Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant vertėjoms Eglei Smailienei, Katerinai Chvatovai, pareiškėjai I. V., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teismo posėdyje išnagrinėjęs skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimo skirti nuobaudą administracinio teisės pažeidimo byloje

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-02-12 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimu I. V. buvo pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 str. 3 d., už ką jai paskirta administracinė nuobauda 250 Lt bauda.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos I. V. skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nagrinėdamas pareiškėjos skundą teismas, atsižvelgdamas į paminėtas įrodymų vertinimo administracinio teisės pažeidimo byloje nuostatas, patikrino byloje esančius įrodymus.

Skundžiamu 2014-02-12 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimu I. V. buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 str.3 d. dėl to, kad 2013-08-17 8.20 val. vairuodama automobilį „Mitsubishi Colt“ viršijo leistiną 50 km/h greitį, važiavo 80 km/h (po paklaidos) greičiu.

Teisme I. V. nurodė, kad mama jai pranešė apie lapelį, kurį rado. Šis buvo iš antstolių kontoros. Nuvažiavusi į antstolių kontorą sužinojo, kad jai paskirta 800 litų, iš jų 250 litų bauda už greičio viršijimą. Ji šio pažeidimo nepadarė. Vairuodama nuo 2001 metų dėl greičio viršijimo niekada neįkliūdavo. Ji negali pasakyti, kas viršijo greitį. Tomis dienomis ji buvo vestuvėse. Automobilio raktus paliko mamai. Jos pažįstami galėjo naudotis mašina: tai vyro brolis ir jos draugė. Tiksliau ne brolis, o vyro pusbrolis, kuris gyvena Prancūzijoje. Draugė gyvena Izraelyje. Šie buvo atvažiavę vasarą. Jai telefonu skambino kažkokie žmonės, palaikė juos sukčiais ir nekreipė dėmesio. Tuomet skambino iš policijos. Išgirdusi, kad skambina iš policijos, ji padeda ragelį. Pamena, kad skambino policininkė. Ji tuo metu buvo išvažiavusi. Policininkei pasisekė, kad ji su šia kalbėjo, sakė, kad yra užsienyje. Kalbėjo apie elektroninio pašto adresą, kad galėtų jai atsiųsti dokumentus, iškvietimus. Ji neatsimena, kodėl nepasakė savo elektroninio pašto adreso. Adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ji nuolat gyvena. Pranešimų ji nėra gavusi, tik antstolio lapelį.

Liudytoja T. V. teisme parodė, kad dukra su žentu išvažiavo ilsėtis. Jai paliko raktus. Dukra Palangoje buvo tąkart. Jai paskambino, prisistatė moteris iš policijos. Kadangi visur kalbama, kad sukčiai skambina dėl pinigų, ji nekreipė į tai dėmesio. Pareigūnė pasakė, kad dukra pažeidė kažkokias eismo taisykles. Ji atsiprašė, pasakė, kad dukra atostogauja ir su pareigūne nesikalbės. Pareigūnė neklausė, kada dukra grįš. Tiksliai negali pasakyti, ar jai sakė, kad ruošiasi surašyti protokolą. Kai dukra grįžo, jai pasakė apie skambutį. Tuo metu atvažiavo žento pusbrolis ir leido jam naudotis automobiliu. Mašina stovėjo pas juos, raktai buvo pas ją. Čia viskas buvo vienu metu, vasarą – kadi dukra atostogavo, kai policininkė skambino. Dukra buvo Palangoje. Buvo dukros draugė iš Izraelio ir pusbrolis iš Prancūzijos. Vyko giminaičių vestuvės. Ji nepamena, kuris iš jų daugiau naudojasi mašina.

