- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-01-10
- Bylos Nr.
- 2A-190-260/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Izolda Nėnienė, Arūnas Rudzinskas
- Trečiasis asmuo
- R. A., S. A., VšĮ „Nemuno žiedas“, VšĮ „AG Racing“, VšĮ automobilių sporto klubas „AJAGS“, Kauno sporto klubas „Akstė“, Alytaus autoklubas
- Ieškovas
- VšĮ „Egzotikos“
- Atsakovas
- Lietuvos automobilių
- Advokatai
- Marius Devyžis
- Kategorijos
- 27.3.1.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 28.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovo atstovams R. L. ir advokatui Mariui Devyžiui, atsakovo atstovui R. R., tretiesiems asmenims R. A. ir S. A., trečiojo asmens VšĮ „Nemuno žiedas“ atstovui E. J.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo VšĮ „Egzotikos“ autosportas apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1547-775/2010 pagal ieškovo VšĮ „Egzotikos“ autosportas patikslintą ieškinį atsakovui Lietuvos automobilių sporto federacijai, tretieji asmenys - VšĮ „AG Racing“, VšĮ automobilių sporto klubas „AJAGS“, Kauno sporto klubas „Akstė“, Alytaus autoklubas, sporto klubas „Artas Racing“, asociacija sporto klubas „Autochemija TEAM", VšĮ „Automaksis", VšĮ „Automotoprojektai", sporto klubas „Autoralis",Klaipėdos miesto technikos sporto klubas „Baltijos sportas", VšĮ „BBklub", sporto klubas „ Deiremos autosportas", Klaipėdos sporto klubas „Degantys ratai", automobilių sporto klubas „Gralis", VšĮ „Greičio manija", VšĮ „Itokos" lenktynių komanda, VšĮ „Jonušis autosportas", Kauno sporto klubas „Juta", K. G. automobilių sporto klubas, Kauno automobilininkų klubas, Plungės automobilių sporto klubas „Ketorė tekėne", Lietuvos autokroso sportininkų klubas „Krosas", Lietuvos automobilių klubas, Lietuvos kartingo federacija, automobilių sporto klubas „MGEAR", VšĮ „Naftkartas", UAB „Pitlane", Lietuvos „Porsche" klubas, VšĮ Kauno sporto klubas „Rimo", VšĮ automobilių sporto klubas „Samsono motorai", Šiaulių miesto automobilių sporto klubas „Slikas", Vilniaus miesto „Sportinio vairavimo centras", automobilių sporto klubas „4STAM", Lietuvos automobilių ir motociklų sporto teisėjų bei veteranų klubas „Startas", Šakių techninio sporto klubas, Šilalės raj. automobilių sporto klubas „Šilalė", VšĮ „Tanagra Racing", VšĮ „Toveros" sportas, auto-moto klubas „Ugira kross", VšĮ „Via auto", automobilių sporto klubas „Vilkyčiai", VšĮ „Xtra Racing", ekstremalaus sporto klubas „A-Zet Extreme", VšĮ „Ekstremvita", Kauno automobilių sporto klubas „Stigma", motosporto klubas „AKADEMIJA", Lietuvos visureigių klubų asociacija, Kauno apskrities automobilių sporto klubas „Asai", Sporto klubas „EVERA", VšĮ „M-Rally team", techninių sporto šakų klubas „Inžinerija", Kelmės automobilių sporto klubas, Lietuvos BMW klubas, Kauno sporto klubas „Oktanas", automobilių sporto klubas „PACH's RACING", Ukmergės automobilių sporto klubas, VšĮ „Nemuno žiedas", sporto klubas „Traseras", Ukmergės automobilių-motociklų sporto klubas, automobilių sporto klubas „Vaišvydava", Kauno automobilių sporto klubas „Viesulas", S. A., G. Š., V. P., G. F., R. A., E. T. dėl juridinio asmens organo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas VšĮ „Egzotikos“ autosportas patikslintu ieškiniu prašė teismo pripažinti negaliojančiais 2009-01-17 Lietuvos automobilių sporto federacijos neeilinio narių suvažiavimo sprendimus atšaukti iš Lietuvos automobilių sporto federacijos (toliau – Federacija arba LASF) prezidento pareigų R. A., paskirti nauju Federacijos prezidentu G. J. F., atšaukti Federacijos tarybą ir sprendimą išrinkti viceprezidentais S. A., V. P. ir G. Š. (b.l.7-22, II t., 51-56, 