- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-01
- Bylos Nr.
- eI3-4470-279/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00103-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Nijolė Čekanauskienė (pirm.), Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė
- Pareiškėjas
- J. G.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Rokiškio skyriaus
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. G. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Rokiškio skyriaus, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja J. G. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei J. G.“ ( toliau- ir Sprendimas ) ir įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti klausimą dėl buvusio savininko A. V. nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto, 0,0910 ha žemės, atkūrimo J. G.
Pareiškėja skunde nurodė, kad 1991 m. gruodžio 20 d. B. F. pateikė prašymą grąžinti žemę Rokiškio rajono agrarinės reformos tarnybai į buvusio savininko V. A., K. valdytą 0,274 ha žemės plotą (duomenys neskelbtini) priemiestyje, nurodydama buvusio savininko V. A. įpėdinius, tame tarpe ir jo dukrą pareiškėją J. G. 1993 m. gegužės 18 d. susitarimu, patvirtintu Rokiškio rajono biuro notarės, pretendentai, tame tarpe ir pareiškėja, susitarė savo nuosavybės teises į žemę susigrąžinti ekvivalentine natūra, pareiškėjai, sugrąžinant 0,091 ha žemės sklypo plotą. 1993 m. gegužės 30 d. pareiškimu Rokiškio rajono žemėtvarkos tarnybai pareiškėja nurodė, kad pretenduoja į tėvo V. A., K. paliktą žemės sklypo 1/3 dalį, esančią (duomenys neskelbtini). 2003 m. kovo 31 d. prašymu pareiškėja dar kartą nurodė, kad savo pageidavimo dėl nuosavybės teisių atstatymo būdo nekeičia, jai priklausantį žemės plotą prašo palikti (duomenys neskelbtini) teritorijoje.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio žemėtvarkos skyriaus (toliau – NŽT) 2012-02-17 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atlyginimo pinigais už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę“ informavo pareiškėją, kad jai pageidaujant, ji galinti pakeiti savo valią ir už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę pasirinkti atlyginimą pinigais, apie tai iki 2012 m. birželio 1 d. pareiškėja turinti pateikti prašymą dėl valios pakeitimo ir atlyginimo pinigais. Pareiškėja iki nurodytos datos prašymo nepateikė, savo valios dėl žemės sugrąžinimo Rokiškio mieste nepakeitė. NŽT 2014-11-11 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu“ informavo pareiškėją, kad jai pageidaujant, ji galinti pakeiti savo valią ir už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę, prašyti atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, apie tai iki 2015 m. kovo 1 d. pareiškėja turinti pateikti prašymą dėl valios pakeitimo ir atlyginimo lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Pareiškėja iki nurodytos datos prašymo nepateikė. Pareiškėja pažymėjo, kad NŽT Rokiškio skyriuje 2019 m. lapkričio 19 d. vyko komisijos dėl nuosavybės teisių į žemę (mišką) atkūrimo posėdis, kuriame jai buvo siūloma nuosavybės teises į žemę, buvusią Rokiškio miesto teritorijoje, atkurti kompensuojant pinigais. Pareiškėja buvo supažindinta su sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo projektu, tačiau su juo nesutiko, išreikšdama nuomonę, kad kompensacijos suma yra per maža, palyginti su rinkos kaina. Sprendimas priimtas nebuvo, pažymėjo, kad pareiškėja savo valios dėl nuosavybės atstatymo į žemę būdo nepakeitė. NŽT 2019 m. gruodžio 5 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei J. G.“, kuriuo nusprendė atkurti nuosavybės teises į pilietei J. G., tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,0910 ha žemės, atlyginant kitais būdais: išmokant piniginę kompensaciją už 0,0910 ha žemės (vertė indeksuota) 1265 Eur.