Utenos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedusio, neteisto, UAB „STAYIN“ direktoriaus, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, kad 2013 m. liepos 6, 10, 11, 13 dienomis UAB „STAYIN“ kavinėje, esančioje „Luokesų dvare“ Ežerėlių g. 7, Luokesos k., Molėtų r. sav., suteikė darbo vietą ir leido dirbti barmenės-padavėjos darbą J. G. nepasirašęs darbo sutarties, neįteikęs antrojo darbo sutarties egzemplioriaus, neišdavęs darbo pažymėjimo bei nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Administracinio teisės pažeidimo protokole jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 41³ str. 1 d.

D. J. dėl pažeidimo neprisipažino, teismo posėdžio metu paaiškino, kad darbo vietos J. G. nesuteikė, darbo užmokesčio jai nemokėjo, o 2013-07-12 su ja buvo sudaryta darbo sutartis. Pripažino, kad 2013-07-13 ji dirbo, tačiau neapsisprendė ar darbas jai tiks, kadangi J. G. yra moksleivė ir tai pirmas jos darbas.

Teismo posėdžio metu liudytoja J. G. paaiškino, kad vasaros metu norėjo dirbti, todėl nuvykus į Luokesų dvarą, ją įdarbino, tačiau nepamenanti nuo kada.

Motyvuojamoji dalis

Administracinis teisės pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, J. G. ir A. Š. rašytiniais paaiškinimais, faktiškai dirbto darbo laiko apskaitos lapu (nors ir nepatvirtintu), kuriame apskaitytas J. G. („J.“) darbo laikas minėtomis dienomis, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus raštu dėl informacijos pateikimo apie J. G. įdarbinimą.

LR ATPK 41³ str. 1 d. numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Nelegalus darbo sąvoka yra apibrėžiama LR Darbo kodekso 98 str., kuriame pasakyta, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų. Darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Teismų praktikoje yra suformuota, kad, siekiant veiką kvalifikuoti pagal LR ATPK 41³ str., o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant LR DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti šiuos nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kada asmuo pradėjo realiai dirbti, 2) darbdavio ir dirbančiojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Administracinių teismų praktika Nr. 7, 2005 m., p. 230-235).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad J. G. dirbo nelegaliai, nes iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus rašto matyti, jog J. G. turėjo būti įdarbinta tik nuo 2013-07-17 (b.l. 12). Tiek iš J. G., tiek iš A. Š. rašytinių paaiškinimų-būtent pačių parašytų bei faktiškai dirbto darbo laiko apskaitos lapo matyti, kad nagrinėjamu atveju buvo susiklostę faktiniai darbo santykiai: buvo aiškus darbo grafikas – dirbo liepos 6, 10, 11, 13 dienomis, nustatytu laiku (b.l. 11), susitarta dėl darbo užmokesčio ir kitų darbo sąlygų ir pan. Nors D. J. nurodo, kad darbo sutartis sudaryta 2013-07-12, tačiau pati J. G. bei su ja dirbusi A. Š. parodė, kad J. G. dirbo 2013 m. liepos 6, 10, 11, 13 dienomis.

Pagal LR DK 99 str. 5 d. darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu vėlesnė darbo pradžia nenustatyta šalių susitarimu. Byloje nustatyta, kad D. J. leido J. G. pradėti dirbti anksčiau, nei nuo 2013-07-17, o leidimas dirbti darbuotojui tokiomis sąlygomis vertinamas kaip nelegalus darbas LR ATPK 41³ str. prasme (LVAT 2008-12-24 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1047/2008).

Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad D. J. įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str. 1 d.

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tai, kad visgi D. J. gailėjosi dėl nesusipratimo, susijusio su J. G. įdarbinimu, pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Pagal LR ATPK 30 str. 2 d., skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. LR ATPK 30¹ str. 1 d. numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę, nei sankcijoje numatyta minimali, nuobaudą.

LR ATPK 41³ str. 1 d. numatyta, jog nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 3000 iki 10000 litų. LR ATPK 20 str. administracinei nuobaudai keliami tikslai yra ne tik nubausti asmenį padariusį teisės pažeidimą, tačiau ir auklėti jį, kad nedarytų tokių pažeidimų ateityje. Akivaizdu, kad paskyrus net ir minimalią įstatymo nuobaudą, ji nagrinėjamu atveju būtų neproporcinga padaryto pažeidimo pavojingumui. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie D. J. baustumą administracine tvarka, jis augina ir išlaiko tris nepilnamečius vaikus, J. G. kavinėje dirbo tik kelias dienas, darytina išvada, jog šiuo atveju mažesnės nei įstatymo numatytos minimalios nuobaudos paskyrimas būtų tikslingesnis siekiant LR ATPK 20 str. įvirtintų nuobaudos tikslų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 20 str., 30¹ str., 30² str., 41³ str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 288 str., teismas

nutaria:

D. J. pripažinti kaltu pagal LR ATPK 41³ str. 1 d. ir skirti jam 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą.

Bauda per 40 dienų turi būti sumokėta į VMI sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 6030. Jeigu baudos pažeidėjas sumokėti negali, turi teisę per šį laiką kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks mokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.