136, IV t., 81-86, V t.). Nurodė, kad 2009-01-17 įvyko neeilinis Federacijos narių suvažiavimas, kuriame buvo priimti sprendimai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą ir Federacijos įstatus. Buvo pažeista suvažiavimo sušaukimo tvarka, nustatyta Federacijos įstatų 7.1 p. Iniciatyvinės Federacijos narių grupės prašymas sušaukti neeilinį suvažiavimą buvo gautas 2008-11-27, apie suvažiavimą paskelbta 2008-12-30, suvažiavimas įvyko 2009-01-17, t.y. pažeidus įstatuose nustatytą 60 dienų terminą. Kadangi suvažiavimo darbotvarkė buvo didelė, per 18 dienų terminą ieškovas nespėjo susipažinti su suvažiavimui pateiktais svarstyti dokumentų projektais, ataskaitomis ir pretendentų programomis. Neeilinio Federacijos narių suvažiavimo metu iš pareigų buvo atšauktas Federacijos prezidentas R. A., o nauju Federacijos prezidentu išrinktas G. J. F.. Federacijos prezidentas buvo pakeistas neteisėtai, nes nebuvo užtikrintas objektyvus balsų skaičiavimas. Federacija nepagrįstai ir neteisėtai net 4 balsavimo biuletenius pripažino negaliojančiais, nors iš juose padarytų žymų galima buvo aiškiai nustatyti delegatų valią. Be to suvažiavimas, priimdamas sprendimą dėl Prezidento atleidimo, turėjo priimti sprendimą jį atšaukti iš pareigų, nes balsavimas dėl pasitikėjimo neprilyginamas jo atšaukimui iš pareigų. Balsuojant už naujo Federacijos prezidento išrinkimą, buvo pažeistas Federacijos įstatuose numatytas balsavimo slaptumo reikalavimas: nebuvo nei atskiros patalpos, nei kabinų, balsavimo metu biuleteniai buvo viešai nešiojami po salę, buvo patarinėjama ir stebima, kas už ką balsuoja. Federacijos suvažiavime nebuvo priimtas sprendimas dėl Federacijos tarybos narių atšaukimo, todėl neatšaukus Federacijos tarybos narių, negalėjo būti priimami sprendimai dėl naujų Federacijos tarybos narių išrinkimo. Suvažiavimo metu vykęs balsavimas dėl Federacijos tarybos narių išrinkimo nebuvo slaptas, taip buvo pažeisti Federacijos įstatai, todėl sprendimas dėl naujų Federacijos tarybos narių išrinkimo yra neteisėtas ir naikintinas. Balsų skaičiavimo komisija 2009-01-17 neeilinio Federacijos narių suvažiavimo metu kvorumą nustatinėjo net kelis kartus: prieš 7 klausimo „Einančių pareigas Federacijos tarybos narių atšaukimas" svarstymą, bei prieš 8 klausimo „Federacijos tarybos narių rinkimai" svarstymą. Pripažinus, jog 2009-01-17 neeilinio Federacijos narių suvažiavimo metu dalyvių skaičiaus ir kvorumo pakartotinis nustatinėjimas buvo neteisėtas, turėtų būti panaikintas 2009-01-17 neeilinio Federacijos narių suvažiavimo metu priimtas sprendimas dėl Federacijos viceprezidentų skaičiaus nustatymo, už kurį balsavo tik 18 neeiliniame suvažiavime dalyvavusių delegatų, t.y. mažiau nei pusė suvažiavimo pradžioje nustatyto delegatų skaičiaus. Suvažiavimo metu nauji Federacijos tarybos nariai buvo išrinkti neteisėtai, pažeidžiant Federacijos įstatus, kadangi nebuvo balsuojama už kiekvieną siūlomą kandidatą atskirai (Federacijos įstatų 8.1. p.). Į 2009-01-17 neeilinio Federacijos narių suvažiavimo protokolą buvo įrašyti sprendimai, dėl kurių suvažiavime Federacijos nariai nebalsavo: dėl einančiųjų pareigas Federacijos tarybos narių atšaukimo; dėl Federacijos tarybos narių rinkimų; dėl einančiojo Federacijos Viceprezidento pareigas atšaukimo. Federacijos nariai suvažiavime balsavo tik už komitetų darbo pratęsimą, tuo tarpu nebuvo jokio balsavimo, kad viceprezidentai galėtų laikinai perimti pirmininkų pareigas. 2009-01-17 neeilinio Federacijos narių suvažiavimo sprendimai pripažintini negaliojančiais ir dėl to, kad net 7 Federacijos nariai buvo atstovaujami neteisėtai įgaliotų asmenų ar jų atstovų.
