- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-08
- Bylos Nr.
- e2A-553-407/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02090-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Nijolė Piškinaitė, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Šalčininkų šilumos tinklai“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Timbex“
- Kategorijos
- 2.5.1Prievolės
- 3.1.7Bylinėjimosi išlaidos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Šalčininkų šilumos tinklai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 29 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-5831-560/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Timbex“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Šalčininkų šilumos tinklai“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
2013 m. gruodžio 5 d. tarp ieškovo UAB ,,Timbex“ (pardavėjo) ir atsakovo UAB ,,Šalčininkų šilumos tinklai“ (pirkėjo) buvo sudaryta skiedros pirkimo–pardavimo sutartis. Ieškovas nurodė, kad už pateiktas prekes atsakovui išrašė 5 PVM sąskaitas–faktūras už bendrą 330 144,51 Lt sumą, tačiau atsakovas jų neapmokėjo. Už pradelstas apmokėti sąskaitas ieškovas, vadovaudamasis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu apskaičiavo 6 434,43 Lt palūkanas. Pateiktu ieškiniu ieškovas UAB ,,Timbex“ prašė priteisti iš atsakovo UAB ,,Šalčininkų šilumos tinklai“ 330 144,51 Lt skolos, 6 434,43 Lt palūkanų, 8,40 proc. dydžio metines procesines palūkanas, 2 762 Lt žyminį mokestį ir 3 675,38 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 3 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB ,,Šalčininkų šilumos tinklai“ pateikė prieštaravimus, nurodydamas, kad pripažįsta 330 144,51 Lt įsiskolinimą už pateiktas prekes, tačiau nesutinka su palūkanomis, paskaičiuotomis pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą. Atsakovo teigimu, jis yra viešasis subjektas, tačiau neįtrauktas į viešųjų subjektų ratą, numatytą Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 7 punkte, todėl šis įstatymas atsakovui nėra taikomas. Atsakovas taip pat prašė sumažinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 29 d. galutiniu sprendimu preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.
Teismas, nurodęs, jog atsakovas pripažįsta ieškinio reikalavimą dėl 330 144,51 Lt skolos priteisimo, sprendė, jog ši ieškinio dalis yra pagrįsta. Atsakovo argumentus, kad jam netaikomas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas teismas atmetė. Nurodė, kad šis įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai (1 str. 2 d.). Teismas nurodė, kad atsakovas yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo (įstatų 3 p.), vienas iš atsakovo tikslų yra gauti pelną, tenkinti akcininkų ekonominius interesus; gautą pelną efektyviai panaudoti įmonės veiklos plėtrai, naujų darbo vietų kūrimui, darbuotojų kvalifikacijai kelti (įstatų 10 p.). Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad atsakovas yra ūkio subjektas kaip tai numatyta Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje ir Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje. Nurodė, kad šalių sudaryta skiedros pirkimo– pardavimo sutartis nepatenka į Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus, kuomet minėtas įstatymas yra netaikomas. Vadovaudamasis šiais argumentais, preliminarų sprendimą teismas paliko nepakeistą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovas UAB ,,Šalčininkų šilumos tinklai“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, panaikinant teismo sprendimo dalį, kuria priteistos 6 434,43 Lt palūkanos, sumažinti išlaidas advokato pagalbai apmokėti iki 1 837,69 Lt, o priteistą žyminį mokestį iki 2 514 Lt. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai priteisė 6 434,43 Lt palūkanas. Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje yra aiškiai nurodyta, kokiam viešajam subjektui gali būti taikomas šis įstatymas – Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytai perkančiajai organizacijai. Atsakovas pagal savo teisinį statusą priskirtinas komunalinio sektoriaus perkančiajai organizacijai, nurodytai VPĮ 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Visų atsakovo akcijų savininkas yra Šalčininkų rajono savivaldybė, todėl atsakovas yra viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus energetikos srityje (CK 2.34 str.). Nors atsakovas savo esme yra viešasis juridinis asmuo, be to, teisiniai santykiai su atsakovu kilo iš viešųjų pirkimų, tačiau atsakovas nepatenka į viešojo subjekto sąvoką, nurodytą Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme, todėl palūkanos negali būti skaičiuojamos vadovaujantis šiuo įstatymu. CPK 270 straipsnis numato, kad teismo sprendimas turi būti motyvuotas, tačiau skundžiamame sprendime teismas nieko nepasisakė dėl atsakovo argumentų, kad Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas jam netaikomas dėl to, kad pagal įstatymo 2 straipsnio 7 punktą atsakovas nepatenka į viešojo asmens sąvoką Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo prasme.
2. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 3 675,38 Lt išlaidas ieškovo advokato pagalbai apmokėti. Teismas, priteisdamas advokato išlaidas ne tik neatsižvelgė į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bet ir visiškai nenagrinėjo atsakovo byloje pareikšto prašymo dėl ieškovo advokato išlaidų sumažinimo iki 50 proc. Atsižvelgiant į ieškinio turinį, jo apimtį ir tai, kad didelę ieškinio dalį sudaro cituojamos ir analizuojamos teisės normos, už ieškinio surašymą prašoma priteisti 3 675,38 Lt suma yra neprotinga. Atmetus reikalavimą dėl 6 434,46 Lt palūkanų, atitinkamai turi būti sumažintas priteistino žyminio mokesčio dydis.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas UAB ,,Timbex“ prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsikirtimus grindžia šiais argumentais:
1. Atsakovo argumentai, kad jam netaikomas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas yra atmestini, nes atsakovas yra ūkio subjektas, kaip tai apibrėžia šio įstatymo 2 straipsnio 6 dalis ar Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 22 dalis. Atsakovui taikomas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas, nes jis taikomas visoms tarp ūkio subjektų sudarytoms komercinėms sutartims.
2. Sprendimu ieškovui priteistos bylinėjimosi išlaidos yra realios ir pagrįstos leistinais rašytiniais įrodymais, be to, iš atsakovo priteista skola atsakovui yra didelė, rengiant ieškinį byloje reikėjo surinkti, išanalizuoti ir parengti nemažą kiekį ieškinį lydinčių dokumentų ir teisinius argumentus, atsikirtimus į atsakovo byloje reiškiamus nepagrįstus prieštaravimus bei dalyvauti teismo posėdyje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Minėta, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 3 d. preliminariu sprendimu, kuris paliktas nepakeistas šioje byloje skundžiamu galutiniu sprendimu, priteisė ieškovui UAB ,,Timbex“ iš atsakovo UAB ,,Šalčininkų šilumos tinklai“ 330 144,51 Lt skolos, 6 434,43 Lt palūkanų, 8,40 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovo priteista 330 144,51 Lt skola, atsakovas neskundžia. Apeliaciniame skunde atsakovas nesutinka su teismo priteistomis 6 434,43 Lt palūkanomis, paskaičiuotomis pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, ir su priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu.
Dėl palūkanų pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą priteisimo
Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo, kadangi atsakovas nepatenka į subjektų, kuriems gali būti taikomas šis įstatymas, ratą. Su tokiu argumentu kolegija nesutinka.
Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje apibrėžta šio įstatymo taikymo sritis – įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Šiame įstatyme ūkio subjektas apibrėžtas kaip asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine ar profesine veikla (2 str. 6 d.), o viešasis subjektas – VPĮ 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyta perkančioji organizacija (2 str. 7 d.).
Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog teismas sprendė, kad atsakovas yra ūkio subjektas, o šalių sudaryta skiedros pirkimo–pardavimo sutartis atitinka komercinės sutarties, sudarytos tarp ūkio subjektų, požymius. Atsakovo pozicija, kodėl jam netaikytinas šis įstatymas, yra ta, kad jis yra ne ūkio subjektas, o viešasis subjektas, tačiau nepatenka į Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje numatytą viešojo subjekto, kuriam taikytinas šis įstatymas, apibrėžimą.
