Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

2021-04-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-21-903/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-13
Bylos Nr.
II-21-903/2021
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01199-2020-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Gintaras Stonkus (pirm.)
Pažeidėjas
V. K.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-21-903/2021Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01199-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.10; 21.10.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. balandžio 13 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,sekretoriaujant Agnei Butkutei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui V. K. (V. K.),vertėjai S. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. K. (V. K.), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucijos) 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-11134-2020 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucija 2020 m. rugpjūčio 20 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu Nr. 31-ANR_P-4836-2020, pasiūlant iki 2020 m. rugsėjo 4 d. savanoriškai sumokėti 300 eurų baudą V. K. už tai, kad jis 2020 m. rugpjūčio 17 d. 13.11 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 126 ir 222 punktų reikalavimus, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvažiuodamas į stovėjimo vietą nesilaikė saugaus atstumo iki stovinčio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jį kliudė ir apgadino bei pasišalino iš įvykio vietos, neužpildęs eismo įvykio deklaracijos ir nepranešęs policijos pareigūnams.

Žemesnės instancijos teismas

Institucija 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11134-2020 V. K. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 426 straipsnio 1 dalyje, paskyrė 600 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių.

Šalies argumentai

V. K. skundu prašo panaikinti Institucijos priimtą 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimą. Skunde nurodyta, kad jis prisimena kaip 2020 m. rugpjūčio 17 d. apsisukinėjo, kad pastatyti automobilį į laisvą vietą, privažiavo arti kito automobilio, bet jo nekliudė, tada pavažiavo atgal ir prisiparkavo. Jokio smūgio nejautė, nes jo nebuvo. Filmuota medžiaga pateikta 2020 m. rugpjūčio 17 d., o policija atvyko tik 2020 m. rugpjūčio 21 d., mano, kad automobilio (duomenys neskelbtini) dešinė pusė buvo nubraižyta po 2020 m. rugpjūčio 17 d. Taigi jam nepagrįstai paskirta administracinė nuobauda.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu prašo skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti skundžiamą 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11134-2020 be pakeitimų. Atsiliepime nurodyta, kad įrodymai, jog padaryta skundžiamame nutarime nurodyta veika, surinkti ir pateikti bylos medžiagoje, kas neginčytinai įrodo pažeidėjo administracinio nusižengimo įvykdymą. Akivaizdu, jog būtent V. K. veiksmai susieti priežastiniu ryšiu su kilusiu eismo įvykiu ir jo metu atsiradusiais padariniais. Atsižvelgiant į visas administracinio nusižengimo byloje nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad V. K. pažeidė KET reikalavimus, padarė administracinį nusižengimą, numatytą 426 straipsnio 1 dalyje. Paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, naikinti skundžiamą nutarimą pagal skunde nurodytus motyvus nėra teisinio pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu V. K. skundą palaikė bei parodė, kad jis pasiaiškinime viską parašė. 2020 m. rugpjūčio 21 d. 20.30 val. suskambėjo telefonas. Jis nusileido į apačią prie savo automobilio ir pamatė, kad ten stovi policijos pareigūnas ir „(duomenys neskelbtini)“ savininkas. Priėjęs norėjo pažiūrėti, koks padarytas sužalojimas. Ant „(duomenys neskelbtini)“ kairės pusės bamperio pamatė pusės metro įbrėžimą po juodais dažais baltos spalvos. Jis policijos pareigūnui nurodė, kad jis nepadarė sužalojimo ir paprašė padaryti jo automobilio dažų ekspertizę. Pareigūnas atsisakė tą daryti. Pareigūnas jam parodė 2020 m. rugpjūčio 17 d. vaizdo įrašą, iš kurio matosi, jog jis prisiparkavo stačiai „(duomenys neskelbtini)“. Jis privažiavo arti stačiai, bet neprisilietė prie automobilio. Jei jis būtų ją kliudęs, būtų įdubimas. Be to, buvo 2020 m. rugpjūčio 21 d., o vaizdo įrašą rodė 2020 m. rugpjūčio 17 d. Jo nuomone, (duomenys neskelbtini) buvo kažkur kitur nubrėžta. Jis iš įvykio vietos nebuvo išėjęs, jis buvo savo kieme. Jis buvo didelių laivų kapitonas, išdirbo 34 metus. Laivo ilgis 155 metrai. Turi du padėkos raštus dėl darbo be įvykių. Jis automobilio „(duomenys neskelbtini)“ nekliudė, todėl jo neapžiūrėjo. Vaizdo įraše yra jis.

Iš Policijos įvykio išklotinės ROIK 0120000451156 (BIRT ataskaitų žiūryklė) matyti, kad pranešėjas I. P. pranešė apie savo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sugadinimus (9-11 b. l.).

