizą siekė gauti nesąžiningai, neteisėtai, piktnaudžiaudamas užsieniečiams suteiktomis teisėmis ir migracijos procedūromis, kas patvirtina Sprendimą esant proporcingu ir pagrįstu.
Departamentas nesutinka, kad Sprendimas turėtų būti panaikintas, nes jį priimant buvo pažeistas Taisyklių 12 punkte įtvirtintas 5 darbo dienų sprendimo uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmimo terminas, kuris skaičiuojamas nuo duomenų apie užsienietį ir dokumentų, patvirtinančių uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindą, gavimo dienos. Lietuvos Respublikos ambasados Ukrainoje 2020 m. spalio 22 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, ir duomenis apie pareiškėją Departamentas gavo 2020 m. spalio 26 d., o Sprendimas priimtas 2020 m. lapkričio 6 d. Tačiau neatsižvelgiant į tai, kad Sprendimas priimtas nežymiai praleidus Taisyklių 12 punkte įtvirtintą terminą, tai nesudaro teisinio pagrindo pripažinti ginčijamą sprendimą negaliojančiu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje išaiškinta, kad viešojo administravimo subjektui i?statyme nustatytas terminas administraciniam sprendimui priimti yra instrukcinio pobu?dz?io, tode?l s?io termino pasibaigimas nedaro negaliojanc?iu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus s?iam terminui. I?statyme nustatyto termino, per kuri? turi bu?ti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia vies?ojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracini? sprendima? ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamu? teisiniu? pasekmiu?, tik prailgina administracini? procesa? (z?r. pvz. 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracine?je byloje Nr. A602-110/2012, 2012 m. geguz?e?s 24 d. nutartis administracine?je byloje Nr. A520-2327/2012, 2012 m. gruodz?io 5 d. nutartis administracine?je byloje Nr. A525-2907/2012). Pažymi, kad Taisyklėse nustatytas 5 darbo dienų terminas yra procedūrinis administracinių institucijų veiksmų atlikimo terminas, kuris nustatytas ne pareiškėjui, bet administravimo subjektui sprendimui priimti. LVAT praktikoje išaiškinta, kad skundžiamas teisės aktas negali būti naikinamas dėl formalių procedūrą reglamentuojančių taisyklių pažeidimo. Pagrindas panaikinti skundžiamą teisės aktą dėl procedūros pažeidimo galimas tik tuomet, kai nustatoma, jog procedūros taisyklių nesilaikymas turėjo įtakos priimto akto objektyvumui bei pagrįstumui. Objektyvumas sietinas su reikšmingų akto priėmimui aplinkybių nustatymu ir nešališku jų įvertimu (LVAT 2018 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-412-442/2018). Departamentas nurodo, jog Sprendimo priėmimas nežymiai praleidus Taisyklių 12 punkte įtvirtinta terminą neturėjo įtakos Sprendimo pagrįstumui ir objektyvumui, tokių aplinkybių nenurodo ir pareiškėjas.
Teigia, kad Departamentas tinkamai vadovavosi Kriterijų Vertinimo Tvarkoje įtvirtintomis taisyklėmis ir, priimdamas Sprendimą, atsižvelgė į Kriterijų Vertinimo Tvarkos 8 punkte nurodytas aplinkybes. Departamentas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį pareiškėjui nustatė pritaikius Kriterijų Vertinimo Tvarkos 9.1 punktą. Pažymi, kad Departamentas gali taikyti tiek ilgesnį (iki 5 metų), tiek trumpesnį, nei Kriterijų Vertinimo Tvarkoje nustatytais atvejais įtvirtinta užsieniečio uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, jei įvertinus turimus duomenis bei nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga. Šiuo atveju priimdamas Sprendimą Departamentas nenustatė jokių pagrindų taikyti pareiškėjui ilgesnį ar trumpesnį, nei Kriterijų Vertinimo Tvarkos 9.1 punkte nustatytą draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą. Tokių pagrindų esant neįrodo ir pareiškėjas.
Departamentas nesutinka, kad Sprendime nėra pateikti jo priėmimą pagrindžiantys motyvai ir tokiu sprendimu siekiami tikslai, bei, kad Sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui VAĮ nustatytų reikalavimų. Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus administracinio sprendimo turinio reikalavimus, yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), pareiškėjui taikomos poveikio priemonės yra motyvuotos ir paremtos konkrečiomis teisės aktų normomis. Sprendimas priimtas tuo pagrindu, jog Lietuvos Respublikos ambasada Ukrainoje 2020 m. spalio 22 d. sprendimu atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą, nes pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo, kas rodo, kad pareiškėjas siekė neteisėtai atvykti ir būti/gyventi Lietuvos Respublikoje. Departamentui pateiktų duomenų pakako Sprendimui priimti. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad jis anksčiau keliavo po Europos Sąjungos valstybes neturi reikšmės nagrinėjamam ginčui ir į ją neprivalėjo būti atsižvelgiama priimant Sprendimą.