Spręsdamas, kad atsakovas pagal šį įstatymą traktuojamas kaip ūkio subjektas, teismas rėmėsi tuo, kad atsakovas yra privatus juridinis asmuo, vienas iš atsakovo veiklos tikslų yra gauti pelną, tenkinti ekonominius akcininkų interesus (Įstatų 3 p., 10 p.). Atsakovas nepagrįstai teigia, kad jis yra viešasis juridinis asmuo, nes atsakovo įstatų 3 punkte nurodyta, kad jis yra privatus juridinis asmuo. Pats atsakovas neneigia, kad jis vykdo ūkinę komercinę veiklą. Dėl šios priežasties nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas atitinka ūkio subjekto, kaip tai numato Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 6 dalis, apibrėžimą.
Atsakovas pagrįstai teigia, jo veikla (dalis jos) yra susijusi su viešųjų interesų tenkinimu – iš atsakovo įstatų matyti, kad jo veiklos tikslas yra užtikrinti Šalčininkų rajono šilumos vartotojų aprūpinimą centralizuotai tiekiama šiluma, karštu vandeniu, užtikrinti tiekiamos šilumos nepertraukiamumą bei kokybę pagal galiojančius norminius dokumentus, saugų šilumos ūkio objektų eksploatavimą, racionaliai naudoti bendrovės turtą ir išteklius, gauti pelną, tenkinti akcininkų ekonominius interesus; gautą pelną efektyviai panaudoti bendrovės veiklos plėtrai, naujų darbo vietų kūrimui, darbuotojų kvalifikacijai kelti (Įstatų 10 p.); o pagal įstatų 27 punktą visų bendrovės (atsakovo) akcijų savininkas yra Šalčininkų rajono savivaldybė.
Kolegijos vertinimu, šios aplinkybės (atsakovo veiklos specifika, jo akcijų priklausymas savivaldybei) patvirtina, kad atsakovas yra ūkio subjektas, kuris tenkina ir viešuosius interesus bei yra kontroliuojamas savivaldybės, tačiau nepaneigia pirmiau nustatyto fakto, kad jis yra ūkio subjektas kaip tai numatyta Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje. Ginčo, kad skiedros pirkimo–pardavimo sutartis yra komercinė sutartis (2 str. 1 d.), byloje nėra. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovui, kaip ūkio subjektui, sudariusiam komercinę sutartį, už jos nevykdymą gali būti skaičiuojamos palūkanos pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą. Tai, kad atsakovas atitinka ir perkančiosios organizacijos, veikiančios komunaliniame sektoriuje, požymius, nepaneigia fakto, kad jam, kaip ūkio subjektui, sudariusiam komercinę sutartį, taikytinas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas. Sąlygos, kurioms esant šis įstatymas netaikomas, nurodytos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju šių sąlygų nėra, yra teisinga.
Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nes teismas motyvavo, kodėl tenkina ieškinio reikalavimą dėl palūkanų, paskaičiuotų pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, priteisimo.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas praleido terminą atsiskaityti už pagal skiedros pirkimo–pardavimo sutartį patiektas prekes, neginčijamas palūkanų paskaičiavimo aritmetinis pagrįstumas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, naikinti ar keisti teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovo priteistos 6 434,43 Lt palūkanos, paskaičiuotos pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, pagrindo nėra.
Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų
Pirmosios instancijos teismas ieškovui iš atsakovo priteisė 3 675,38 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 2 762 Lt žyminio mokesčio. Atsakovo teigimu, išlaidos advokato pagalbai apmokėti turėtų būti mažintinos perpus, o žyminis mokestis proporcingai sumažintinas atmetus ieškovo reikalavimą dėl palūkanų priteisimo. Su šiais atsakovo argumentais kolegija nesutinka. Ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą priteisti 3 675,38 Lt dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovą atstovaujanti advokatė parengė ne tik ieškinį, bet ir atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus, dalyvavo žodiniame bylos nagrinėjime, parengė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, tačiau papildomų bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė. Įvertinus suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovo prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra per didelės. Prašymą sumažinti žyminį mokestį atsakovas siejo su reikalavimu atmesti ieškinio dalį dėl palūkanų priteisimo. Pirmiau šioje nutartyje konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo palūkanas, todėl mažinti žyminį mokestį taip pat nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 29 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.