Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Pranckienės ir Irenos Varžinskienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą atsakovei Utenos rajono savivaldybės administracijai, dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką joms pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėja, ir (duomenys neskelbtini), atsakovė Utenos rajono savivaldybės adminitracija (toliau – ir atsakovė, ir Utenos rajono savivaldybės adminitracija) prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Esant šioms aplinkybėms byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėja pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti atsakovės Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 13 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais (duomenys neskelbtini) galiojimo panaikinimo“ (toliau – ir 2019 m. lapkričio 13 d. Įsakymas).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl 2019 m. lapkričio 13 d. Įsakymo, kuriuo panaikinta pareiškėjai išduota licencija, pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2019 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini),,Dėl (duomenys neskelbtini) patikrinimo“ (b. l. 33) pranešė atsakovei Utenos rajono savivaldybės administracijai, kad Inspekcijos 2019 m. vasario 27 d. priimtu nutarimu (nutarimas apskųstas nebuvo) pareiškėjai (duomenys neskelbtini) už padarytus pažeidimus, numatytus Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalies 2 punkte, paskirta ekonominė sankcija – 500 Eur bauda. Inspekcijos 2019 m. vasario 27 d. priimtame nutarime (b. l. 34-35) nustatyta, kad 2019 m. sausio 19 d. nuo 01.50 val. iki 02.12 val. (duomenys neskelbtini) priklausančiame klube, adresu (duomenys neskelbtini) buvo laikoma ir prekiaujama alkoholiniais gėrimais neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Iš viso prekybos ir sandėliavimo vietoje rasta 11 butelių alkoholinių gėrimų.

Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholio produktus, kurie neįrašyti į licencijas juos gaminti, importuoti, parduoti, ir alkoholio produktus neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų.

Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, užsienio juridinių asmenų atstovybėms Lietuvos Respublikoje laikyti, gabenti Lietuvos Respublikoje draudžiama alkoholio produktus, kurie neįrašyti į licencijas juos gaminti, importuoti, parduoti, ir alkoholio produktus neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų.

Atsakovė gavusi Inspekcijos 2019 m. lapkričio 5 d. raštą, priėmė ginčijamą 2019 m. lapkričio 13 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais (duomenys neskelbtini) galiojimo panaikinimo“ (b. l. 9), kuriuo pareiškėjai panaikinta 2019 m. sausio 10 d. išduotos licencijos Nr. 570 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais prekybos vietoje (duomenys neskelbtini), galiojimas nuo 2019 m. gruodžio 16 d.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjos skundžiamas 2019 m. lapkričio 13 d. Įsakymas dėl licencijos panaikinimo buvo priimtas vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 16 dalimi, kuri nustato, jog įmonėms, turinčioms licencijas gaminti alkoholio produktus ar licencijas verstis didmenine prekyba alkoholio produktais ir pažeidusioms šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 4, 8 ir (ar) 9 punktų, 2 dalies 2, 4 ir (ar) 7 punktų reikalavimus, licencijų galiojimas panaikinamas ir naujos licencijos neišduodamos penkerius metus nuo licencijų galiojimo panaikinimo dienos. Licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turinčioms įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, pažeidusiems šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 4, 8 ir (ar) 9 punktų, 2 dalies 2, 4 ir (ar) 7 punktų reikalavimus, licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais toje prekybos vietoje, kurioje nustatytas pažeidimas, galiojimas panaikinamas ir nauja licencija neišduodama vienus metus nuo licencijos galiojimo panaikinimo dienos.

Vadovaujantis suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 16 dalies normos, pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektas, kuris yra įgaliotas spręsti dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo, neturi pasirinkimo teisės spręsti panaikinti licenciją ar jos nepanaikinti, jeigu buvo padarytas Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 16 dalyje nurodytas teisės pažeidimas ir jis privalo licenciją panaikinti, įsakymas, kuriuo panaikinama licenzcija prekiauti alkoholiniais gėrimais, atitinka teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus, todėl yra nenaikintinas (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2015 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-58-525/2015; 2015 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-505-662/2015).

Byloje nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 13 d. Įsakymas priimtas vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 16 dalimi, todėl teismas pažymi, kad atsakovė neturėjo pasirinkimo teisės spręsti panaikinti licenciją ar jos nepanaikinti, nes pareiškėja padarė Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 16 dalyje nurodytus teisės pažeidimas (pareiškėja padarė pažeidimus, numatytus Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalies 2 punkte).

