Kauno apylinkės teismo nutarimas

2014-11-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-6522-888/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-11-14
Bylos Nr.
A2.6.-6522-888/2014
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-02725-2014-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laima Šeputienė
Pažeidėjas
A. J.
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6. – 6522 – 888/2014Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02725-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. lapkričio 14 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, Vaivai Paulauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. kovo 18 d. 06 val. 09 min. Kauno rajone, Vandžiogalos mstl., Kauno g. 80, A. J., vairuodamas transporto priemonę RENAULT LAGUNA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepasirinko tokio greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, dėl ko jos nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelkraštyje stovintį elektros stulpą. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis ir elektros stulpas. Atsiradus žalai eismo įvykio metu, vairuotojas nedelsdamas nepranešė policijai apie eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133, 234 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. J. kaltu dėl padaryto pažeidimo – svetimo turto sugadinimo, prisipažino ir teismui paaiškino, kad šio įvykio metu susitrenkė galvą, todėl nieko nepamena, paaiškinti negali. Po įvykio jis nuėjo pas seserį, kuri gyvena Vandžiogaloje. Skambino daktarei, bet ji jau nedirbo, todėl nuėjo pas ją kitą dieną. Daktarė sakė, kad galėjo taip būti, kad galvą susitrenkė ir atsijungė, nes stiklas įdaužtas. Įvykio dieną buvo blaivus, skubėjo į darbą, tuo momentu prisideginėjo cigaretę, nukrito žiebtuvėlis, jis lenkėsi jo paimti, pasuko vairą ir iš karto buvo smūgis. Atsitrenkė į stulpą ir viskas, nieko daugiau neprisimena. Atsimena tik kad atsidūrė laukuose, o kaip ten nuėjo, neatsimena. Kai nuėjo pas sesę į Vandžiogalą, jos namuose tada nebuvo, bet buvo sesers vyras namuose ir jo draugė, su jais pirmais susiekė po įvykio. Negali pasakyti, kodėl pasišalino iš įvykio vietos.

Liudytoja I. R. parodė, kad ji yra šeimos gydytoja. A. J. kreipėsi pas ją į gydymo įstaigą po traumos. Jis kreipėsi dėl kirstinės žaizdos smakro srityje, taip pat buvo smegenų sukrėtimo požymiai. A. J. kreipėsi sekančią dieną po įvykio, sakė traumą gavo autoįvykio metu. Tą dieną, kai kreipėsi, jis buvo sąmoningas, orientuotas, tik buvo smegenų sukrėtimo požymiai, pykinimas, galvos svaigimas, tokie simptomai būna po smegenų sukrėtimo. Kadangi buvo akivaizdi žaizda smakre, aišku, kad jis autoįvykio metu trenkėsi galva. Kadangi jis neminėjo, ar buvo be sąmonės, todėl ji negali spręsti, ar jis buvo praradęs sąmonę. Pas ją atvyko sąmoningas, alkoholio kvapo nebuvo, atvyko blaivus. Žaizda susiūta nebuvo, gijo be siūlų, antriniu būdu, buvo perrišimai. Paskui A. J. vėl atėjo patikrinimui, sakė, kad sukasi galva, mirga akyse, tai smegenų sukrėtimo požymiai. Po tokio smūgio asmuo, jos manymu, galėjo pabūti be sąmonės trumpą laiką. Šoko būsenoje gali būti, kad A. J. ir pasišalino iš įvykio vietos, šoko metu gali asmuo nevalingai nueiti į šoną.