Iš 2020 m. rugpjūčio 20 d. Klaipėdos AVPK tyrėjo D. J. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 20 d., apie 19.20 val., buvo gauta informacija apie pranešimą, jog Taikos pr. 99, Klaipėdoje, įvyko eismo įvykis, iš kurio vienas iš vairuotojų pasišalino. Nuvykus nurodytu adresu, pasitiko pranešėjas I. P., kuris paaiškino, kad jo automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pranešime nurodytu adresu buvo apgadintas 2020 m. rugpjūčio 17 d., laikotarpyje nuo 13.00 iki 14.00 valandos. Nustatyta, kad įvykio vieta pakliūna į įvykio vietoje esančio daugiabučio teritoriją stebinčių vaizdo kamerų aprėpiamą plotą. Kontaktas tarp automobilio (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvyko automobiliui „(duomenys neskelbtini)“ priekiniu dešiniu kampu kontaktuojant su automobilio (duomenys neskelbtini) dešiniojo šono priekine dalimi (priekine iškyša). Ant abiejų transporto priemonių esantys pėdsakai, jų padarymo pobūdis ir išsidėstymas sutampa, abejonių dėl kontakto tarp šių transporto priemonių nekyla. Vaizdo įrašo pranešėjas šiuo metu pateikti negalėjo, nes nurodė, kad vaizdo įrašo neperkėlė į skaitmeninę laikmeną. Pranešėjo pageidavimas buvo, kad policija surastų ir į įvykio vietą iškviestų automobilio „(duomenys neskelbtini)“ savininką, jog jie galėtų aptarti žalos atlyginimo klausimus. Pranešėjui buvo paaiškinta, kad nustatyti automobilio savininką ir atlikti jo paieškos veiksmus galima tik pradėjus teiseną, kuri bus pradėta gavus pareiškimą. Priešingu atveju, policija „landžioti“ po duomenų bazes, nesant pagrindo, negali. Pranešėjas teigė, jog nenorėtų reikšti oficialių pretenzijų kaimynui, dėl jam gresiančių teisinių pasekmių. Pranešėjui paaiškinta, jog jam neparašius pareiškimo, teisena nebus pradėta, tačiau atsisakymas rašyti pareiškimą neatima iš jo teisės pareiškimą parašyti ateityje. Supratęs situaciją, pranešėjas rašyti pareiškimo dėl eismo įvykio metu patirtos žalos atsisakė, nurodė, kad žalos atlyginimo klausimus su kaimynu išsiaiškins savarankiškai, o jeigu kaimynas ginčys žalos padarymo faktą - pranešėjas pats atvyks į Klaipėdos AVPK ir pateiks pareiškimą, tuo pačiu pristatys skaitmeninę laikmeną su vaizdo stebėjimo kamerų įrašais. Kadangi esant įvykio vietoje pranešėjas žalos nenurodė, pareiškimą rašyti atsisakė, eismo įvykis neįformintas, teisena pradėta nebuvo, įvykio vietoje buvo filmuojama vaizdo registratoriumi B0F1EC609D16. Dar esant įvykio vietoje bei suvedant informaciją apie pranešimą, priėjo pranešėjas I. P., kuris nurodė, kad bendravo su įvykio kaltininku, tačiau pastarasis net neklauso ir teigia, kad jokio eismo įvykio nepadarė, todėl tuoj prieis prie pareigūnų. Priėjus V. K., pastarajam buvo parodyti pėdsakai ant jo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ priekinio buferio bei pėdsakai ant automobilio „(duomenys neskelbtini)“, tačiau V. K. jo argumentų nesiklausė, dėstė savo argumentus apie tai, kad jo vairavimo stažas yra 50 metų ir jis negali padaryti eismo įvykio ar nepajusti susidūrimo su kita transporto priemone. Bendraujant su kieme esančiais 99 namo gyventojais, pastarieji nurodė, kad V. K. kieme yra apgadinęs ne vieną transporto priemonę, tačiau visada kaltę neigia, o kaimynai į policiją nesikreipia, nes nenori konfliktų. Esant įvykio vietoje, I. P. pristatė vaizdo įrašą, kuris buvo objektyvus ir akivaizdus įrodymas, kaip V. K. vairuojamu automobiliu bandydamas priparkuoti vairuojamą automobilį smūgiškai atsitrenkia į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, o automobilis „(duomenys neskelbtini)“ sustojo dėl stabdomojo smūginio poveikio į stovėjusį automobilį. Po šio atsitrenkimo V. K. vairuojamu automobiliu pakeitė judėjimo trajektoriją ir įvažiavo į parkavimo vietą. Net ir peržiūrėjęs vaizdo įrašą, V. K. kaltę dėl eismo įvykio neigė, reikalavo atlikti medžiagų tyrimą, paėmus dažų lyginamuosius pavyzdžius, teigdamas, kad jo kaltė neįrodyta. Kaltės nepripažinimą jis motyvavo savo autoritetu ir pasiekta karjera. Įvykio vietoje atlikus pėdsakų, vaizdo įrašo ir apklausų metu surinktų įrodymų tyrimą, atsižvelgiant į V. K. asmenybę, jo elgesį atliekant įvykio aplinkybių tyrimą, jo garbų amžių, pastarasis už KET 9,126 ir 219 punktų pažeidimus buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį bei 426 straipsnio 1 dalį, jam surašant administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu ROIK 20121466732. Vertinant visas bylos aplinkybes, nuspręsta, jog tam, kad administracinė nuobauda pasiektų savo tikslus, V. K. privalomai turi būti paskirta poveikio priemonė, atimant teisę vairuoti transporto priemones minimaliam vienerių metu laikotarpiui. Surašant protokolą buvo padaryta techninė klaida nurodant ANK straipsnius, t. y. neįrašant ANK 417 straipsnio 7 dalį (pažeidimo fabula bei KET punktai nurodyti tinkamai).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

V. K.

skundas netenkintinas.

