Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2025 m. liepos 18 ir 22 d. teisme gauti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųsti administracinėn atsakomybėn patraukto E. D. atstovo advokato padėjėjo Giedriaus Vitkauskio skundai dėl Institucijos 2025 m. birželio 25 d. nutarimų, kuriais prašoma priimtus nutarimus panaikinti kaip nepagrįstus ir neobjektyvius bei administracinių nusižengimų teisenas E. D. atžvilgiu nutraukti. Skunduose nurodoma, kad dėl šių nusižengimų atsakomybėn traukiamas E. D. savo 2025 m. gegužės 29 d. paaiškinime nurodė, jog kavą „Merrild In Cup“ jis buvo paėmęs, ketindamas ją įsigyti. Vėliau, parduotuvei pradėjus darbą ir atsidarius kasoms, jis nuėjo ir už šią kavą sumokėjo. Dėl E. D. nežinomų priežasčių parduotuvėje „Maxima“ dirbantys UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojai tyrimui nepateikė vaizdo įrašų, kurie patvirtintų, jog jis už kavą atsiskaitė. Dėl purškiamo kvapo „Aš myliu save“ E. D. tikslių paaiškinimų pateikti negali, tačiau už jį arba sumokėjo, arba grąžino atgal į prekybos salę, taip pat, kaip ir kitas prekes. Šiuo atveju taip pat svarbu pažymėti, kad E. D. nėra parduotuvės „Maxima“ darbuotojas, todėl jis nėra pasirašytinai supažindintas su vidinėmis tvarkomis ar taisyklėmis, reglamentuojančiomis, kaip šioje parduotuvėje paslaugas teikiantys asmenys turėtų įsigyti prekes. Pareiškėjas buvo tik žodžiu supažindintas, jog esant poreikiui (pavyzdžiui, esant akcijoms ar nuolaidoms), jis gali iki parduotuvės darbo pradžios pasiimti prekes, jas pasidėti bendro naudojimo ūkio reikmenų sandėliavimo patalpoje, o vėliau, atsidarius kasoms, už šias prekes atsiskaityti kasoje arba, atsisakius jas pirkti, grąžinti atgal į prekybos salės lentynas. Kadangi E. D. parduotuvės „Maxima“ patalpų valymo darbus atlieka iki parduotuvės darbo laiko pradžios, jis, vadovaudamasis parduotuvės administracijos žodiniu nurodymu ir nusistovėjusia praktika, jam tinkamas prekes, kurios parduodamos su nuolaida, pasiimdavo valymo metu, nusinešdavo į bendro naudojimo ūkio reikmenų laikymo patalpą, o vėliau, pradėjus dirbti kasoms, šias prekes apskaitydavo kasoje arba, jeigu jų nebereikėdavo, grąžindavo jas atgal į prekybos salę. Pažymėtina, kad ši bendro naudojimo ūkio reikmenų laikymo patalpa yra nerakinama ir laisvai prieinama visiems parduotuvės „Maxima“ darbuotojams, taip pat ir apsaugos darbuotojams. Jeigu E. D. būtų pavogęs ar pasisavinęs parduotuvės „Maxima“ prekes, jį turėjo ir privalėjo sulaikyti apsaugos paslaugas teikiantys asmenys, kadangi E. D. tiek iš bendro naudojimo ūkio reikmenų laikymo patalpos, tiek apskritai iš parduotuvės išeidavo tuo metu, kai jau dirbdavo apsaugos darbuotojai. Jeigu E. D. pavogtas prekes būtų išsinešęs, tokiu atveju apsaugos darbuotojai būtų matę, kad jis nešasi prekes iš parduotuvės ir jų nepateikia kasoje, ir būtų patikrinę. Tačiau kadangi E. D. prekes arba nusipirkdavo, arba grąžindavo atgal, jis niekada nebuvo sulaikytas apsaugos darbuotojų dėl galimų vagysčių ar įtartino prekių išnešimo iš parduotuvės. Byloje pateikti vaizdo įrašai tik patvirtina aplinkybę, kad E. D. pasiima kažkokią prekę iš prekybos lentynos ir pasideda ją ant savo valymo mašinos. Tačiau vaizdo įrašuose nėra matyti, kokia tai konkreti prekė, ar ji vėliau buvo nupirkta, ar grąžinta atgal. Tokiu atveju nėra aišku, apie kokias prekes konkrečiai kalbama, taip pat nėra užfiksuotas inkriminuojamiems nusižengimams būtinas elementas – svetimo daikto pasisavinimas (pagrobimas). Pasak pareiškėjo atstovo, norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, ar asmens veikoje yra visi įstatyme numatytos uždraustos veikos požymiai. Vien tik paėmus daiktą, turtinė žala turto savininkui ar teisėtam valdytojui dar neatsiranda, nes asmuo gali savanoriškai atsisakyti pabaigti kėsinimąsi arba jo nebaigti dėl objektyvių priežasčių. Vagystė laikytina baigta tik tada, kai asmuo su paimtu daiktu pasišalina iš vagystės vietos ir jį pasisavina, t. y. įgyja realią galimybę jį valdyti kaip savo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokė, jog paima svetimą daiktą, numatė, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį daiktą valdys kaip nuosavą, ir to norėjo, arba kai kaltininkas suvokė, jog neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, kad dėl tokių veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir to norėjo. Nustačius neteisėtą svetimo turto paėmimą, bet nenustačius tyčios negrįžtamai jį užvaldyti ir padaryti turtinę žalą nukentėjusiajam, veika negali būti laikoma turto pagrobimu. Kaltininko veiksmai, kai jis akivaizdžiai nori daiktu pasinaudoti tik laikinai ar užvaldo daiktą, nesiekdamas jo pasisavinti, ir tokiais veiksmais nepadaro žalos nukentėjusiajam, nepripažįstami vagyste. Pareiškėjas E. D. parduotuvėje „Maxima“ išsirinko prekes, jas pasiėmė, o vėliau jas įsigijo arba grąžino atgal, vadovaudamasis parduotuvėje nustatyta tvarka ir nusistovėjusia praktika. Jis neturėjo tikslo vogti ar pasisavinti „Maxima“ prekių, juolab žinodamas, jog visi jo veiksmai parduotuvėje yra fiksuojami vaizdo stebėjimo kameromis. Todėl nelogiška teigti, jog E. D. akivaizdžiai ėmė prekes, jas nešėsi į bendro naudojimo nerakinamą patalpą ir vėliau išsinešė, žinodamas, kad yra stebimas kameromis.