Atsakovas su ieškovo patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. liepos 14 d. sprendimu (b.l. 63-76, t.VI) patikslintą ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo valstybės naudai 561,54 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Teismas nustatė, kad 2008-11-28 buvo gautas dalies Federacijos narių prašymas sušaukti neeilinį suvažiavimą. 2008-12-22 LASF Taryba nusprendė patvirtinti neeilinio suvažiavimo darbotvarkę ir paskelbti jo datą ir vietą. Apie suvažiavimą viešai paskelbta 2008-12-30. 2009-01-17 įvyko neeilinis Federacijos suvažiavimas. Į neeilinį suvažiavimą atvyko 44 delegatai, turintys balsavimo teisę. Teismas, vertindamas byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus dėl neeilinio suvažiavimo sušaukimo tvarkos, konstatavo, jog suvažiavimo sušaukimas nesilaikant įstatų 7.1. p. nustatytų terminų laikytinas formaliu, iš esmės ieškovui nesukėlusiu neigiamų pasekmių pažeidimu, nes ieškovas dalyvavo suvažiavime ir galėjo pareikšti nuomonę dėl visų svarstytų klausimų. Neeilinis suvažiavimas buvo šaukiamas skubiai, nes 2009-03-21 buvo numatytas eilinis suvažiavimas. Iš ieškovo pateiktos teismui apžiūrai medžiagos prie dienotvarkės teismas nustatė, kad medžiagos buvo gana nedaug, be to, neeiliniame suvažiavime buvo siūlyta 15-21 darbotvarkės klausimų svarstymą perkelti į 2009-03-21 eilinį suvažiavimą. Teismas, spręsdamas ar šeši Federacijos nariai – asociacija „Alytaus autoklubas“, VšĮ „BBklub“, „Lietuvos automobilių klubas“, Lietuvos „Porche“ klubas, Vilniaus m. „Sportinio vairavimo centras“, VšĮ „Tanagra Racing“, buvo atstovaujami tinkamai, konstatavo, jog nėra pagrindo dėl netinkamo atstovavimo suvažiavimą ex officio pripažinti negaliojančiu. Teismas padarė išvadą, kad atstovaujamieji nariai pritarė savo atstovų veiksmams suvažiavime ir juos patvirtino, kadangi pateikti rašytiniai paaiškinimai patvirtintino, jog atstovai įgaliojimus turėjo, be to, nei vienas iš šių narių nepareiškė, jog jų delegatas suvažiavime netinkamai jiems atstovavo ar iškreipė jų valią. Duomenų, kurie leistų daryti priešingą išvadą, byloje nebuvo nepateikta. Teismas atmetė ieškovo argumentus dėl balsavimo slaptumo neužtikrinimo kaip neįrodytus ir paremtus prielaidomis. Visų pirma, teismas nurodė, jog Federacijos įstatai nenumato detalios balsavimo tvarkos. Antra, ieškovas ieškinyje remiasi Lietuvos Respublikos savivaldybių rinkimų, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymais, kuomet renkant valstybei ar savivaldybei atstovaujančius asmenis, taikomi daug griežtesni reikalavimai nei kitiems juridiniams asmenims. Ieškovas savo paaiškinimams, jog suvažiavimo metu balsavimo biuleteniai buvo viešai nešiojami po salę, patarinėjama ir stebima, kas už ką balsuoja, pagrįsti jokių įrodymų nepateikė, taip pat neįrodė, jog iš esmės buvo įtakota kažkurių delegatų atstovų valia. Teismas netenkino ieškovo reikalavimo pripažinti negaliojančiu Federacijos 2009-01-17 neeilinio suvažiavimo nutarimą viceprezidentais išrinkti S. A., V. P., G. Š., nes šio reikalavimo patenkinimas nesukels teisinių pasekmių. Viceprezidentai S. A., G. Š. ir