Teismo nuomone, V. K. versija, jog jis 2020 m. rugpjūčio 17 d. 13.11 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepajuto kliudęs kitą automobilį ir jokio eismo įvykio nesukėlė ir juo labiau iš jo nepasišalino, paneigta vaizdo įrašu, foto nuotraukomis bei kitais byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 13 punkte numatyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

Kelių eismo taisyklių 222 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo 600 iki 1 100 eurų. Pagal formuojamą teismų praktiką šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-11-303-2018). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje administracinių nusižengimų bylose laikomasi nuostatos, kad vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinas ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje 2AT-41-2014).

Iš vaizdo įrašo ch06_20200817131100.mp4 matyti, kad filmuojama automobilių stovėjimo aikštelė prie gyvenamojo namo. Aikštelėje stovi automobiliai. Matosi kaip į aikštelę įvažiuoja pilkos spalvos „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei bando pasistatyti automobilį į tarpą kitų automobilių „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ stovi priekiu į aikštelės vidurį, ant priekio nesimato jokių pažeidimų. „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas privažiuoja artyn prie „(duomenys neskelbtini)“, pavažiuoja kiek atgal bei važiuoja į priekį ir bando pravažiuoti į tarpą. Matosi, kad „(duomenys neskelbtini)“ netelpa įvažiuoti, ir vairuotojas bando du kartus važiuoti į priekį taip kliudydamas „(duomenys neskelbtini)“, kuri nuo smūgio sujuda du kartus (00:34 val.). Tada „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas pavažiuoja atbuline eiga ir įvažiuoja į tarpą dviejų automobilių. Matosi, kad ant „(duomenys neskelbtini)“ bamperio atsiranda šviesi dėmė (01:27 val.). „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas išlipa iš automobilio, jį apeina, pasiima daiktus ir nueina link laiptinės.

Iš nuotraukos DSC06048.jpg matyti, kad ant automobilio „(duomenys neskelbtini)“ dešinės pusės priekinio sparno bei bamperio yra baltas slystančio pobūdžio pažeidimas, įlenkimas, dažų pažeidimai. Iš nuotraukos DSC06049.jpg matyti, kad ant automobilio „(duomenys neskelbtini)“ dešinio priekinio sparno matosi įlenkimas ir dažų pažeidimas. Iš nuotraukos DSC06050.jpg matyti, kad fotografuota su liniuote, užfiksuoti automobilio „(duomenys neskelbtini)“ slystančio pobūdžio subraižymai aukščiausioje vietoje ties 53 cm. Iš nuotraukos img_1582.jpg matyti, kad ant automobilio „(duomenys neskelbtini)“ dešinės pusės priekinio bamperio dažų pažeidimai aukštyje nuo 32 cm iki 55 cm. Iš nuotraukos IMG_20200820_195235.jpg matyti, kad sugretinus automobilius jų pažeidimai yra vienodame aukštyje.

Teismui akivaizdu, kad aptarti automobilių apgadinimai iš esmės sutampa, iš ko seka, kad aptariamo eismo įvykio metu V. K. vairuojamas automobilis „(duomenys neskelbtini)“ priekinio bamperio dešiniu kampu turėjo stiprų iš pradžių smūginio, o vėliau ir slystančiojo pobūdžio kontaktą su stovinčio automobilio „(duomenys neskelbtini)“ dešinės pusės priekiniu sparnu ir bamperiu. Iš anksčiau aptarto vaizdo įrašo matyti, kad po smūginio kontakto automobilis „(duomenys neskelbtini)“ net sujudėjo. Beje, to pačio vaizdo įrašo turinys patvirtina, kad aptarti automobilio „(duomenys neskelbtini)“ sugadinimai atsirado būtent per šį eismo įvykį, nes prieš jį vaizdo įraše tokių sugadinimų ant šio automobilio nesimatė, o pasimatė po V. K. vairuojamo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ manevravimo.

Teismo nuomone, išdėstytos aplinkybės neabejotinai rodo, kad V. K. vairuojamas automobilis pakankamai stipriai atsitrenkė į stovintį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, jį apgadindamas, ir V. K. pagal anksčiau aptartas kelių eismo taisykles privalėdamas nedelsiant pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai, pasielgė priešingai - iš eismo įvykio vietos pasišalino (nuėjo į namus) ir apie eismo įvykį policijai nepranešė.

Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, V. K. kaltė padarius ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą nekelia abejonių, Institucija tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarytą administracinį nusižengimą teisingai kvalifikavo pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį bei paskyrė tinkamą administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę. Tokiu būdu naikinti skundžiamo nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutarė:

palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11134-2020 nepakeistą ir V. K. (V. K.) skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Gintaras Stonkus