- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-22
- Bylos Nr.
- 2S-643-275/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-09828-2009-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Petras Jaržemskis
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Agrowill group“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė FMĮ, „Orion Securities“
- Kategorijos
- 116.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Petro Jaržemskio, Ritos Kisielienės ir Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl sprendimo už akių išaiškinimo, civilinėje byloje pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Agrowill group“ dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo uždaroji akcinė bendrovė FMĮ „Orion Securities“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
A. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš AB „Agrowill group“ 33 960 Lt skolą, 141,50 Lt palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos (2009 m. rugpjūčio 3 d.), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 023,05 Lt bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. balandžio 16 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovo A. Š. ieškinys buvo patenkintas visiškai.
Ieškovas A. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas išaiškinti 2010 m. balandžio 16 d. sprendimą už akių dalyje dėl atsakovo AB „Agrowill group“ ir įkaito turėtojo – trečiojo asmens UAB FMĮ „Orion Securities“ prievolių ieškovui tinkamo vykdymo ir galimybės vykdyti teismo sprendimą nukreipiant išieškojimą į trečiojo asmens pinigines lėšas ar turtą tenkinant kreditoriaus reikalavimus iš įkeistojo turto vertės. Nurodė, kad ieškovas su vykdomuoju raštu kreipėsi į antstolės I. Karalienės kontorą dėl skolos išieškojimo, bet antstolės kontoroje buvo paaiškinta, kad sprendime už akių yra nurodytas tik vienas atsakovas, iš kurio yra priteista skola, tačiau šiam atsakovui yra iškelta restruktūrizavimo byla ir ieškovas privalo kreiptis į paskirtąjį administratorių. Atsižvelgiant į tai, ieškovui kilo neaiškumų dėl atsakovo ir įkaito turėtojo prievolių prieš ieškovą ir vykdymo proceso pagal teismo sprendimą. Tretysis asmuo byloje UAB FMĮ „Orion Securities“ yra įkaito turėtoja. Pagal Obligacijų savininkų interesų gynimo sutartį Nr. AVG-20080609-1, sudarytą su ieškovu A. Š., tretysis asmuo privalo ginti obligacijų savininkų teises ir teisėtus interesus, atlyginti obligacijų savininkui nuostolius, kuriuos jie patyrė dėl netinkamo jų teisių ir teisėtų interesų gynimo. Civilinio kodekso 4.219 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai skolininkas nevykdo įkeitimu užtikrintos prievolės, kreditorius reikalavimas patenkinamas iš įkeistojo daikto vertės, jei ko kita nenustato įstatymas ar sutartis. Išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto vykdomas pagal Civilinio proceso kodekso LIII skyriaus normas. Pagal jas antstolis privalėtų kreiptis į hipotekos kreditorių dėl sutikimo, kad būtų išieškoma iš hipoteka įkeisto skolininko turto. Tačiau antstolis vengia atlikti šią prievolę ir nepateikia jokių rašytinių atsisakymo priimti vykdomąjį raštą motyvų. Iš įkeitimo sutarties matyti, kad yra įkeisti vertybiniai popieriai – šešių juridinių asmenų, turinčių panašų pavadinimą – UAB „Žemės vystymo fondas“ su atitinkamais numeriais – akcijos. Vertybinių popierių arešto tvarką numato Civilinio proceso kodekso L skyriaus normos. Tačiau antstolis nesiima priemonių vykdyti Civilinio proceso kodekso 728 straipsnio nuostatų ir nenurodo tokio sprendimo motyvų. Kyla abejonė dėl paties bylinėjimosi tikslingumo, jei teismas sprendimu negali užtikrinti pažeistos ieškovo teisės.