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad 1991 m. gruodžio 20 d. prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikimo metu, 1993 m. gegužės 18 d. susitarimo pasirašymo metu bei pareiškėjos 1993-05-30 pareiškimo pateikimo metu, galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo 1991-06-18 Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau - Atstatymo įstatymas) 16 straipsnyje buvo numatyti atlyginimo piliečiams už išperkamą turtą būdai, vienas iš jų, kurį pasirinko pareiškėja, buvo tokios pat rūšies ar vertės turto perdavimas nuosavybėn neatlygintinai (ekvivalentine natūra). Atstatymo įstatymą pakeitusio Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo ( toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 16 straipsnio 8 dalies 1 punkte nurodytas iš esmės analogiškas būdas, jog už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina lygiaverčiu žemės, miško ar vandens telkinio plotu. 2003-03-31 prašymu pareiškėja dar kartą nurodė, kad savo pageidavimo dėl nuosavybės teisių atstatymo būdo nekeičia, jai priklausantį žemės plotą prašo atstatyti (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Akcentavo, kad pareiškėjos pasirinktas būdas ekvivalentine natūra yra tapatus būdui lygiaverčiais žemės sklypais kitoje vietoje
Nurodė, kad atsakovas 2012-02-17 ir 2014-11-11 raštais informavo pareiškėją, kad ji gali apsispręsti dėl nuosavybės teisių į žemę atlyginimo būdo. Tačiau, kad atsakovas pareiškėjai būtų siūlęs pasirinkti kitą nuosavybės atkūrimo atlyginimo būdą dėl to, kad negalima atkurti nuosavybės teises pareiškėjos pasirinktu būdu - suteikiant lygiavertį žemės sklypą (ekvivalentine natūra), tokio rašto atsakovas pareiškėjai nepateikė. Dėl to pareiškėjai atsirado teisėti lūkesčiai, kad jai bus suteiktas lygiavertis žemės sklypas. Atsakovas nepaisydamas pareiškėjos prašymuose nurodytos valios dėl nuosavybės teisių atstatymo būdo, ją pakeitė, nepateikęs informacijos, kad nėra galimybės atstatyti nuosavybės teisių pareiškėjos pageidaujamu būdu. Pareiškėjos žiniomis jos prašyme nurodytoje (duomenys neskelbtini) teritorijoje Rokiškio mieste buvęs laisvos žemės sklypas buvo suformuotas ir parduotas fizinio asmens privačion nuosavybėn, o ne suteiktas pareiškėjai nuo 1991-12-20 pagal pateiktą prašymą.
Pareiškėja akcentavo, kad tiek pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tiek ir aiškinant lingvistiškai būdas ekvivalentine natūra yra tapatus būdui lygiaverčiais žemės sklypais kitose vietose. Pažymėjo, kad kitiems pretendentams B. F. ir S. V. pagal 1991-12-20 prašymą nuosavybės teisės į lygiaverčius žemės sklypus Rokiškio miesto teritorijoje buvo atstatytos. Todėl, pareiškėjos nuomone, atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė nuosavybės teises pareiškėjai atkurti pastaruoju būdu. Todėl skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas, kaip neteisėtas ir nepagrįstas bei prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams, o atsakovas įpareigojamas iš naujo spręsti klausimą dėl buvusio savininko A. V. nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto 0,0910 ha žemės atkūrimo pareiškėjai.
Šalies argumentai
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą nurodė, kad Nuosavybės teisių atkūrimo bylos medžiaga patvirtina, kad A. V., K. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) priemiestyje turėjo 0,274 ha žemės. Prašymą atkurti nuosavybės teises 1991-12-20 pateikė buvusio savininko duktė B. F., be kitų pretendentų prašyme nurodydama ir jo dukrą pareiškėją J. G. Pretendentai 1993-05-18 sudarė susitarimą, kuriuo nusprendė nuosavybės teises į žemę atkurti tokiomis dalimis: B. F. -0,091 ha, J. G.- 0,091 ha, S. V. -0,092 ha, nurodydami žemės susigrąžinimo būdą- ekvivalentine natūra. Pareiškėja 1993-05-30 Rokiškio rajono žemėtvarkos tarnybai pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog ji pretenduoja į tėvo A. V. palikto žemės sklypo 1/3 dalį, (duomenys neskelbtini). Atsakovas šį pareiškimą vertina kaip pirminį pareiškėjos prašymą atkurti nuosavybės teises , nes 1991-12-20 prašymą teikė ne pareiškėja, ji šiame prašyme buvo nurodyta tiktai kaip buvusio savininko įpėdinė. Rokiškio rajono žemėtvarkos skyrius 2003-01-29 raštu informavo pareiškėją apie galimybę pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo pageidauja atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą. Rokiškio rajono žemėtvarkos skyriuje 2003-03-31 buvo gautas pareiškėjos prašymas, jai priklausantį žemės plotą palikti (duomenys neskelbtini) teritorijoje.