Liudytoja J. K. teisme parodė, kad buvo paskambinta žmogui, prieš tai turėjo būti siųsti kvietimai, į kuriuos turėjo būti nereaguota. Sužinojusi telefoną mamos ji paskambino. Mama nurodė dukros telefoną. Susisiekus atsiliepė ponia, prisistatė I. V.. Jai buvo pranešta dėl pažeidimo. Buvo girdėti, kad pašnekovė tariasi, buvo vyriškas balsas. Ji Informavo, kad jeigu I. V. neatvyks, šiai bus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. I. V. numetė ragelį. Tada ji perskambino motinai, šios klausė, kada bus dukra. Mama sakė, kad turėtų šiomis dienomis iš kažkur grįžti. Ji mamą informavo, kad aš surašė protokolą ir išsiuntė pagal gyvenamąją vietą. I. V. galėjo Kelių policijoje pasiteirauti apie pažeidimą, bet to padaryta nebuvo. Apie nutarimo surašymo aplinkybes ji negali pasakyti nieko. I. V. taip ir nepasirodė.

Iš J. K. 2014-10-29 tarnybinio pranešimo matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu I. V. pristatytas nebuvo; apie bylos nagrinėjimą buvo informuota motina T. V..

Teismas, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą bei teisme apklaustų asmenų parodymus, kitus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone nustatė, kad I. V. buvo pagrįstai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu, įtariant ją padarius teisės pažeidimą, numatytą administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 str. 3 d. Bylos duomenys patvirtina, kad I. V. vairuodama automobilį galimai viršijo leistiną greitį ir yra kalta dėl šio pažeidimo. I. V. parodymų apie tai, kad automobilį tuo metu vairavo užsienyje gyvenantys kiti asmenys, nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. Apklausta T. V. teisme parodė, kad automobilį galėjo vairuoti ne dukra, tačiau tai buvo tuo metu, kai ši buvo išvykusi į Palangą, kai tuo tarpu pažeidimas padarytas 2013-08-17 dieną. Šią dieną I. V. buvo ne Palangoje, dalyvavo A. S. ir L. K. santuokos ceremonijoje, vykusioje Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje.

Kita vertus, teismas patikrinęs bylos duomenis nustatė, kad pagrįstai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas I. V. nebuvo tinkamai įteiktas nei asmeniškai, nei per kartu su ja gyvenančius asmenis. Iš liudytojos J. K. parodymų ir jos tarnybinių pranešimų matyti, kad I. V. ir jos mamai apie protokolo surašymą buvo pranešta telefonu. Išsiųsta pašto korespondencija su protokolu, kuriame buvo nurodyta apie bylos nagrinėjimą, įteikta nebuvo. Tokiu būdu I. V. apie bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą tinkamai informuota nebuvo. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257¹ straipsnyje numatyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio teisės pažeidimo bylos procese dalyvaujančiam asmeniui siunčiami į oficialiai deklaruotą asmens gyvenamąją vietą arba jo darbovietę registruotu laišku. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai įteikiami asmeniškai, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylos procese dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, – kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, o darbovietėje – asmeniui, atsakingam už korespondencijos priėmimą. Teismas nustatė, kad surinkti duomenys paneigia tai, kad teisės pažeidimo protokolas (kuriame yra nurodyta bylos nagrinėjimo data) buvo įteiktas I. V. ar jos šeimos nariui. Tai, kad I. V. motina apie protokolo surašymo faktą buvo informuota telefonu, negalima pripažinti tinkamu pranešimu apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką. Įstatymas (administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnis) garantuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba; kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos; apskųsti nutarimą byloje; administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui; nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Teismas išnagrinėjęs pareiškėjos skundą nustatė, kad 2014-02-12 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo I. V. buvo pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą ir jai paskirta administracinė nuobauda – buvo priimtas pažeidžiant minėtas įstatymo nuostatas. Toks nutarimas negali būti pripažįstamas teisėtu, todėl nors ir pagrįstas, turi būti naikinamas bylą naujo ir teisėto nutarimo priėmimui grąžinant institucijai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 d. 4 p. teismas

nutarė:

I. V. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti 2014-02-12 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-7448498-14 ir bylą grąžinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.