Pareiškėjo skundo argumentai, kad Sprendimas trejiems metams užkerta pareiškėjui galimybę ne tik atvykti į Lietuvos Respubliką ar kitas Šengeno susitarimo valstybes dirbti, bet kartu atima teisę iš pareiškėjo atvykti net su darbu nesusijusiais, pavyzdžiui, turistiniais ar gydymo paslaugų gavimo tikslais. Atsakovas nurodo, jog pareiškėjo argumentai nepaneigia Sprendimo proporcingumo siekiamiems tikslams – užkirsti kelią nelegaliai migracijai ir nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę. Pareiškėjas nepateikia įrodymų, kad dėl Sprendimo priėmimo jam kiltų neadekvačiai didelė, nepataisoma žala, o pareiškėjo interesas vykti į Šengeno valstybes turistiniais ar deklaratyviai nurodomais gydymo paslaugų tikslais nėra svarbesnis už nacionalinį ir bendrą Šengeno susitarimo valstybių interesą apsaugoti Šengeno erdvę nuo nelegalios migracijos.
Pažymi, kad vadovaujantis Taisyklių 28.1. papunkčiu pareiškėjas turi teisę teikti Departamentui motyvuotą prašymą sutrumpinti draudimo jam atvykti į Lietuvos Respubliką laiką, ko pasekoje Departamentas įvertintų pareiškėjo pateiktus duomenis. Nurodo, kad Departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilęs ginčas dėl Departamento 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. (15/5-9) 4U-719 „Dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiui S. B. atvykti į Lietuvos Respubliką“, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėjas pateikė prašymą stabdyti šią administracinę bylą iki Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėtas ir priimtas galutinis procesinis sprendimas bet kurioje iš nurodytų administracinių bylų: Nr. eA-2813-XX/2021 arba Nr. eA-2814-XX/2021
Prašymas stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą grindžiamas tuo, kad ir kitiems užsieniečiams, ketinusiems dirbti toje pačioje bendrovėje, Departamento sprendimais buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Šeši užsieniečiai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundais dėl tokių Migracijos departamento sprendimų panaikinimo dėl tokių pačių arba labai panašių aplinkybių. Dėl dviejų Vilniaus apygardos administracinio teismo priimtų sprendimų jau yra paduoti apeliaciniai skundai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir skundai priimti nagrinėjimui (administracinių bylų Nr. eA-2813-XX/2021 ir Nr. eA-2814-XX/2021). Pareiškėjas mano, kad šios administracinės bylos nagrinėjimas turi būti sustabdytas iki apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėta bet kuri iš pirmiau nurodytų administracinių bylų ir priimtas galutinis procesinis sprendimas, galutinai patvirtinant Departamento ir pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų teisėtumas arba neteisėtumas.
Vadovaujantis ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, administracinės bylos nagrinėjimas gali būti sustabdomas tik tuomet, kai egzistuoja prejudicinis administracinės bylos ryšys su kita teisme nagrinėjama byla, tai yra, administracinėje byloje reiškiami reikalavimai turi būti neatsiejami su kitos bylos nagrinėjimo dalyku, dėl ko administracinės bylos nagrinėjimas tampa negalimu, kol kitoje civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka nagrinėjamoje byloje nebus nustatyti reikšmingi faktai bei aplinkybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-142/2010, 2010 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-223/2010). Įvertinus pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad kitose administracinėse bylose priimti galutiniai sprendimai dėl ginčijamų Departamento neturės prejudicinio ryšio su pareiškėjo keliamu ginču. Pažymėtina, kad teismas kiekvieną kilusį ginčą sprendžia individualiai, vertindamas konkrečias faktines aplinkybes. Tai, kad kitiems užsieniečiams, ketinusiems įsidarbinti toje pačioje bendrovėje Departamento sprendimais uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir minėti sprendimai ginčijami teisme, nesudaro pagrindo spręsti, jog dėl tos priežasties būtų negali išnagrinėti šios bylos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nagrinėjama administracinė byla nestabdytina, pareiškėjo prašymas stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą netenkinamas.
Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 24 d. pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą, esančią Ukrainoje, dėl nacionalinės daugkartinės vizos išdavimo.
