- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-04
- Bylos Nr.
- T-418-791/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Dapkevičienė
- Nuteistasis
- R. J.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 357–70 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. J. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, 54 straipsnio 3 dalį, paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 4 metams (įsiteisėjo 2015 m. vasario 26 d.); Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pakeista pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 8 metams.
Bausmės pradžia – 2014 m. balandžio 7 d., bausmės pabaiga – 2022 m. kovo 24 d.
Alytaus pataisos namuose bausmę nuteistasis atlieka nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d.
Žemesnės instancijos teismas
2019 m. birželio 12 d. Komisija priimtu nutarimu Nr. 357–70 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarė nuteistajam R. J. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nutarime nurodė, jog nuteistasis Komisijai pristatomas penktą kartą. Šiuo metu yra atlikęs daugiau kaip 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Anksčiau neteistas, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Vertinant R. J. elgesį visos bausmės atlikimo metu Komisija nuteistąjį vertina kaip teigiamą asmenybę. Nuteistasis praeityje buvo baustas, tačiau paskutinė nuobauda skirta 2015 metais, šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi, yra paskatintas 6 kartus už nepriekaištingą elgesį. Perkeltas iš paprastos grupės į lengvąją. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę siekė prasmingo užimtumo, dalyvavo papildomose resocializacijos programose, kurios anot nuteistojo padėjo geriau pažinti save, ugdyti elgesį. Jeigu būtų taikomas lygtinis paleidimas artimą ateitį sietų su tolimesniu mokymusi, siektų mokytis anglų kalbos, taip pat dirbti pas ūkininką, kurio sutikimą dėl įdarbinimo yra gavęs. Pataisos įstaigoje mokosi 12 klasėje, šiuo metu laiko egzaminus. Socialiniai ryšiai su artimaisiais glaudūs, bendrauja laiškais, telefonu, lankomas pasimatymų metu. Tikėtina, jog artimieji padėtų lengviau integruotis į visuomenę. Nuteistasis supranta ir pripažįsta alkoholio paveikto elgesio galimą žalą geriančiam asmeniui ir aplinkiniams. Teigiamai vertinama, kad nuteistasis atsižvelgė į ankstesnes lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, jas vykdė. Taip pat iš Alytaus suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos yra gauta charakteristika, kurioje nuteistasis charakterizuojamas kaip gerai lankantis pamokas mokinys, teigiamai bendraujantis su mokytojais ir mokiniais. Nuleistojo nusikalstamo elgesio rizika nuosekliai žemėjo nuo 38 ir šiuo metu vertinama 13 balų. Komisija visapusiškai įvertinusi nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, pastangas spręsti turimas problemas, sprendžia, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog nuteistasis R. J. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leidžia konstatuoti, jog lygtinai paleidus R. J. iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.
Komisijos 2019 m. birželio 12 d. nutarimą Nr. 357–70 atsisakoma patvirtinti.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų <...>.
Klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis).
Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik, įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo taikymui yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Nagrinėjamu atveju nuteistasis yra atlikęs įstatyme nustatytą bausmės dalį kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Bausmės atlikimo metu asmuo vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi nuteistajam R. J. formaliai galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau šio klausimo sprendimui nepakanka nustatyti vien tik formalųjį pagrindą, kadangi būtina įvertinti visumą aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų, jog lygtinai paleidžiamas asmuo pasitaisė, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
R. J. nusikalstamo elgesio rizika atitinka 13 balų, kas prilyginama žemai rizikos grupei, tačiau iš jų tik 2 balus sudaro statiniai veiksniai ir net 11 balų sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis savo elgesiu dar gali sumažinti. Pirmojo vertinimo metu, 2014 m., R. J. nusikalstamo elgesio rizika buvo 38 balai. Taigi, nors ir stebima nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas teismo vertinama teigiamai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuo pirmojo vertinimo praėjo apie 5 metai, ši pažanga negali būti laikoma tokia akivaizdžia, jog leistų daryti neabejotiną išvadą jog R. J. pasitaisė pakankamai, kad būtų galima jį toliau taisyti neizoliuotą.
Byloje esantys duomenys patvirtina, jog šiuo metu R. J. atlieka 8 metų laisvės atėmimo bausmę už disponavimą narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Atsižvelgiant į tai, kad šis nusikaltimas įstatymo laikomas sunkiu, nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį stipriai paveiktų bei padarytų tokią įtaką jo elgesiui, jog jis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų.