R. D. yra išrinkti eiliniame suvažiavime ir jų įgaliojimai pagal 2009-01-17 neeilinio suvažiavimo sprendimą yra pasibaigę. Teismas ieškovo argumentus, susijusius su Federacijos tarybos narių rinkimais, laikė teisiškai nereikšmingais, kadangi po 2009-01-17 neeilinio suvažiavimo 2009-05-16 įvyko eilinis suvažiavimas, kuriame buvo išrinkta nauja Federacijos taryba. Ieškovas 2009-05-16 suvažiavimo sprendimų neginčija. Ieškovo argumentus, jog suvažiavimas turėjo priimti sprendimą prezidentą atšaukti iš pareigų, nes balsavimas dėl pasitikėjimo nėra prilyginamas prezidento atšaukimui iš pareigų, teismas laikė formaliais ir nesudarančiais pagrindo laikyti, jog prezidentas nebuvo atšauktas iš pareigų. Teismas nustatė, kad iniciatyvinės grupės Federacijos tarybai pateiktame darbotvarkės projekto 5 p. buvo numatytas einančiojo Federacijos prezidento pareigas atšaukimas. Federacijos taryba šią darbotvarkę patvirtino ir paskelbė viešai. Iš suvažiavimo protokolo matyti, jog svarstant penktąjį darbotvarkės klausimą suvažiavimo dalyviai diskutavo dėl prezidento atšaukimo iš pareigų dėl jam reiškiamo nepasitikėjimo ir baigus diskusijas buvo pasiūlyta „balsuoti dėl nepasitikėjimo Federacijos prezidentu bei jo atšaukimo iš užimamų pareigų“. Po balsavimo nutarta „pareikšti nepasitikėjimą Federacijos prezidentui R. A. bei atšaukti jį iš pareigų“. Remiantis minėtais įrodymais, teismas padarė išvadą, jog suvažiavimo dalyviai suprato, kad balsuodami dėl nepasitikėjimo prezidentu, jie kartu išreiškia nuomonę ir dėl jo atšaukimo iš pareigų. Pats prezidentas R. A. dėl jo atšaukimo iš pareigų ieškinio nereiškė. Dėl negaliojančių balsavimo biuletenių teismas nurodė, kad nėra pagrindo Balsų skaičiavimo komisijos sprendimą pripažinti nepagrįstu. Balsų skaičiavimo komisiją išsirinko patys delegatai. Iš penkių komisijos narių 3 komisijos nariai pasisakė, jog šiuos biuletenius reikia pripažinti negaliojančiais. Suvažiavimo metu jokių prieštaravimų suvažiavimo dalyviai šiuo klausimu nepareiškė. Vėliau vykusio balsavimo metu delegatai turėjo dar vieną galimybę patvirtinti savo nuomonę dėl naujo prezidento išrinkimo, jie išreiškė savo valią ir nubalsavo: 19 balsų už buvusį prezidentą R. A., 24 balsai už G. J. F. Šio balsavimo metu pripažintų negaliojančiais biuletenių nebuvo, ieškovas dėl šio sprendimo jokių prieštaravimų nepareiškė, todėl laikytina, jog neeiliniame suvažiavime naujas prezidentas buvo išrinktas, atsižvelgiant į besąlygiškai išreikštą suvažiavime dalyvavusių delegatų valią, nepažeidžiant imperatyvių įstatymų normų, ieškovo teisių ir viešojo intereso. Ieškovo nurodyti pagrindai neeilinio suvažiavimo sprendimams pripažinti negaliojančiais dėl pažeidimų, susijusių su suvažiavimo procedūra, yra neesminiai, daugiau formalūs (procedūrų tikslumo prisilaikymo prasme), nesudarantys pagrindo pripažinti skundžiamus sprendimus negaliojančiais.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 2-28, t.VIII) ieškovas VšĮ „Egzotikos“ autosportas prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti pilnai, priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas.