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartimi prašymą dėl sprendimo už akių išaiškinimo atmetė. Teismas nurodė, kad pagal Civilinio proceso kodekso 278 straipsnio 1 dalį, jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio, t.y. teismas negali keisti aiškinamo sprendimo esmės, o jeigu jis yra neaiškus, turi išdėstyti jį aiškesne ir tikslesne forma. Teismas pažymėjo, kad atsakomybės subjektai pagal prievolę gali būti nustatyti tik teismo sprendimu. Civilinio kodekso 4.219 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skolininkui neįvykdžius įkeitimo užtikrintos prievolės, kreditoriaus reikalavimas patenkinamas iš įkeistojo daikto vertės. Tačiau ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas skolą priteisti iš AB „Agrowill group“, todėl teismas 2010 m. balandžio 16 d. sprendimu skolą priteisė iš atsakovo AB „Agrowill group“. Įstatymas draudžia keisti sprendimą (CPK 276 str. 1 d., 278 str. 1 d.), t.y. sprendimo išaiškinimas negali keisti sprendimo esmės - jeigu teismas priėmė sprendimą tik dėl atsakovės UAB „Agrowill group“, tai išaiškinti sprendimą taip, kad jis sukeltų pareigas ir kitam asmeniui, t.y. trečiajam asmeniui byloje UAB FMĮ „Orion Securities“, įstatymas draudžia. Priešingu atveju, tai reikštų sprendimą dėl asmens, kuriam nebuvo byloje pareikšti jokie reikalavimai, pareigų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas A. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir perduoti ieškovo prašymą dėl sprendimo išaiškinimo nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad priimtas teismo sprendimas nėra pakankamai pilnai motyvuotas dėl esminio aspekto - atsakovo ir įkaito turėtojo prievolių ieškovui. Nutartyje nurodoma, kad atsakomybės subjektai pagal prievolę gali būti nustatyti tik teismo sprendimu. Civilinėje byloje ieškinio pagrindas buvo ne atsakovo atsakomybės klausimas, tačiau tinkamas prievolės vykdymas. Civilinės atsakomybės institutą reglamentuoja kitos teisės normos, nei prievolių institutą. Todėl kalbėti apie šalies, kuriai kyla civilinė atsakomybė, pareigas pagal šį sprendimą nėra pagrindo. Teismas skundžiamoje nutartyje citavo daiktinės teisės instituto normą – Civilinio kodekso 4.219 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad skolininkui neįvykdžius įkeitimo užtikrinimo prievolės, kreditoriaus reikalavimas patenkinamas iš įkeistojo turto vertės. Ieškovas mano, kad būtent šios normos nuostatas ir būtina išaiškinti siejant ją su vykdymo proceso taisyklėmis. Įkeitimo lakšte aiškiai nurodyta kokios konkrečios prievolės užtikrinimui yra įvykdytas įkeitimas - tai ieškovo įgytų obligacijų tinkamam ir savalaikiam išpirkimui. Sprendimu šioje civilinėje byloje teismas nustatė, kad skolininkas prievolės neįvykdė, todėl pagrįstai nusprendė priteisti iš jo sumą už išpirktinas obligacijas. Antstolis, į kurį kreipėsi kreditorius su vykdomuoju raštu, nustatė, kad skolininkas neturi nei pinigų, nei turto. Tačiau antstolis nekreipė dėmesio į tai, kad skolininkas yra sudaręs įkeitimo sutartį, kurios esmė - teismo cituojamame