2020 m. spalio 22 d. Lietuvos Respublikos ambasada Ukrainoje išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir priėmė sprendimą Nr. (65.5.7.8.)-857 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo“, kuriuo nusprendė atsisakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą dėl to, kad užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų (UTPĮ 19 str. 1 d. 1 p.) ir užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo reiškiamų pareiškimų patikimumo (UTPĮ 19 str. 1 d. 2 p.).
2020 m. spalio 25 d. Departamentas priėmė sprendimą Nr. (65.5.1.6)-555 „Dėl įtraukimo į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą bei duomenų perdavimo centrinei Šengeno informacinei sistemai“.
2020 m. lapkričio 6 d. Departamentas surašė pranešimą Nr. (15/5-9) 10K-28527 „Dėl priimto sprendimo“, kuriuo informavo pareiškėją, kad Departamentas 2020 m. lapkričio 6 d. priėmė sprendimą Nr. (15/5-9) 4U-719 „Dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiui S. B. atvykti į Lietuvos Respubliką“.
UTPĮ 19 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai nustato, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų ir užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo.
UTPĮ 133 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.
Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priimti turi teisę Migracijos departamentas (UTPĮ 133 straipsnio 8 dalis), todėl ginčo santykiams, be kita ko, taikytinos Kriterijų Vertinimo Tvarkos nuostatos, kurios apibrėžia kriterijus, kurie turi būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį <...>, taip pat apibrėžia šių kriterijų įtaką priimant sprendimą dėl draudimo atvykti laikotarpio (1 punktas). Šios tvarkos 2 punkte nustatyta, kad ji taikoma priimant sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką UTPĮ 133 straipsnio 1, 2, 5 ar 6 nustatytu pagrindu. Šios tvarkos 4 punkte nustatyta, kad priimant jos 2 punkte nurodytus sprendimus vertinami duomenys, nurodyti Migracijos departamentui pateiktuose arba Migracijos departamento gautuose dokumentuose atliekant teisės aktuose numatytas funkcijas, taip pat Migracijos departamento funkcijoms vykdyti naudojamų registrų ir valstybės informacinių sistemų duomenys. Atskirais atvejais, atsižvelgus į Kriterijų Vertinimo Tvarkoje nurodytų kriterijų ir kitų aplinkybių visumą, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi kitokie nei Kriterijų Vertinimo Tvarkoje numatyti draudimo atvykti laikotarpiai (5 punktas).
Kriterijų Vertinimo Tvarkos pirmasis skirsnis nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta (8 punktas). Sprendžiant klausimą dėl uždraudimo užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, atvykti į Lietuvos Respubliką, Migracijos departamentas privalo atsižvelgti į priežastį, dėl kurios buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta (8.1 punktas), esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika (8.2 punktas), tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti vizą ar ją panaikinti priėmimo dienos jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti vizą ar ji buvo panaikinta (8.3.1 p.); užsienietis buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, išsiųstas iš Lietuvos Respublikos ar bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos arba išvyko iš jos (8.3.2 p.).
Taigi, įvertinus paminėtą teisinį reglamentavimą, teismas pažymi, kad sprendimą dėl uždraudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki tam tikro laiko Departamentas turėtų priimti įvertinęs aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti vizą ir kitų reikšmingų aplinkybių visumą, kartu įvertinęs, ar uždraudimas užsieniečiui iki tam tikro laiko atvykti į Lietuvą yra tinkama ir proporcinga priemonė siekiamiems tikslams užtikrinti.
Šiuo aspektu vertindamas atsakovo skundžiamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ambasada Ukrainoje 2020 m. spalio 22 d. išnagrinėjo pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo. Lietuvos Respublikos ambasada Ukrainoje priėmė sprendimą Nr. (65.5.7.8)-857 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo“, kuriuo nusprendė atsisakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą remiantis būtent UTPĮ 19 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais (nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų ir užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo). Sprendime Nr. (65.5.7.8)-857 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo“ konstatuota, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 1V-899/V-330 „Dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 77.2 punktas numato, jog turi būti pateiktas kviečiančios įmonės tarpininkavimo raštas, įformintas aprašo V skyriaus antrame skirsnyje nustatyta tvarka. Taip pat nuodyta, kad asmeniui nepateikus papildomai paprašytų dokumentų, kilo pagrįstų abejonių, ar užsienietis gali pagrįsti numatomo buvimo tikslą ir sąlygas. Ketindamas dirbti Lietuvoje, pareiškėjas nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas.