Pažymėjo, kad Nacionalinės žemės tarnybos Rokiškio skyrius 2012-02-17 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atlyginimo pinigais už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę“ informavo pareiškėją, kad jai pageidaujant, ji galinti pakeiti savo valią ir už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę pasirinkti atlyginimą pinigais, apie tai iki 2012 m. birželio 1 d. pareiškėja turinti pateikti prašymą dėl valios pakeitimo ir atlyginimo pinigais. Pareiškėja iki nurodytos datos prašymo nepateikė, savo valios dėl žemės sugrąžinimo nepakeitė. Nacionalinės žemės tarnybos Rokiškio skyrius 2014-11-11 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu“ informavo pareiškėją, kad jai pageidaujant, ji galinti pakeiti savo valią ir už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę, prašyti atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, apie tai iki 2015 m. kovo 1 d. pareiškėja turinti pateikti prašymą dėl valios pakeitimo ir atlyginimo lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Pareiškėja iki nurodytos datos prašymo nepateikė, savo valios dėl žemės sugrąžinimo nepakeitė.
Nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Rokiškio skyrius 2015-12-29 parengė pažymą „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, bei valstybės išperkamos piliečių nuosavybės teise valdytos žemės ir miško vertės apskaičiavimo aktą. Pareiškėja buvo kviečiama atvykti į organizuojamus posėdžius dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises į žemę priėmimo. Pareiškėja buvo supažindinta su sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo projektu, nuosavybės teises į žemę, buvusią Rokiškio miesto teritorijoje, atkurti kompensuojant pinigais. Tačiau pareiškėja su sprendimo projektu nesutiko, nurodydama, kad „ nesutinka su pinigine kompensacija dėl mažos sumos“. NŽT 2019 m. gruodžio 5 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei J. G.“, kuriuo nusprendė atkurti nuosavybės teises į pilietei J. G., tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,0910 ha žemės, atlyginant kitais būdais: išmokant piniginę kompensaciją už 0,0910 ha žemės (vertė indeksuota) 1265 Eur.
Atsakovas teigia, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Kai iki 2003 m. balandžio 1 d. pilietis nepareiškė valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, nuosavybės teisės atkuriamos prašymus nagrinėjančios institucijos parinktu būdu. Pažymėjo, kad Atkūrimo įstatyme nustatytas terminas, iki kada piliečiai gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, yra naikinamasis, t. y. jis nepratęsiamas ir neatnaujinamas. Atsakovas teigė, kad vien ta aplinkybė, jog nėra duomenų, kad atsakovas raštu iki 2003 m. kovo 1 d. J. G. pasiūlė kitus, Atkūrimo įstatyme numatytus, nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdus, pretendentei veikiant apdairiai ir rūpestingai negalėjo sukliudyti iki numatyto termino pakeisti valią ir pateikti prašymą nuosavybės teisių atkūrimą vykdančiai institucijai.
Nacionalinės žemės tarnybos vertinimu, skundžiamas Sprendimas, kuriuo pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į jai priklausančią nekilnojamojo turto dalį, atlyginant pinigais, yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo jį naikinti nėra. Nacionalinė žemės tarnyba prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Administracinėje byloje ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „ Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje J. G.“, kuriuo pareiškėjai atkurtos nuosavybės teises į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį- 0,0910 ha žemės, atlyginant pinigais.