Nukentėjusio juridinio asmens UAB „Maxima LT“ įgaliotas atstovas teismo posėdyje nurodė, kad E. D. kaltę įrodo vaizdo įrašai, liudytojos B. G. parodymai. Pats E. D. nurodė, jog daug metų dirbo prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „Maxima“, yra dirbęs apsaugos darbuotoju, todėl, tikėtina, jis žino, kaip galima paslėpus nuo kamerų išnešti prekes, taip apsunkinant vagysčių išaiškinimą. Visi vaizdo įrašuose užfiksuoti E. D. veiksmai, duomenys apie nesumokėjimą už prekes patvirtina, kad tiek 2025 m. gegužės 7 d., tiek 10 d. jis įvykdė slaptas vagystes.

Liudytoja B. G. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad dirba apsaugos darbuotoja parduotuvėje „Maxima“, adresu (duomenys neskelbtini). Nustačiusi peilių ir kirvių galąstuvų „Fiskars“ trūkumą, nusprendė peržiūrėti vaizdo stebėjimo kamerų įrašus. Peržiūrėjusi 2025 m. gegužės 7 ir 10 d. darytus vaizdo įrašus, nustatė, kad kavos ir purškiamo kvapo vagystes įvykdė E. D.. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kad E. D., važiuodamas valymo mašina, privažiavo prie lentynų, kuriose buvo laikoma „Merrild“ kava, ištiesė ranką, paėmė vieną kavos pakuotę, padėjo ją ant valymo mašinos prie kojų ir nuvažiavo į sandėliuką (analogiška situacija buvo ir su purškiamu kvapu). Faktą, jog E. D. paėmė purškiamą kvapą, nustatė iš vaizdo įrašų. Sandėliukas yra netoli vaistinės, už kasų, jame kiemsargiai bei kiti darbuotojai pasideda darbo įrankius ir rūbus. Į šį sandėliuką galėjo užeiti ir įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, tarp jų ir E. D.. Toliau vaizdo įrašuose ji pastebėjo, kaip apie 08.10 val. E. D. išėjo iš sandėliuko nešinas maišeliu. Prekių inventorizacija buvo atlikta 2025 m. gegužės 13 d., tą dieną apsaugos darbuotojai buvo nuėję apžiūrėti sandėliuko, kuriame rado rūbų, tualetinio popieriaus, valymo priemonių bei darbo įrankių. Pagal parduotuvėje galiojančią tvarką kiekvienas darbuotojas, baigęs darbą, privalo užeiti į apsaugos postą, pateikti įsigytų prekių čekį ir parodyti išsinešamas prekes. Net ir tuo atveju, kai darbuotojas nieko neįsigyja, jis vis tiek privalo užeiti į apsaugos postą ir parodyti, ką išsineša maišelyje. E. D. turėjo žinoti šias taisykles. Galimai tuo metu apsaugos poste dirbę darbuotojai nematė iš parduotuvės išeinančio E. D., todėl jo nepatikrino. Apsaugos darbuotojai yra pasiskirstę atsakomybėmis pagal prekių grupes: ji (liudytoja) prižiūri „Fiskars“ prekes ir kitą kavą, kiti – kitas prekes. Ką E. D. veikė laikotarpiu nuo 05.36 val. iki 08.20 val., vaizdo įrašuose neužfiksuota. Ji buvo apklausta ir kitose bylose, susijusiose su E. D. galimai padarytais administraciniais nusižengimais. Tarp jos ir E. D. nebuvo jokio konflikto, ji nejaučia jam priešiškumo ir neturi darbe tokios įtakos, kad dėl jos asmuo galėtų prarasti darbą. Išvadą, kad E. D. išsinešė kavą ir purškiamą kvapą maišelyje, ji padarė remdamasi tuo, jog šios prekės nebuvo grąžintos į prekybos salę ir nebuvo nupirktos. Kiti darbuotojai savo atėjimą į darbą ir išėjimą iš jo žymi didžiajame sandėlyje, tuo tarpu E. D. to nedarė.