Civilinio kodekso 4.219 straipsnyje. Tai reiškia, kad skolininkui neturint pinigų, kreditoriaus reikalavimas patenkinamas iš įkeistojo turto vertės. Ieškovo nuomone, ši teisės norma yra įstatyminis pagrindas nukreipti vykdymą į įkeistojo turto vertę. Įkeistojo turto vertė yra išreikšta pinigais. Įkeistojo turto turėtojas yra UAB FMĮ „Orion Securities“. Tai reiškia, kad kreditoriaus reikalavimas turi būti patenkinamas iš įkaito turėtojo išieškant įkeisto turto vertę pinigais. Šiam tikslui visiškai nebuvo būtina traukti įkaito turėtoją byloje bendraatsakoviu. Nes jo pareiga atsiranda ne dėl teismo sprendimo, bet dėl jo savanoriško įsipareigojimo, įtvirtinto įkeitimo sutartimi. Šios savo pareigos ir įsipareigojimo įkaito turėtojas negali atsisakyti niekaip kitaip, tik prašydamas teismo pripažinti įkeitimo sutartį negaliojančia. Apelianto žiniomis, tokio ieškinio ir teismo sprendimo nėra. Ieškovo nuomone, teismo sprendimo išaiškinimas reikalingas tuo aspektu, kad jame aiškiai matytųsi hipotekos ir įkeitimo institutų bei įkeitimo sutarties pagrindu atsiradusios UAB FMĮ „Orion Securities“ pareigos ieškovui A. Š. Iš šio sprendimo antstolis turėtų matyti UAB FMĮ „Orion Securities“ teisinį statusą aptariamuose teisiniuose santykiuose, o taip pat jo žinioje esantį įkeistą turtą. Tik tokiu atvejų antstoliui būtų aiškus jo veikimo pagrindas - ar jis atlieka Civilinio proceso kodekso L ir LIII skyriuose numatytus veiksmus, ar jis atsisako tai atlikti ir, pavyzdžiui, nukreipia išieškotoją į hipotekos teismą. Teismo sprendime neaptarus įkeitimo instituto ir įkeitimo sutarties įtakos jo teisėtų interesų įgyvendinimui, sprendimo motyvacinė dalis yra neišsami, nes lieka neaišku kaip teismas apgynė ieškovo teises (CPK 2 str.). Įkeitimo institutas yra kreditoriaus interesų apsaugos ir gynybos instrumentas. Ignoruojant jo įtaką aptariamiems santykiams iš esmės yra ignoruojama ir paties instituto paskirtis. Ieškovas nėra suinteresuotas, kad teismo sprendimas būtų keičiamas tokiu būdu, kad jame būtų nurodoma įkaito turėtojo pareiga už atsakovą įvykdyti prievolę - sumokėti teismo priteistą sumą. Ieškovui yra aktualus jo reikalavimų patenkinimo mechanizmas iš įkeistojo turto vertės. Matyt, kad tai yra aktualu ir antstoliui, kuris atsisakė priimti vykdomąjį raštą. Ieškovas sutinka su tuo, kad pastaroji bendrovė neprivalo vykdyti teismo sprendimo, tačiau nesutinka su tuo, kad reikalavimas negali būti nukreiptas į įkeisto turto vertę.
Atsiliepimas
Atsakovas AB „Agrowill Group“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalimi, 278 straipsnio 1 dalimi, pilnai sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytais argumentais, kad sprendimo išaiškinimas negali keisti sprendimo esmės, teismas negali pasisakyti dėl asmenų, kuriems nebuvo pareikšti jokie reikalavimai byloje, pareigų. Todėl skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, priimta nepažeidžiant Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso įtvirtintų nuostatų. Papildomai pažymi, kad atsakovui AB „Agrowill Group“ 2010 m. gegužės 20 d. iškelta restruktūrizavimo byla, atsakovui galioja Restruktūrizavimo įstatyme įtvirtintos nuostatos. Dėl šių aplinkybių visi ieškovo reikalavimai atsakovo atžvilgiu bus tenkinami atsakovo AB „Agrowill Group“ restruktūrizavimo bylos rėmuose ir Restruktūrizavimo įstatyme įtvirtintų nuostatų pagrindu.