Bylos medžiaga patvirtina, kad 1991 m. gruodžio 20 d. prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko V. A., K. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą 0,274 ha žemės plotą (duomenys neskelbtini), pateikė jo duktė B. F., nurodydama kitus buvusio savininko įpėdinius, tame tarpe ir jo dukrą pareiškėją J. G. 1993 m. gegužės 18 d. susitarimu visi pretendentai, tame tarpe ir pareiškėja J. G. susitarė nuosavybės teises į žemę susigrąžinti ekvivalentine natūra, pareiškėjai sugrąžinant 0,091 ha. 1993-05-30 pareiškimu Rokiškio rajono žemėtvarkos tarnybai pareiškėja nurodė, kad pretenduoja į tėvo V. A., K. paliktą žemės sklypo 1/3 dalį esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,091 ha buvusio savininko V. A., K. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės.
Prašymo atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą pateikimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 1 straipsnio 2 dalis (redakcija galiojusi nuo 1991 m. rugpjūčio 1 d. iki 1993 m. vasario 3 d.) nustatė, kad nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatoma grąžinant nusavintą turtą natūra arba jam ekvivalentine natūra (1 p.) arba suteikiant šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiesiems asmenims vienkartines valstybės išmokas, įgalinančias juos perimti atitinkamą dalį privatizuojamo valstybinio (visuomeninio) turto, jeigu neįmanoma grąžinti nusavinto turto natūra arba ekvivalentine natūra, arba nurodytieji asmenys nepageidauja grąžinti natūra (2 p.). Vėliau, 1993 m. sausio 12 d. įstatymu Nr. I-44, 1 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata buvo pakeista ir įtvirtinta, kad nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatoma grąžinant nusavintą turtą natūra, lygiaverte natūra arba kita natūra.
Atstatymo įstatymo 16 straipsnyje buvo numatyti atlyginimo piliečiams už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą būdai, vienas iš jų, kurį pasirinko pareiškėja, buvo tokios pat rūšies ar vertės turto perdavimas nuosavybėn neatlygintinai (ekvivalentine natūra) (1 dalies 1 punktas).
1997 m. liepos 1 d. priimtas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas nuosavybės teisių atkūrimo būdo ekvivalentine natūra nebenumatė, todėl piliečiai Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo numatytais terminais privalėjo tikslinti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 metų gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1435/2009). Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 - 3 p. numatyti būdai, kuriais yra atkuriamos nuosavybės į žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. Pagal Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p. nuosavybės teisės į žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 str. priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 6 punkte (2011 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XI-1650 redakcija) nustatyta, kad už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams gali atlyginti pinigais – išpirkdama žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d.
Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies (2002 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. IX-1139 redakcija) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. 142 redakcija) 3 punkto nuostatomis, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama piliečio prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodytu ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatytu nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdu. Galutinis terminas, iki kurio piliečiai galėjo pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, buvo 2003 m. balandžio 1 d. Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka institucijos, nagrinėjančios prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Tais atvejais, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme arba nurodytuoju būdu pagal šį įstatymą negalima atkurti nuosavybės teisių, prašymus nagrinėjančios institucijos privalėjo raštu iki 2003 m. kovo 1 d. pasiūlyti piliečiui kitus šiame įstatyme numatytus nuosavybės teisių atkūrimo būdus. Kai iki 2003 m. balandžio 1 d. pilietis nepareiškė valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, nuosavybės teisės atkuriamos prašymus nagrinėjančios šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos parinktu būdu.
Byloje yra 2003 m. sausio 29 d. raštas, kuriuo Rokiškio rajono žemėtvarkos skyrius informavo J. G., kad ji pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo. Ir nurodė, kad jei iki 2003 m. balandžio 1 d. pilietis nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos.
Pareiškėja 2003 m. kovo 31, t.y. iki galutinio termino 2003 m. balandžio 1 d., Rokiškio rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą, kuriame prašė jai priklausantį 9 arų žemės plotą palikti (duomenys neskelbtini) teritorijoje.