Iš 2025 m. gegužės 23 d. B. G. rašytinio paaiškinimo matyti, kad 2025 m. gegužės 7 d. parduotuvėje „Maxima XX-587“, (duomenys neskelbtini), atsisukus vaizdo stebėjimo kameras, buvo užfiksuota, kaip 05.34 val. „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas E. D., važiuodamas valymo mašina prekybos salėje, ištiesęs ranką iš lentynos pasiima 9,99 Eur vertės maltos kavos „Merrild In Cup“ pakuotę, kurią pasideda ant valymo mašinos šalia kojų ir išvažiuoja už kasų. Minėtą prekę pasislėpęs įsineša į parduotuvės ūkio reikmenų sandėliuką, o apie 08.20 val. po darbo eidamas namo, iš sandėliuko išeina su maišeliu, bet į apsaugos postą neužeina. Parduotuvei padaryta 9,99 Eur žala.

Iš 2025 m. gegužės 24 d. B. G. rašytinio paaiškinimo matyti, kad 2025 m. gegužės 10 d. parduotuvėje „Maxima XX-587“, (duomenys neskelbtini), atsisukus vaizdo stebėjimo kameras, buvo užfiksuota, kaip 05.34 val. „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas E. D., važiuodamas valymo mašina prekybos salėje, ištiesęs ranką iš lentynos pasiima prekes: 9,99 Eur vertės pakuotę maltos kavos „Merrild In Cup“ ir 1 vnt. purškiamo kvapo „Aš myliu save“, kurio vertė 15,99 Eur, pasideda jas ant valymo mašinos šalia kojų ir išvažiuoja už kasų. Minėtas prekes pasislėpęs įsineša į parduotuvės ūkio reikmenų sandėliuką, o apie 08.47 val. po darbo eidamas namo, iš sandėliuko išsineša pirkinių maišelį, bet į apsaugos postą neužeina. Parduotuvei padaryta 25,98 Eur žala.

Iš 2025 m. birželio 4 d. B. G. rašytinio paaiškinimo matyti, kad atėjusi į darbą 2025 m. gegužės 12 d. parduotuvėje „Maxima XX-587“, (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad prekyboje yra mažai galąstuvų „Fiskars“, sužinojusi jų likutį, ėmė atsukinėti vaizdo įrašus ir pastebėjo, kad gegužės 3 d. apie 05.35 val. darbuotojas pasiėmė minėtą galąstuvą, jį pasidėjo ant valymo mašinos šalia savo kojų ir išvažiavo į ūkinį sandėliuką, kuris yra už kasų. Valytojas valėsi parduotuvėje, kai buvo prieblanda, nes šviesos yra uždegamos 06.00 val. Prekės išnešimas už kasų yra traktuojamas kaip vagystė, nepriklausomai nuo to, ar ją išnešęs asmuo dirba parduotuvėje, ar ne. Parduotuvėje yra sudarytos sąlygos, jei dar nedirba kasos, pasiėmus prekę, pasidėti ją sandėlyje tam skirtoje vietoje, bet minėtas darbuotojas ta galimybe nepasinaudojo. Analogišku būdu valytojas laikotarpiu nuo gegužės 3 d. iki 11 d. įvykdė 7 vagystes. Parduotuvės darbuotojas, ateidamas į darbą, kai dar parduotuvė nedirba, įeina per rampą ir atsineštus daiktus, kuriuos galima nusipirkti parduotuvėje, atsižymi pas priėmėją, o kai parduotuvėje jau nuo 08.00 val. dirba apsaugos darbuotojai, tai atsineštos ar nusipirktos prekės atžymimos jų. Eidami namo visi darbuotojai privalo užeiti į apsaugos postą. Asmuo, įvykdęs vagystes, t. y. E. D., minėtų procedūrų nesilaikė, nors namo išėjo su pirkinių maišeliu, už prekes, kurios yra fiksuotos per tas 7 dienas, nei tomis dienomis, nei vėliau nesumokėjo.

Iš UAB „Maxima LT“ 2025 m. lapkričio 19 d. prašymo matyti, kad 2025 m. gegužės 7 d. parduotuvėje „Maxima“, adresu (duomenys neskelbtini), už maltą kavą „Merrild In Cup“ (prekės kodas 958137) pirmą kartą sumokėta 10.59 val.

Iš UAB „Maxima LT“ 2025 m. spalio 7 d. prašymo matyti, kad 2025 m. gegužės 10 d. parduotuvėje „Maxima“, adresu (duomenys neskelbtini), už maltą kavą „Merrild In Cup“ (prekės kodas 958137) pirmą kartą sumokėta 10.43 val. 2025 m. gegužės 10 d. purškiamo kvapo „Aš myliu save“ (prekės kodas 1372156) parduota nebuvo.