Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos R. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutarimo jos administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutarimu pripažinta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą ir nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdama Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) (toliau – Įstaiga) vadove, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kai bendrovė, turėdama lėšų sumokėti mokesčius į valstybės biudžetą, to nedarė, bet atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, tiekėjais. Nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2015-05-01 iki 2016-02-29 į Įstaigos kasą įplaukė 81185,85 Eur pajamų, o išlaidos per šį laikotarpi iš kasos sudarė 82428,56 Eur, iš jų: 46140,64 Eur išmokėta atskaitingam asmeniui D. K. (5488,32 Eur išmokėta D. K. 2015-05-29, 3729,35 Eur išmokėta D. K. 2015-06-30, 6328,24 Eur išmokėta D. K. 2015-07-31, 4302,83 Eur išmokėta D. K. 2015-08-29, 5026,33 Eur išmokėta D. K. 2015-09-29, 5432,72 Eur išmokėta D. K. 2015-10-22, 4667,02 Eur išmokėta D. K. 2015-11-30, 5354,47 Eur išmokėta D. K. 2015-12-31, 3149,94 Eur išmokėta D. K. 2016-01-29 ir 2661,42 Eur išmokėta D. K. 2015-02-29), 27560,84 Eur išmokėtas darbo užmokestis (2157,53 Eur išmokėta 2015-05-14, 1305,02 Eur išmokėta 2015-06-15, 1445,75 Eur išmokėta 2015-07-17, 1100,00 Eur išmokėta 2015-08-07, 2009,11 Eur išmokėta 2015-09-14, 1223,78 Eur išmokėta 2015-10-23, 809,31 Eur išmokėta 2015-11-19, 1102,71 Eur išmokėta 2015-12-21, 1353,95 Eur išmokėta 2016-01-29, 300,00 Eur išmokėta 2016-02-24), 7727,08 Eur išmokėta J. G. už patalpų nuomą (1931,77 Eur išmokėta 2015-06-11, 1931,77 Eur išmokėta 2015-12-11, 1931,77 Eur išmokėta 2015-01-06 ir 1931,77 Eur išmokėta 2016-02-11), 1000,00 Eur 2015-06-05 įnešti į banką, tačiau Įstaiga per tikrintiną laikotarpį iš kasos valstybei, kaip kreditoriui, esančiam aukštesnėje eilėje nei kitiems kreditoriams, kuriems buvo mokama iš Įstaigos kasos tenkinant jų pinigines prievoles, nei karto nemokėjo mokestinei nepriemokai padengti. Įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo santykiai nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento ir jis turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Jei Įstaiga būtų vykdžiusi šiame straipsnyje įtvirtintą pareigą, įsipareigojimai mokesčių administratoriui būtų mažesni, todėl savo neveikimu Įstaigos vadovas pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) interesus. Už ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą R. K. paskirta 2172 Eur bauda.R. K. skundžia šį Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti.Skunde apeliantė nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, kad ji pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą mokėjimų eiliškumo tvarką, kadangi įstatyme numatyta prievolė mokėti įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus savaime valstybei nesuteikia trečios eilės kreditoriaus statuso. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies prasme valstybė, atstovaujama valstybinės mokesčių inspekcijos ar kitų atitinkamų įstaigų, trečios eilės kreditoriaus statusą įgyja tuo atveju, kai skolininkas nevykdo prievolių, vykdytinų pagal mokėjimo dokumentus. Į administracinio teisės pažeidimo bylą nebuvo pateikti mokėjimo dokumentai, iš kurių kildintina apeliantės vadovaujamos įstaigos pareiga mokėti mokestines įmokas.Skunde teigiama, kad pareiškėjas – VMI, pateikdamas pareiškimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo, savo pareigas atliko aiškiai netinkamai, aplaidžiai, nekvalifikuotai, dėl ko nėra surinkti ir netinkamai surinkti įrodymai, yra pažeistos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės ir bylos nebuvo įmanoma nagrinėti teisme. Pareiškėjas, apeliantės teigimu, į bylą nepateikė mokėjimo dokumentų, iš kurių būtų galima kildinti Įstaigos pareigą mokėti mokestines įmokas. Teismas nenustatė teisiškai reikšmingo fakto – buvimo mokėjimo dokumentų, kurie leistų valstybę kvalifikuoti kaip trečios eilės kreditorių CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies prasme. Taigi teismas neturėjo jokio pagrindo konstatuoti, kad apeliantė pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą tvarką. Nesant pagrindo konstatuoti CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos pažeidimą, tuo pačiu nebuvo pagrindo pripažinti apeliantę padarius pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje.Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į R. K. apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliacinio skundo motyvais nesutinkanti ir prašo jo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

R. K. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad R. K. kaltė dėl ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo yra įrodyta.ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė įmonių ir įstaigų administracijos vadovams ar administratoriams tarp kita ko už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.R. K. patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir, jos vadovaujamai Įstaigai turint prievolę sumokėti apskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį, pridėtinės vertės mokestį, nekilnojamojo turto mokestį ir delspinigius už nepriemokas, atsiskaitinėjo su kitais Įstaigos kreditoriais bei panaudojo kitiems atsiskaitymams. Pagrindinis nagrinėjamo apeliacinio skundo argumentas yra tai, kad VMI nepateikė mokėjimo dokumentų, pagal kuriuos Įstaiga būtų turėjusi pareigą sumokėti įmokas į valstybės biudžetą, taigi nėra pagrindo laikyti valstybę trečios eilės kreditoriumi, kaip tai nurodyta CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje.Sutikti su tokiais apeliantės argumentais nėra pagrindo, kadangi mokesčių mokėtojui – juridiniam asmeniui – Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – Įstatymas) yra nustatytos pareigos pačiam apskaičiuoti mokestį, vadovaujantis mokesčių įstatymais (Įstatymo 40 straipsnio 4 punktas), pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus (Įstatymo 40 straipsnio 5 punktas) bei laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę (Įstatymo 40 straipsnio 1 punktas). Esant tokiam teisiniam reguliavimui, mokesčių mokėtojas, vykdydamas Įstatyme nustatytas pareigas, pats apskaičiuoja mokėtinus mokesčius, o jo mokesčių administratoriui teikiamos deklaracijos atitinka CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nurodytus mokėjimo dokumentus. Taigi pareiga mokėti mokestines įmokas kyla ne iš mokesčių administratoriaus pateiktų mokėjimo dokumentų, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, bet iš Įstatyme nustatytų reikalavimų, tarp kurių yra ir mokesčių mokėtojo įpareigojimas pačiam apskaičiuoti valstybei mokėtinas mokestines įmokas, pateikti deklaracijas bei laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę. Šiuo atveju nekyla jokių abejonių, kad apeliantė apie valstybės biudžetui mokėtinas sumas žinojo, kadangi, kaip matyti iš bylos duomenų, nuo 2015 m. vasario 11 d. mokesčių administratorius priėmė iš viso septyniolika nurodymų kredito įstaigoms nurašyti Įstaigos mokestinės nepriemokos sumas iš Įstaigos sąskaitų. Taigi Įstaiga, būdama skolinga valstybės biudžetui ir tai žinodama, taip pat suprasdama tai, kad įvykdyti visų savo kreditorių reikalavimų Įstaiga negalės, pirmenybę teikė atsiskaitymams ne su valstybe, bet su kitais kreditoriais, taigi nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo. Vertinant šias aplinkybes, darytina išvada, kad R. K., kaip Įstaigos vadovės, kaltė dėl padaryto pažeidimo yra įrodyta. Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus duomenis ir pagrįstai pripažino, kad R. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje. Apylinkės teismas pažeidėjos atžvilgiu priėmė teisingą, teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

palikti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutarimą nepakeistą ir R. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.