Teismo vertinimu atsakovas įvykdė minėtą Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 3 punkte įtvirtintą pareigą raštu iki 2003 m. kovo 1 d. pasiūlyti pareiškėjai pareikšti arba pakeisti valią dėl įstatyme numatyto nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Iš J. G. skundo turinio matyti, kad pareiškėja Atstatymo įstatymo 16 straipsnyje numatytą atlyginimo piliečiams už išperkamą turtą būdą- „ekvivalentinė natūra“, kurį pasirinko pareiškėja, ir Atstatymo įstatymą pakeitusio Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 8 dalies 1 punkte nurodytą būdą- už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina lygiaverčiu žemės , miško ar vandens telkinio plotu, vertina kaip analogiškus būdus. Pareiškėja skunde pažymėjo, kad 2003 m. kovo 31 d. prašymu savo pageidavimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ji nekeitė, jai priklausantį žemės plotą prašė atstatyti lygiaverčiu sklypu (duomenys neskelbtini) teritorijoje.
Todėl, vertinant byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėja objektyviai negalėjo tikėtis nuosavybės teises į žemę atkurti suteikiant jai lygiavertį žemės sklypą kituose vietovėse, kadangi ji pati tokios valios nebuvo išreiškusi įstatymų nustatytu metu (2003 m. kovo 31d. prašymu tikslindama savo valią, nurodė konkrečią teritoriją, t.y. (duomenys neskelbtini) teritoriją, kurioje pageidauja gauti žemės sklypą ).Nors pretendentė būdama apdairi ir rūpestinga turėjo galimybę iki numatyto termino pakeisti valią ir pateikti atsakovui prašymą už valstybės išperkamą žemę atlyginimo, nurodant pasirinktos vietovės rajoną ir kadastro vietovę, kurioje pageidauja gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės sklypą.
Iš nuosavybės atkūrimo byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas, vykdė savo pareigą už valstybės išperkamą žemę pasiūlyti pareiškėjai kitus Atkūrimo įstatyme numatytus nuosavybės teisių atkūrimo būdus. Nacionalinės žemės tarnybos Rokiškio skyrius 2012-02-17 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atlyginimo pinigais už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę“ informavo pareiškėją, kad jai pageidaujant, ji galinti pakeiti savo valią ir už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę pasirinkti atlyginimą pinigais, apie tai iki 2012 m. birželio 1 d. pareiškėja turinti pateikti prašymą dėl valios pakeitimo ir atlyginimo pinigais. Pareiškėja iki nurodytos datos prašymo už valstybės išperkamą žemę atlyginti pinigais Rokiškio žemėtvarkos skyriui nepateikė. Nacionalinės žemės tarnybos Rokiškio skyrius 2014-11-11 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu“ informavo pareiškėją, kad jai pageidaujant, ji galinti pakeiti savo valią ir už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę, prašyti atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, apie tai iki 2015 m. kovo 1 d. pareiškėja turinti pateikti prašymą dėl valios pakeitimo ir atlyginimo lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Pareiškėja iki nurodytos datos prašymo pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemė fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje Rokiškio žemėtvarkos skyriui nepateikė.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja turėjo galimybę per atsakovo siųstuose jai pranešimuose nurodytus terminus: iki 2003 m. balandžio 1 d. pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, iki 2012 m. birželio 1 d. keisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę atlyginti pinigais, iki pareiškėja turinti pateikti prašymą dėl valios pakeitimo ir atlyginimo pinigais, iki 2015 m. kovo 1 d. keisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, ir būdama apdairia ir rūpestinga nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyve, pasirinkti Atkūrimo įstatyme nustatytą nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą būdą.
Pažymėtina, kad pareiškėja pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalies ( redakcija nuo 2019-02-01 ) nuostatas dar turėjo galimybę iki 2019 m. birželio 1 d. pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje.
