Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybei patrauktam A. K., gim. , Baltarusijos Respublikos piliečiui, gyv. R. F., ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2011-05-06 apie 10.00 val., , Vilniuje, vairuodamas automobilį BMW X5, valst. Nr., ir važiuodamas atbulas, atsitrenkė į gale stovintį automobilį Audi 100, valst. Nr. ir apgadino abu automobilius, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

A. K. kaltė dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo įrodyta byloje esančia medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, Vilniaus apskrities VPK KPV KPR 1-osios kuopos 1-ojo būrio patrulio tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio schema, įvykį mačiusio V. F. rašytiniu paaiškinimu, automobilio Audi 100 valdytojo J. U. rašytiniais paaiškinimais, transporto priemonių techninės apžiūros aktais, fotonuotraukomis bei kita bylos medžiaga. A. K. veika pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį kvalifikuota tinkamai.

Be to, A. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis iš eismo įvykio vietos išvažiavo, tuo pažeidė KET reikalavimus.

Pagal LR ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (LR ATPK 284 straipsnio 1 dalis). Administracinę atsakomybę pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu - tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos.

A. K. ginčija tyčios buvimą savo veiksmuose, nurodydamas, kad nesuvokė, jog padarė autoįvykį ir iš jo pasitraukė. Šį A. K. argumentą teismas pripažįsta pagrįstu, nes byloje nėra patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis suprato, jog padarė autoįvykį. Be to, įvykį matęs V. F. pareigūnui pirmos jo apklausos metu nepaaiškino, kad matė, jog po automobilio BMW atsitrenkimo į Audi 100, BMW vairuotojas iš šio automobilio išlipo ir apžiūrėjo savo ir Audi 100 automobilius. Vėliau jis pareigūnui paaiškino, kad BMW vairuotojas po atsitrenkimo išlipo, apžiūrėjo automobilį, pastovėjo 10 minučių ir išvažiavo. Šie nenuoseklūs, neišsamūs paaiškinimai nepatvirtina, kad A. K. matė, pajuto, išgirdo ar kt., t.y. suvokė, jog kliudė stovintį automobilį Audi 100. Iš V. F. paaiškinimų negalima spręsti, kad A. K. apžiūrėjo būtent automobilio BMW galinę dalį, o Audi 100 priekį ir aiškiai matė, jog šie automobiliai apgadinti po jo manevravimo Geležinkelio gatvėje. Be to, pagal byloje esančias nuotraukas, teismas sprendžia, kad autoįvykio automobilių apgadinimai nežymūs. Šie apgadinimai nepatvirtinta, kad A. K. suprato, jog padarė autoįvykį. Juolab, kad pagal V. F. pareigūnui duotus paaiškinimus aišku, kad BMW elementariai atsitrenkė į stovintį Audi 100, o ne, kad A. K. matydamas jį kliudė, ar matydamas į jį atsitrenkė. Faktinėms bylos aplinkybėms nustatyti teismo šaukimu buvo kviestas liudytoju V. F.. Tačiau šaukimas jam neįteiktas. O pagal ATPK 272 str. policijos pareigūnų pagalba liudytojai į teismo posėdį neatvesdinami. Byloje esant prieštaringiems įrodymams, turi būti vadovaujamasi administracinių teisės pažeidimų teisenoje taikomu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos nepašalintos abejonės vertinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pagal tai ir atsižvelgiant į padarytų apgadinimų nežymų pobūdį, nėra priežasties atmesti A. K. paaiškinimą, kad jis kontakto su kitu automobiliu nepajuto. Atsižvelgdamas į šias bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo A. K. veikoje nėra tyčios. Tuo pačiu nėra ir šio administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl byla dėl LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutrauktina pagal LR ATPK 250 straipsnio 1 punktą.

Pažeidėjo A. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Byloje nėra duomenų, kad A. K. pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jai jau buvo paskirta administracinė nuobauda.

Pagal tai, bei vadovaujantis LR ATPK 30 straipsniu ir 30² straipsniu, A. K. skirtina minimali bauda numatyta 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 250 straipsnio 1 punktu, 30² straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 224, 287 straipsniais, teismas

nutarė:

nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. K. atžvilgiu pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, numatytos LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Pripažinti A. K. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą ir paskirti jai 100 (vieno šimto) litų baudą.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 57813. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius).

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.