Liudytojas R. V. parodė, kad jis yra Kauno Kelių policijos valdybos eismo įvykio registravimo skyriaus specialistas. Įvykio dieną apie 6:00 val. ryto jis gavo pranešimą, kad Vandžiogalos gyvenvietėje Renault Laguna atsitrenkė į stulpą ir galimai neblaivus vairuotojas gali pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Jis su kolega nuvyko į įvykio vietą, ten rado atsitrenkusį, nevažiuojantį automobilį ir prie jo 4-5 žmones. Vairuotojo nebuvo, buvo tik mergina, kuri prisistatė drauge, o vairuotojas yra iš Jonavos ir ryte važiavo į darbą. Kadangi eismo įvykio vietoje vairuotojo nebuvo, jis iškvietė techninę mašiną, kuri nuvežė automobilį į saugojimo aikštelę, o jis užregistravo įvykį.

Liudytoja V. M. parodė, kad įvykio dieną išgirdo didelį garsą ir pamatė žiežirbas nuo laidų. Tada pažiūrėjo pro langą ir pamatė, kad stovi mašina. Išlėkė pažiūrėti gal pagalbos reikia. Vairuotojas iš pradžių dar kurį laiką sėdėjo mašinoje, buvo sukniubęs, paskui išlipo, paklausė jo, ar nereikia pagalbos ir iškvietė policiją. Kokia buvo jo būklė, sunku pasakyti. Kai jis išlipo iš mašinos, kakta buvo praskelta. Kai užkalbino vairuotoją, jis buvo apsvaigęs toks, nuo sutrenkimo gal. Alkoholio kvapo nepajuto. Ji matė, kaip jis apsisuko ir nuėjo, ar sąmoningai, ar ne, ji nežino.

Liudytojas R. M. parodė, kad įvykio dieną jo sugyventinė buvo ligoninėje su vaiku. A. J. atėjo pas jį, nesiorientavo kur randasi. Galva buvo sumušta, kraujuota. A. J. atėjęs pasakė, kad padarė avariją. Jis klausė, kas atsitiko, bet A. J. buvo pasimetęs, negalėjo rišliai kalbėti, jam buvo šokas. Alkoholio kvapas nuo jo nesklido, buvo sumušta galva.

Byloje esančiais įrodymais priimant 2014 m. gegužės 27 d. Kauno apylinkės teismo nutarimą buvo nustatyta, kad A. J. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., todėl teismas šio pažeidimo įrodytumo nevertina ir pasisako tik dėl 130 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo.

Motyvuojamoji dalis

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Įrodinėjant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą būtina nustatyti tam tikras, pažeidimo kvalifikavimui bei asmens kaltės nustatymui reikšmingas aplinkybes, t. y. turi būti nustatyta, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo su šiuo įvykiu yra susijęs ir kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET. Nors paminėto straipsnio dispozicijoje aiškiai nėra nurodoma, kokia kaltės forma padaromas šis pažeidimas, tačiau teismų praktikoje tokio pobūdžio byloje yra aiškiai apibrėžta, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik sąmoningu veikimu, t. y. tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-3-2013). Taigi, traukiant asmenį administracinė atsakomybės pagal minėtą normą turi būti nustatyti ne tik objektyvieji šio pažeidimo sudėties požymiai, bet ir tai, kad asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.