Tretysis asmuo UAB FMĮ „Orion Securities“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovo A. Š. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad prašymu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atskiruoju skundu ieškovas A. Š. prašo ne sprendimo už akių išaiškinimo, o jo esmės pakeitimo, ką Civilinio proceso kodekso 278 straipsnio 1 dalies nuostatos draudžia. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-735-574/2010 atsakovui AB „Agrowill Group“ iškelta restruktūrizavimo byla. Vykdydamas iš Obligacijų savininkų interesų gynimo sutarties kylančias pareigas, tretysis asmuo UAB FMĮ „Orion Securities“ paskirtajam AB „Agrowill Group“ restruktūrizavimo administratoriui pateikė neišpirktų AB „Agrowill Group“ obligacijų savininkų, įskaitant ir ieškovą A. Š., kreditorinius reikalavimus. AB „Agrowill Group“ įsipareigojimas neišpirktų obligacijų savininkams, įskaitant ieškovą, yra įtvirtintas ir AB „Agrowill Group“ restruktūrizavimo plane, kuris, Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatyta tvarka yra pateiktas į AB „Agrowill Group“ restruktūrizavimo bylą (Nr. B2-7805-798/2010). Sutinkamai su Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 13 straipsniu, įsipareigojimai kreditoriams, iškėlus restruktūrizavimo bylą, yra vykdomi restruktūrizavimo plane numatyta tvarka ir terminais. Prievolės konkrečiam kreditoriui, net jei ji vykdoma konkretaus teismo sprendimo pagrindu, vykdymas atsiskaitant su vienu iš kreditorių kitokia tvarka, nei yra numatyta įmonės restruktūrizavimo plane, t.y. pažeidžiant restruktūrizavimo plane numatytą atsiskaitymo su kreditoriais tvarką, yra negalimas. Nors UAB FMĮ „Orion Securities“ veikimas obligacijų savininkų interesais neatima ir neįtakoja atskirų obligacijų savininkų teisės ginti savo teises asmeniškai ir nepriklausomai, ką šiuo atveju atliko ir ieškovas A. Š., pareikšdamas ieškinį atsakovui AB „Agrowill Group“, tačiau tuo pačiu negali būti aiškinamas kaip suteikiantis ieškovui teisę reikalauti dvigubo prievolės įvykdymo iš atsakovo AB „Agrowill Group“ (restruktūrizavimo byloje bei įsiteisėjusio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje pagrindu). Juo labiau Obligacijų savininkų interesų gynimo sutarties sudarymas ar savarankiškų ieškinių pareiškimas emitentui AB „Agrowill Group“ negali būti laikomas perkeliančiu atsakovo AB „Agrowill Group“ pareigą išpirkti išplatintas obligacijas trečiajam asmeniui UAB FMĮ „Orion Securities“, kuriam jokie materialiniai teisiniai reikalavimai byloje nebuvo pareikšti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Pagal Civilinio proceso kodekso 278 straipsnio 1 dalį teismas, priėmęs sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu arba savo iniciatyva nekeisdamas sprendimo turinio turi teisę jį išaiškinti tais atvejais, kai sprendimas yra neaiškus. Vadovaujantis nurodyta nuostata, darytina išvada, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai suprantamai) suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to gali kilti keblumų sprendimą įvykdyti. Sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas (CPK 278 str. 2 d.). Be to, įstatyme yra nustatyta ir antstolio teisė kreiptis į teismą dėl procesinio sprendimo ir jo vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 str.). Nurodytos proceso teisės normos sudaro vieną visumą. Jos skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti, taip pat tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai iškyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų.
Iš bylos medžiagos matyti, jog teismas priėmė ir išnagrinėjo A. Š. atstovo advokato V. F., kuris remdamasis Civilinio proceso kodekso 278 straipsniu, kreipėsi į teismą, prašymą išaiškinti sprendimo už akių vykdymo tvarką.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. balandžio 16 d. įsiteisėjusiu sprendimu už akių ieškovo A. Š. ieškinį patenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo AB „Agrowill group“ ieškovo A. Š. naudai 33 960 Lt skolos, 141,50 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos - 2010 m. rugpjūčio 3 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 023,05 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegijos nuomone, priimtas sprendimas už akių aiškiai nurodo, iš kokio asmens, kokia suma ir kokiu pagrindu yra priteista, šio sprendimo už akių rezoliucinės dalies negalima laikyti nei neaiškia, nei nesuprantama arba nevienareikšmiškai suprantama, todėl nėra pagrindo jos išaiškinti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais, kad aiškindamas sprendimą teismas negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2007). Tai yra išaiškinti sprendimą taip, kad jis sukeltų pareigas ir kitam asmeniui, šiuo konkrečiu atveju trečiajam asmeniui UAB FMĮ „Orion Securities“, įstatymas draudžia. Priešingu atveju, tai reikštų sprendimą dėl asmens, kuriam nebuvo byloje pareikšti jokie reikalavimai, pareigų.
Teisėjų kolegija, įvertinusi atskirojo skundo, atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovo A. Š. prašymas dėl sprendimo už akių išaiškinimo, yra teisėta ir pagrįsta, priimta laikantis procesinės teisės normų, pagrindinių vykdymo proceso principų, todėl keisti ar naikinti jos atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Dėl ieškovo A. Š. atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Netenkinus ieškovo atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš ieškovo į valstybės biudžetą (CPK 92 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš A. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) 8,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.