Teismas vertindamas pareiškėjos skunde nurodytą argumentą, kad Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pažeidė Taisyklių 51 punktą (apie padarytą Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų raštu informuoti licenciją išdavusią instituciją), nes Utenos rajono savivaldybės administracija apie (duomenys neskelbtini) padarytą Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą buvo informuota tik 2019 m. lapkričio 5 d. (praėjus 8 mėnesiams įsigaliojus nutarimui dėl sankcijos skyrimo), pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nagrinėjamas 2019 m. lapkričio 13 d. Įsakymo, kuriuo panaikinta pareiškėjai išduota licencija, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas, o ne vertinami Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos atlikti veiksmai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2008 m. sausio 21 d. nutarimu įvertino tam tikrų Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų atitikimą Lietuvos Republikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija). Šiame nutarime Konstitucinis Teismas, be kita ko, konstatavo, kad teismas, nagrinėjantis bylą, susijusią su ekonominių sankcijų taikymu ūkio subjektui, pažeidusiam Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimus, turi iš Konstitucijos kylančius įgaliojimus, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad ūkio subjektui išduotos licencijos galiojimas neturi būti panaikinamas, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ši sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga.

Alkoholio kontrolės įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę nuspręsti, kad už šio Įstatymo 34 straipsnio 16–20 dalyse nurodytus teisės pažeidimus licencijos ar leidimo galiojimas nepanaikinamas, jeigu dėl tam tikrų reikšmingų aplinkybių ekonominė sankcija – licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas – būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Taigi, teismo teisė spręsti dėl licencijos galiojimo panaikinimo kyla ne tik iš Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarime pateikto išaiškinimo, bet ir yra įtvirtinta įstatyme. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas šią materialinės teisės normą (Alkoholio kontrolės įstatymo 41 straipsnį), kiekvienu konkrečiu atveju suinteresuotos šalies ar savo iniciatyva privalo aptarti faktinę byloje nagrinėjamą situaciją tuo aspektu, ar yra (nėra) pagrindas, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad sankcija – licencijos galiojimo panaikinimas – įmonei už Alkoholio kontrolės įstatymo nurodytus teisės pažeidimus neturi būti taikoma (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2014 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-74/2014). Taigi, klausimas, ar vienokios, ar kitokios faktinės aplinkybės gali būti pripažintos reikšmingomis bylai, yra teismo diskrecija. Tai reiškia, kad, spręsdamas šį klausimą, teismas nėra saistomas tik aptariamos sankcijos subjekto konkrečius veiksmus ir jo ūkinę veiklą apibūdinančių aplinkybių analizės, bet ir gali praplėsti šių aplinkybių vertinimo kontekstą (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2014 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-74/2014; 2015 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-58-525/2015).

Konstitucinio Teismo doktrinoje yra preziumuota, kad visi ūkio subjektai, pagal turimas licencijas užsiimantys šia licencijuojama veikla (kaip ir bet kuria kita licencijuojama veikla), žino ir supranta sąlygas, kurių privalo laikytis, taip pat žino, kad, pažeidus tam tikras iš šių sąlygų, jiems išduotų licencijų galiojimas bus panaikintas. Licencijos galiojimo panaikinimo netaikymas nereiškia, kad teismas gali nepaisyti principinės nuostatos, jog tas asmuo tuo metu, kai buvo prekybos alkoholio produktais rinkos dalyvis (kuriai taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas), pažeidė esmines ir jam žinomas bei suprantamas buvimo toje rinkoje sąlygas – nesilaikė imperatyvių teisės reikalavimų, ir kad ši rinka turi būti apsaugota nuo tokių dalyvių, kurie būdami joje veikė ne pagal jos taisykles, bet priešingai joms. Taigi tokie atvejai, kai minėta uždraudimo sankcija neturi būti taikoma, tegali būti itin reti, išimtiniai. Netaikyti šios uždraudimo sankcijos (ir kartu prevencinio poveikio priemonės), leistina tik tokiu atveju, kai licencijos panaikinimas yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas. Tas neproporcingumas (neadekvatumas) turi būti toks aiškus ir neginčytinas, kad jeigu yra vadovaujamasi protingumo ir teisingumo principais, dėl jo negalėtų kilti abejonių. Taigi netaikyti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais panaikinimo teismas galėtų tik įvertinęs aukščiau nurodytus argumentus ir padaręs išvadą, kad licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais panaikinimo pareiškėjai yra akivaizdžiai neproporcingas padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas.

Byloje esančiais duomenimis nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog pareiškėjos licencijos galiojimo panaikinimas šiuo atveju būtų per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui sankcija ir dėl to yra neteisinga. Tokia išvada daroma todėl, kad iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja 2019 m. sausio 19 d. vykusio patikrinimo metu nebendradarbiavo su Panevėžio apskrities valstybine mokesčių inspenkcija, savo tyčiniais veiksmais sudaužė 9 alkoholinių gėrimų butelius (b. l. 64-66), savo gera valia nesumokėjo 2019 m. vasario 27 d. nutarimu paskirtos 500 Eur baudos, nes iš bylos medžiagos matyti, kad dėl nesumokėtos baudos yra išduotas vykdomasis dokumentas (b. l. 69-70).

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijamas 2019 m. lapkričio 13 d. Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, paqreiškėjai pagrįstai ir teisėtai paskirta sankcija – licencijos galiojimo panaikinimas, ji yra proporcinga (adekvati) padarytiems teisės pažeidimams, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjos (duomenys neskelbtini)skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.