Byloje nustatyta, kad 2014 m. kovo 18 d. 06 val. 09 min. Kauno rajone, Vandžiogalos mstl., Kauno g. 80, A. J., vairuodamas transporto priemonę RENAULT LAGUNA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepasirinko tokio greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, dėl ko jos nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelkraštyje stovintį elektros stulpą, t.y. padarė eismo įvykį. Apie šį eismo įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Vertinant situaciją formaliai, tokie A. J. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo požymius. Tačiau sprendžiant dėl subjektyviųjų požymių buvimo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose būtina konstatuoti, kad asmuo ne tik suprato sukėlęs eismo įvykį, bet suprato ir tai, kad iš eismo įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai, pažeisdamas KET. Kiekvienu konkrečiu atveju privaloma situaciją įvertinti ne formaliai, o išsiaiškinti, jog šioje konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau, ją ignoruodamas, pasišalino. Tyčios turinys turi būti nustatomas sistemiškai vertinant tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, tiek faktines įvykio aplinkybes, tiek byloje esančius įrodymus.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje esančio medicininių dokumentų išrašo matyti, kad 2014 m. kovo 18 d., t.y. po eismo įvykio praėjus vienai dienai, A. J. kreipėsi pas gydytoją. Jam buvo nustatytas galvos smegenų sukrėtimas, kirstinė smakro žaizda, jis buvo nedarbingas dvi savaites (27 b.l.). Liudytoja teismo posėdžio metu apklausta I. R., kuri yra šeimos gydytoja, patvirtino, jog A. J. sekančią dieną po įvykio kreipėsi pas ją į gydymo įstaigą dėl kirstinės žaizdos smakro srityje, taip pat buvo smegenų sukrėtimo požymiai. Tą dieną, kai kreipėsi, jis buvo sąmoningas, orientuotas, tik buvo smegenų sukrėtimo požymiai, pykinimas, galvos svaigimas. Kadangi buvo akivaizdi žaizda smakre, aišku, kad jis autoįvykio metu trenkėsi su galva. Po tokio smūgio asmuo, jos manymu, galėjo pabūti ir be sąmonės trumpą laiką. Šoko būsenoje gali būti, kad A. J. ir pasišalino iš įvykio vietos, šoko metu gali asmuo nevalingai nueiti į šoną. Liudytoja V. M., kuri tiesiogiai ir betarpiškai matė eismo įvykį ir šį įvykį sukėlusį vairuotoją, apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad A. J. iš pradžių dar kurį laiką sėdėjo mašinoje, buvo sukniubęs, paskui išlipo, ji paklausė jo, ar nereikia pagalbos. Kai jis išlipo iš mašinos, jo kakta buvo praskelta. Kai užkalbino vairuotoją, jis buvo toks apsvaigęs nuo sutrenkimo. Alkoholio kvapo nepajuto. Ji matė, kaip jis apsisuko ir nuėjo, ar sąmoningai, ar ne, pasakyti negali. Liudytojas R. M., kuris bendravo su A. J. po eismo įvykio praėjus trumpam laiko tarpui, patvirtino, kad įvykio dieną A. J. atėjo pas jį, nesiorientavo kur randasi. Galva buvo sumušta, kraujuota. A. J. buvo pasimetęs, negalėjo rišliai kalbėti, jam buvo šokas. Alkoholio kvapas nuo jo nesklido, buvo sumušta galva. Minėtų liudytojų parodymai yra išsamūs, nuoseklūs ir neprieštaringi, duoti įspėjus juos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi, byloje nėra duomenų apie tai, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, todėl teismas jų parodymus laiko objektyviais ir jais vadovaujasi.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. J. tiek įvykio tyrimo metu savo rašytiniame paaiškinime (12 b.l.), tiek apklaustas teismo posėdžio metu tvirtino, jog eismo įvykio metu susitrenkė galvą, todėl nieko nepamena ir paaiškinti negali. Negali pasakyti, kodėl pasišalino iš įvykio vietos (65-66 b.l.).

Įvertinus teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų I. R., V. M. ir R. M. parodymus, rašytinius įrodymus, esančius byloje (medicininių dokumentų išrašą), taip pat atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. paaiškinimus, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar A. J. eismo įvykio vietą paliko tyčia, sąmoningai suprasdamas savo veiksmų neteisėtumą. Kitų objektyvių, tiesioginių, nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog A. J. būtų palikęs eismo įvykio vietą tyčia, byloje nėra.

Teismas pažymi, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Todėl darytina išvada, kad byloje nėra neginčijamai nustatyta, jog A. J. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, t. y. nėra nustatytas būtinasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties požymis – kaltė, todėl teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju A. J. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl šio pažeidimo nutrauktina pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 p.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., 250 str. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 288 str., 302⁴ str.,

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. A. J. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Laima Šeputienė