Ginčijamo Departamento Sprendimo turinys patvirtina, kad atsakovas atsižvelgęs į atsisakymo išduoti vizą priežastį, t. y. kad pareiškėjas S. B. (S. B.) teikdamas prašymą išduoti vizą atvykti dirbti pagal turimą profesiją, kurių trūksta Lietuvos Respublikoje sąrašą, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, priėmė Sprendimą uždrausti pareiškėjui 3 metus atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvesti perspėjimą į C. SIS. Priimdamas tokį sprendimą, Departamentas įvertino aplinkybes dėl kurių pareiškėjui Lietuvos Respublikos ambasados Ukrainoje 2020 m. spalio 22 d. sprendimu atsisakyta išduoti vizą, pareiškėjo socialinius, ekonominius bei kitus ryšius Lietuvos Respublikoje ir nustatė, kad pareiškėjo su Lietuvos Respublika nesieja ilgalaikiai socialiniai ir ekonominiai ryšiai, taip pat nesieja šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Jokių šią atsakovo padarytą išvadą paneigiančių įrodymų ar įtikinančių argumentų pareiškėjas nenurodė. Lietuvos Respublikos ambasados Ukrainoje 2020 m. spalio 22 d. sprendimas, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti vizą – įsiteisėjęs, minėtame Sprendime nurodytos aplinkybės, jog pareiškėjas į Lietuvos Respubliką ketino atvykt ne darbo, o kitais tikslais yra nenuginčytos ir nepaneigtos.
Departamentas, įvertinęs aplinkybes, kad pareiškėjui atsisakyta išduoti vizą ir jos išdavimo priežastis, nurodė, kad galima pagrįstai manyti, jog užsienietis ir ateityje gali nesąžiningai siekti vykti į kitas Šengeno valstybes, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje, kad vienas iš draudimo atvykti instituto tikslų – užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę – gali būti pasiekiamas, tik į C. SIS įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi, atsakovas nusprendė pareiškėjos duomenis iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo pateikti C. SIS. Taigi, Sprendime buvo aptarta ir įvertinta, kodėl nagrinėjamu atveju buvo pagrindas priimti sprendimą dėl draudimo atvykti ir perspėjimo į C. SIS įvedimo.
Pagal UTPĮ 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Šiuo atveju pareiškėjui uždrausta į Lietuvos Respubliką atvykti 3 metus. Administracinių teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad Departamento sprendimai, priimti siekiant užkardyti galbūt neteisėtą užsieniečio migraciją, kai tas asmuo nesilaikė nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ir apsigyvenimą (pateikdamas informaciją asmuo tik siekė įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje, o ne realiai vykdyti teisėtą veiklą, t. y. de facto (faktiškai; iš tikrųjų) pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis), nėra neproporcinga ar nepateisinama priemonė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3053-756/2015; 2016 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3669-822/2016; 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2412-556/2021). Tokiais atvejais draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvesti atitinkamus užsieniečio duomenis į C. SIS yra nustatyta SIS II reglamente (24 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, Sprendime taikytas ribojimas yra proporcingas ir pagal byloje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes pareiškėjo teisių nesuvaržė labiau, nei tai buvo būtina.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjo ketinimo atvykti į Lietuvos Respubliką tikslai yra kitokie, nei oficialiai nurodomi, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl jo sąžiningumo. Prašydamas išduoti vizą pareiškėjas nurodė, kad kelionės į Lietuvos Respubliką tikslas – dirbti betonuotoju, tačiau nepateikė duomenų, patvirtinančių betonuotojo patirtį. Darbo sutartį sudarė su bendrove, kurioje nėra nei vieno darbuotojo, bendrovė nevykdo jokios su statyba susijusios veiklos, pareiškėjas neturi profesijos, kurios darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas šių faktų neginčija ir neneigia. Priešingai, rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad neturi ir negali pateikti konkrečiai kaip betonuotojo darbo patirtį patvirtinančių dokumentų. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad Departamentas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas siekdamas gauti daugkartinę vizą pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, todėl buvo pagrindas taikyti Kriterijų Vertinimo Tvarkos 9 punkte nustatytą 3 metų draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką.
Pareiškėjas nurodė, kad iki šiol iš Departamento nėra gavęs Sprendimo patvirtinto nuorašo ar kopijos, todėl jam nėra žinomi motyvai bei teisiniai argumentai, kurių pagrindu pareiškėjui yra uždrausta net 3 metus atvykti į Lietuvos Respublikos ir Šengeno susitarimo valstybių teritoriją. Pareiškėjui skirtame 2020 m. lapkričio 6 d. Departamento pranešime nurodytas tik Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas (UTPĮ 133 str. 1 d.) ir išdėstyta Sprendimo rezoliucinė dalis. Tai neabejotinai apsunkina pareiškėjo teisę į teisinę gynybą.
