Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo (Šiaulių rūmų) 2018 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo T. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį (2017 m. lapkričio 17 d. epizodas) laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;

pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (2017 m. gruodžio 9 d. epizodas) laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, apimant bausmes, paskirtas už 2017 m. gruodžio 9 d. padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, bei iš dalies pridedant bausmę už 2017 m. lapkričio 17 d. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, T. V. paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitytas T. V. kardomojo kalinimo laikas nuo 2017 m. gruodžio 17 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. V. nuteistas už tai, kad grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, o būtent, atlikęs smurtinius veiksmus nukentėjusiosios G. V. atžvilgiu 2017 m. spalio 22 d., jis 2017 m. lapkričio 17 d. 16.11 val., (duomenys neskelbtini), savo šeimos narei – sutuoktinei G. V. paskambino iš savo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į sutuoktinės G. V. mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasakė sutuoktinei, kad ją „va dabar, stierva, tave papjausiu, užmušiu, paliubomu užversiu“, ir ji, būdama nukentėjusi nuo sutuoktinio T. V. veiksmų 2017 m. spalio 22 d., tokius sutuoktinio veiksmus suprato kaip realų grasinimą ją nužudyti, dėl to buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas ją nužudyti gali būti įvykdytas.

1.1. Be to, T. V. nuteistas už tai, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sutuoktinę G. V., o būtent: 2017 m. gruodžio 9 d., apie 14.20 val., namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), įlipo pro langą į kambarį ir tyčia pačiupęs nukentėjusiajai G. V. už kairės rankos ją suspaudė ir suko, tampė už plaukų, parversdamas ant lovos, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai G. V. fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – poodinę kraujosruvą kairiame žaste.

1.2. Be to, T. V. nuteistas už tai, kad 2017 m. gruodžio 9 d., apie 14.20 val., namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, o būtent: po to, kai nukentėjusiajai G. V. už kairės rankos ją suspaudė ir suko, tampė už plaukų, nustūmė ant lovos, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai G. V. fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – poodinę kraujosruvą kairiame žaste, jai atsistojus nuo lovos ir išbėgus iš kambario, nubėgus į virtuvę, joje pasivijęs pasakė jai grasinančius žodžius, „kad jei aš negyvensiu su juo ar susirasiu kitą vyrą mane nužudys, papjaus, užmuš, užvers“, be to virtuvėje jis rankos pirštą pridėjęs jai prie gerklės išsakė grasinančius žodžius „su peiliu perdursiu tau galvą“, ji tokius sutuoktinio T. V. grasinimus suprato kaip realų grasinimą ją nužudyti, nes jis tą dieną sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, be to neleido išeiti ir išsikviesti pagalbos, kai ji norėjo išbėgti į lauką, dėl to buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas ją nužudyti gali būti įvykdytas.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo T. V. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

6.1. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas bausmę T. V. paskyrė nepažeisdamas baudžiamojo įstatymo reikalavimų. Teismas atsižvelgė į tai, kad T. V. padarė tris nesunkius tyčinius nusikaltimus, nusikalto būdamas anksčiau teistas šešis kartus, iš jų penkis kartus – už smurtinius nusikaltimus, neišnykus teistumui (b. l. 51–61, 62–69, 70–73, 74–86, 87–94, 95–102, 103–106), 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad smurtavo prieš savo sutuoktinę (b. l. 103–106) ir 2017 m. liepos 24 d. paleistas iš laisvės atėmimo vietos praėjus vos keturiems su puse mėnesio vėl smurtavo prieš G. V., o tai rodo, kad T. V. nusikalstamas elgesys nebuvo atsitiktinis neigiamas poelgis – tai yra dėsningas jo ankstesnio elgesio padarinys dėl susiformavusios neigiamos orientacijos visuomenėje, visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų, be to, jis yra baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 47–50). Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir šią aplinkybę taip pat įvertino skirdamas bausmę, todėl dar kartą vertinti tą pačią aplinkybę nėra pagrindo. Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus T. V. griežčiausias BK 140 straipsnio 2 dalies ir 145 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas bausmes – laisvės atėmimą. Akivaizdu, kad T. V. išvadų iš savo ankstesnių teistumų nedaro, savo gyvenimo būdo nekeičia, visuomenėje priimtinų elgesio normų nesilaiko, priešingai, toliau pažeidinėja baudžiamuosius įstatymus.

6.2. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam T. V. už jo padarytus nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), paskirtos bausmės – atitinkamai laisvės atėmimas 10 mėnesių ir 8 mėnesiams (už abu nusikaltimus, numatytus BK 145 straipsnio 1 dalyje) yra mažesnės negu šių straipsnių sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai (šių bausmių vidurkiai yra 1 metai 1 mėnuo 15 dienų), todėl daryti išvadą, kad paskirtos bausmės aiškiai per griežtos ir jas švelninti nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Be to, byloje nenustatyta, kad T. V. nusikalstamų veikų padarymui įtakos būtų turėjęs provokuojantis nukentėjusiosios elgesys. Už visus tris nusikaltimus apeliantui paskirtos bausmės subendrintos laikantis bausmių bendrinimo taisyklių, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams – taip pat nėra per griežta. Be to, ši bausmė, pritaikius BK 64¹ straipsnį, sumažinta vienu trečdaliu, ir sumažinta bausmė nuteistajam paskirta laisvės atėmimas 8 mėnesiams.

6.3. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

6.4. Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).

6.5. Nors skundžiamu nuosprendžiu T. V. nuteistas už trijų nesunkių nusikaltimų padarymą galutine bausme laisvės atėmimu 8 mėnesiams, tačiau jis iki šio nuosprendžio priėmimo yra teistas šešis kartus, iš jų penkis kartus teistas už smurtinius nusikaltimus, nusikalto neišnykus teistumui, kaip minėta šios nutarties 6.1. punkte, naujas nusikalstamas veikas prieš savo sutuoktinę padarė praėjus labai trumpam laiko terminui po jo paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, kur jis atliko bausmę už smurtavimą prieš žmoną, o tai rodo, kad jis padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo nesupranta, kritiškai savo elgesio nevertina. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija mano, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šioje byloje vien tik baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo nepakaktų T. V. nusikalstamo elgesio priežastims pašalinti. Priešingai, manytina, kad toks sprendimas prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytas nusikalstamas veikas jausmo susiformavimo. Dėl to apelianto prašymas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas netenkinamas.

7. Kartu kolegija pažymi, kad atsižvelgusi į tai, jog nuteistasis apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir jo veikų juridinės kvalifikacijos neginčijo, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo T. V. apeliacinį skundą.