Vertinant R. J. nuostatas matyti teigiamas pokytis. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta jog nėra įrodymų, kad asmuo būtų susijęs su kriminaline subkultūra, diskriminacinių nuostatų nesilaiko. Įkalinimo įstaigoje buvo ne kartą skatintas, bausmę atlieka lengvojoje grupėje. Suvokia motyvus daugelyje sričių suvaržyti savo elgesį, remia visuomenės vertybes. Suvokia, jog buvimas visuomenės nariu reiškia teises ir atsakomybę. Nepaisant to, bausmės atlikimo metu nuteistasis vidaus taisyklių laikėsi ne visuomet nuosekliai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnis numato, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Savo ruožtu BVK 125 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Nagrinėjamu atveju, R. J. per penkerius bausmės atlikimo metus (nuo bausmės pradžios – 2014 m balandžio 7 d., iki dabar) nedirbo. Nors Pravieniškių pataisos namuose jis kreipėsi dėl įdarbinimo, tačiau įdarbintas nebuvo. Atvykęs į Alytaus pataisos namus dėl įdarbinimo netgi nesikreipė, motyvuodamas tuo, kad nori gerai užbaigti mokslus, kadangi šiuo metu mokosi 12 klasėje, laukia baigiamųjų egzaminų rezultatų. Nuteistasis jokios specialybės neturi, laisvėje jo darbinė patirtis taip pat menka. Teigiamai vertinama, kad nuteistasis mokosi ir stengiasi pabaigti vidurinę mokyklą, kadangi prieš patenkant į įkalinimo įstaigą jo išsilavinimas tebuvo 11 klasių, tačiau nuteistojo argumentas, jog nedirba dėl to, kad nori kuo geriau pabaigti mokslus nelaikomas pakankamu, kadangi bylos duomenimis jis pradėjo mokytis tik nuo 2016 m., todėl atsižvelgiant į tai, jog bausmę atlieka jau 5 metus, tikrai turėjo galimybių ir laiko įsidarbinti bent tam tikram laikotarpiui. Toks R. J. požiūris į darbą pataisos namuose per visą bausmės atlikimo laikotarpį, verčia abejoti, kad jis ir laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti bei sėkmingai įsilieti į visuomenę. Nuteistojo nurodyta aplinkybė, jog lygtinio paleidimo atveju ketina dirbti pas ūkininką, kurio sutikimą yra gavęs laikytina deklaratyvia, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, kad tokia ūkininko pateikta pažyma dėl R. J. įdarbinimo gauta 2017 m. liepos 3 d., todėl atsižvelgiant į tai, kad nuo to laiko praėjo du metai, laikoma abejotina ir neįtikinančia.
Kiekvienu atveju vertinant situaciją, atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, siekiantis būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, visų pirma turi savo elgesiu įrodyti, kad jo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl visą bausmės atlikimo laiką jis privalo elgtis nepriekaištingai. Šiuo atveju, laikyti, kad nuteistasis elgėsi nepriekaištingai, negalima. Nors bausmės atlikimo metu R. J. buvo 6 kartus skatintas, tačiau 4 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis už vidaus tvarkos pažeidimus Pravieniškių pataisos namuose. Atlikdamas bausmę Alytaus pataisos namuose dar visai neseniai, 2018 m. lapkričio 5 d., taip pat buvo pažeidęs vidaus tvarką – pas nuteistąjį buvo rastas mobilusis telefonas, tačiau drausminė nuobauda jam nebuvo skirta, o nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d. dalyvavo bado akcijoje, protestuodamas prieš įstatymo pakeitimus. Nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, tačiau tai nepaneigia išvados, jog paminėtos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Be to, pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, pažeidimų darymas ne tik iš karto atvykus į pataisos namus, bet ir vėliau, kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. O tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų.
Teismas daro išvadą, jog nuteistasis R. J. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos namų jam dar negali būti taikomas. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, galima teigti, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo neatliktos bausmės dalis, lyginant ją su jau atlikta bausmės dalimi, yra didelė – daugiau kaip 2 metai 9 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu, teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmes atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų.
Atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas atsisako patvirtinti 2019 m. birželio 12 d. Komisijos nutarimą Nr. 357–70 dėl nuteistojo R. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsisakyti patvirtinti 2019 m. birželio 12 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 357–70 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. J..
Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.