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi laiko, jog sprendimas yra nemotyvuotas, jį priimant nebuvo visapusiškai ir pilnutinai išnagrinėti byloje esantys įrodymai, netinkamai aiškintos ir taikytos materialinės ir procesinės teisės normos. Skunde ieškovas nurodė tokius argumentus.
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2009-01-17 neeilinio Federacijos narių suvažiavimo sušaukimas nesilaikant įstatų 7.1. p. nustatytų terminų, laikytinas formaliu, iš esmės ieškovui nesukėlusiu neigiamų pasekmių pažeidimu. Apie 2009-01-17 vykusį neeilinį Federacijos narių suvažiavimą buvo viešai paskelbta „Lietuvos žiniose“ tik 2008-12-30, t.y. likus 18 dienų iki suvažiavimo. Kai tuo tarpu vadovaujantis Federacijos įstatų 7.1. p., apie Federacijos suvažiavimo datą turėjo būti pranešta ne vėliau kaip prieš 60 dienų iki Federacijos narių suvažiavimo pradžios. Federacija nesinaudojo kita Federacijos įstatų 7.1 p. nurodyta alternatyva, t.y. nesiuntė visiems Federacijos nariams pranešimo apie šaukiamą neeilinį suvažiavimą registruotu laišku. Federacijos įvykdytas pažeidimas nėra formalus ir nesukeliantis teisinių pasekmių, kadangi VĮ „Registrų centras“ Kauno filialas atsisakė registruoti Federacijos jam pateiktus dokumentus, tarp jų ir 2009-01-17 vykusio neeilinio Federacijos narių suvažiavimo protokolą, kurio pagrindu buvo norima pakeisti Juridinių asmenų registre registruotus Federacijos duomenis, kadangi buvo nustatyta, kad pateiktų dokumentų turinys prieštarauja Federacijos įstatams, o būtent įstatų 7.1. p., ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo nuostatoms. Nagrinėjamuoju atveju teismas, turėdamas pareigą bylą nagrinėti vadovaujantis įstatymais, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 3 str. 1 d. numatančią, jog asociacija veikia laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, šio bei kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų ir veiklą grindžia savo įstatais, nustatęs Federacijos įstatų 7.1. p. pažeidimą, nepagrįstai nesiėmė priemonių tokiam pažeidimui pašalinti bei atsisakė ginti pažeistas ieškovo teises. Liudytojai E. T. ir M. T. patvirtino, jog neeilinis Federacijos narių suvažiavimas buvo šaukiamas iš esmės tik išspręsti Federacijos prezidento ir Federacijos tarybos pakeitimo klausimus. Todėl neeilinio Federacijos narių suvažiavimo sušaukimas grubiai pažeidžiant Federacijos 7.1.p. numatytus terminus, užkirto kelią tiek ieškovui, tiek kitiems Federacijos nariams pasiūlyti savo kandidatą į Federacijos prezidentus. Federacijos įstatų 9.1 p. numato, jog bet kuris Federacijos narys turi teisę siūlyti kandidatą į prezidento postą, ne vėliau kaip likus 15 dienų iki Federacijos narių suvažiavimo pateikdamas kandidato raštišką sutikimą, gyvenimo aprašymą ir rinkiminę programą. Federacijai apie 2009-01-17 neeilinį Federacijos narių suvažiavimą paskelbus tik 2008-12-30, ieškovas neturėjo objektyvių galimybių pasinaudoti Federacijos įstatų 9.1 p. numatyta teise pasiūlyti kandidatą į Federacijos prezidento postą. Pasiūlyti kandidatus objektyvias galimybes turėjo tik patys iniciatyvinės