Bylos medžiaga nustatyta, kad kiti pretendentai S. V. ir B. F. negalėdami atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko V. A., K. valdytą žemę, jų pasirinktu būdu – ekvivalentine natūra, užbaigė nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, pakeisdami valią dėl atlyginimo būdo. Rokiškio žemėtvarkos skyriuje buvo gautas S. V. 2001 m. vasario 13 d. prašymas, atkurti nuosavybės teises į 0,0920 ha žemės prie jam priklausančių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Panevėžio apskrities viršininko 2001 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) S. V. nuosavybės teisės buvo atkurtos į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0.0920 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą 0,0920 ha žemės sklypą , esantį Panevėžio apskrityje, (duomenys neskelbtini). Rokiškio rajono žemėtvarkos skyriuje 2007 m. spalio 18 d. buvo kautas kitos pretendentės B. F. prašymas parengti išvadą ir persiųsti ją dėl lygiaverčio sklypo gavimo į Utenos rajoną. Panevėžio apskrities viršininko administracijos Rokiškio rajono žemėtvarkos skyrius 2007 m. spalio 18 d. parengė pažymą dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuosavybės teisių į 0, 091 ha žemės atkūrimo. 2007 m. spalio 22 d. buvo parengta išvada Nr. (duomenys neskelbtini)‚ dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, kuri persiųsta į Utenos apskrities Utenos rajono (duomenys neskelbtini) seniūniją.
Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos Rokiškio skyriuje 2019 m. lapkričio 19 d. vyko komisijos dėl nuosavybės teisių į žemę ( mišką) atkūrimo posėdis , kuriame pareiškėjai buvo siūloma nuosavybės teises į žemę, buvusią Rokiškio miesto teritorijoje, atkurti kompensuojant pinigais. Pareiškėja buvo supažindinta su sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo projektu. Pareiškėja su juo nesutiko , išreikšdama nuomonę, kad kompensacijos suma yra per maža, palyginti su rinkos kainomis. Nacionalinės žemės tarnybos Rokiškio skyriuje 2019 m. gruodžio 5 d. vyko komisijos dėl nuosavybės teisių į žemę ( mišką) atkūrimo posėdis, kuriame papildomai buvo svarstyta dėl atlyginimo už nekilnojamąjį turtą kompensacijos pinigais, nutarta J. G. atkurti nuosavybės teises į A. V. valdytos 0,091ha žemės Rokiškio mieste kompensuojant pinigais. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. gruodžio 5 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei J. G.“, kuriuo nusprendė atkurti nuosavybės teises J. G. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,0910 ha žemės, atlyginant kitais būdais: išmokant piniginę kompensaciją už 0,0910 ha žemės (vertė indeksuota) 1265 Eur.
Piliečių turėtos žemės vertė apskaičiuojamas pagal Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės lygiavertiškumo nustatymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. Nr. 205 „ Dėl žemės įvertinimo tvarkos“. Pareiškėjai piniginė kompensacija apskaičiuota teisės aktų nustatyta tvarka. Teisės aktai nenumato galimybės atlyginant už valstybės išperkamą žemę kompensuoti pagal vidutinę rinkos kainą. Tai ne kartą pasisakė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A-717-525/2018, 2018 m. birželio 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1189-525/2018 ). Todėl teismo vertinimu pareiškėjos pretenzijos dėl apskaičiuotos kompensacijos dydžio yra nepagrįstos.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad esant byloje nustatytoms aplinkybėms, kai nuo 1997 m. galiojančio Atkūrimo įstatymo nuostatos nebenumato atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdo – ekvivalentine natūra, o pareiškėjai nepareiškus valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, atsakovas iš esmės tinkamai realizavo teisės aktų nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, pagrindo jį panaikinti nėra, o pareiškėjos skundas kaip nepagrįstas atmetamas.
Atmetus pagrindinį reikalavimą panaikinti skundžiamą sprendimą, atmestinas ir pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti klausimą dėl buvusio savininko A. V. nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto, 0,0910 ha žemės, atkūrimo J. G.
Pareiškėja skunde prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas .
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl bylinėjimosi išlaidos jai nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas,
nusprendžia:
atmesti pareiškėjos J. G. skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.