UTPĮ 133 str. 9 d. numatyta, kad užsienietis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka raštu informuojamas apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu yra žinoma užsieniečio gyvenamoji vieta arba kiti kontaktiniai duomenys ir jeigu nėra šio straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama. Taisyklių 20 punkte numatyta, kad jeigu sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nėra priimtas kartu su sprendimu atsisakyti išduoti užsieniečiui vizą ar ją panaikinti, atšaukti Šengeno vizą, atsisakyti išduoti užsieniečiui leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jį panaikinti, grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos, užsienietis apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką informuojamas Migracijos departamento raštišku pranešimu, kuris ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo užsieniečiui išsiunčiamas paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra žinoma užsieniečio gyvenamoji vieta ar jo elektroninio pašto adresas ir nėra įstatymo 133 straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama. Raštiškame pranešime užsieniečiui nurodoma sprendimo uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką priėmimo data, numeris, uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindas, sprendimą priėmęs subjektas, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas ir sprendimo apskundimo tvarka.
Teismas pažymi, kad šiuo atveju pareiškėjas buvo informuotas apie Sprendimą 2020 m. lapkričio 6 d. pranešimu Nr. (15/5-9)10K-28527 „Dėl priimto sprendimo“, kuriame nurodyta Sprendimo priėmimo data, numeris, uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindas, sprendimą priėmęs subjektas, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas ir sprendimo apskundimo tvarka. Taigi šiuo atveju pranešime apie Sprendimą nurodyta informacija atitinka Taisyklių 20 p. turinio reikalavimus. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas (jo atstovas) būtų kreipęsis į Departamentą prašydamas pateikti ginčijamą Sprendimą. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas kartu su atsiliepimu gavęs ginčijamą Sprendimą ir susipažinęs su jo motyvais, Administracinių bylų teisenos įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu skundo tikslinimo institutu nepasinaudojo, pateikto skundo netikslino. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo teisė į teisminę gynybą nebuvo apsunkinta ar suvaržyta.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad pirmasis sprendimas Nr. (65.5.7.8)-857 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo“ buvo priimtas 2020 m. spalio 22 d., tuo tarpu Sprendimas, kurio pagrindu pareiškėjui yra nustatytas draudimo atvykti laikotarpis, yra priimtas tik 2020 m. lapkričio 6 d., t. y. praėjus daugiau nei 10 darbo dienų nuo pirmojo sprendimo priėmimo. Pareiškėjui kyla pagrįstų abejonių, ar Sprendimas buvo priimtas nepažeidžiant imperatyvaus 5 darbo dienų termino. Jeigu Sprendimas yra priimtas praleidus nurodytą 5 darbo dienų terminą, jis yra neteisėtas ir naikintinas.
Taisyklių 12 punkte įtvirtinta, kad gavęs duomenis, nurodytus taisyklių 6 punkte, juos pagrindžiančius dokumentus, uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindą patvirtinančius dokumentus ir (arba) motyvuotas išvadas ar informaciją apie tai, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, Migracijos departamentas šių duomenų, dokumentų ir (arba) motyvuotų išvadų ar informacijos pagrindu ne vėliau kaip kitą darbo dieną, jeigu kreipiamasi dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui, arba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, jeigu kreipiamasi kitais pagrindais, priimą sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ambasada Ukrainoje sprendimą, kuriuo pareiškėjui atsisakė išduoti nacionalinę vizą priėmė 2020 m. spalio 22 d. Departamentas duomenis iš Lietuvos Respublikos ambasados Ukrainoje gavo 2020 m. spalio 26 d. Taigi terminas sprendimui priimti šiuo atveju skaičiuojamas nuo 2020 m. spalio 26 d. Departamentas Sprendimą, kuriuo uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmė 2020 m. lapkričio 6 d. Taigi nagrinėjamu atveju terminas sprendimui priimti buvo praleistas.
Tačiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytas procedūrinis pažeidimas iš esmės nepažeidė pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų, taip pat nepadarė įtakos Sprendimo pagrįstumui bei teisėtumui, todėl jis negali būti vertinamas kaip esminis pareiškėjo prašymo nagrinėjimo procedūros pažeidimas ir negali būti laikomas pagrindu panaikinti ginčijamą Sprendimą.
Teismo vertinimu, skundžiamo Departamento Sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, skundžiamas Sprendimas pagrįstas priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl atitinka VAĮ nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Departamento Sprendimą, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. B. (S. B.) prašymo stabdyti administracinę bylą netenkinti.
Pareiškėjo S. B. (S. B.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.