grupės, reikalavusios nedelsiant sušaukti neeilinį Federacijos narių suvažiavimą, nariai. Bylos nagrinėjimo metu tretysis asmuo G. F. patvirtino, jog su juo dėl galimybės kandidatuoti į Federacijos prezidento postą kalbėjo iniciatyvinės grupės nariai, vėliau tapę Federacijos viceprezidentais, kad savo rinkiminę programą bei kitus, su kandidatavimu į Federacijos prezidento postą susijusius dokumentus, parengė iki oficialaus paskelbimo apie šaukiamą neeilinį Federacijos narių suvažiavimą, kai tuo tarpu galimi kandidatai tokios galimybės neturėjo (b.l. 57, t.VI). Ieškovas taip pat neturėjo pakankamai laiko išreikšti savo nuomonę dėl siūlomų suvažiavime svarstyti kitų klausimų. Liudytojas E. T. parodė, jog iniciatyvinė grupė, reikalavusi, kad į neeilinio Federacijos narių suvažiavimo darbotvarkę būtų įtrauktas net 21 klausimas, jokių keliamų klausimų sprendimų projektų Federacijos tarybai nepateikė (b.l. 57, t. VI). Be to, nurodyto suvažiavimo metu turėjo būti svarstomi esminiai, su Federacijos veikla susiję, klausimai: Federacijos valdymo organų narių atšaukimo ir paskyrimo, Federacijos įstatų keitimo, Lietuvos automobilių sporto kodekso keitimo ir papildymo bei kita, su kurių sprendimu nebuvo pateikta jokia medžiaga, tuo tik patvirtinant, jog neeiliniam Federacijos narių suvažiavimui nebuvo spėta pasiruošti dėl per trumpo laiko. Neeilinį Federacijos narių suvažiavimą sušaukus grubiai pažeidžiant Federacijos 7.1.p. numatytus terminus, galimai buvo įtakotas galėjusių balsuoti Federacijos narių skaičius, nes 4 nariams nebuvo leista balsuoti nesusimokėjus nario mokesčio, kuris pagal įstatų 7.4 p. mokamas iki einamųjų metų kovo 15 d.
2. Teismas neteisėtai sprendimą grindė prielaidomis apie tariamą Federacijos narių valią atšauti Federacijos prezidentą iš pareigų. Byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, jog 2009-01-17 neeilinio Federacijos narių suvažiavimo dalyviai balsuodami dėl pasitikėjimo Federacijos prezidentu išreiškė valią ir dėl jo atšaukimo. Svarstant klausimą dėl einančio pareigas Federacijos prezidento atšaukimo iš esmės buvo sprendžiami du klausimai: 1) dėl nepasitikėjimo R. A.; ir 2) dėl R. A. atšaukimo iš užimamų pareigų. Biuleteniuose buvo nurodyta, kad delegatas turi išreikšti savo valią, balsuodamas už pasitikėjimą R. A., ar už nepasitikėjimą. Dėl R. A. atšaukimo iš užimamų pareigų suvažiavimo delegatai nebalsavo. Nei vienas dalyvis nepasisakė, jog Federacijos prezidentas R. A. turėtų būti atšauktas iš pareigų (b.l. 136-137, t.I). Protokole užfiksuota, jog siūloma balsuoti dėl nepasitikėjimo Federacijos prezidentu bei atšaukti jį iš užimamų pareigų, tačiau įrodymų, jog delegatai būtų pritarę siūlymui dėl atšaukimo iš pareigų, nėra. Liudytojo E. T. parodymais, Federacijos narių iniciatyvinė grupė pateikė suvažiavimo darbotvarkę, kurioje buvo numatytas klausimas dėl Federacijos prezidento atšaukimo, tačiau jokių siūlomų sprendimų projektų pagal pateiktą darbotvarkę Federacijos tarybai nebuvo pateikta (b.l. 57, t.VI). Federacijos taryba ne kartą prašė iniciatyvinės grupės nurodyti konkrečias priežastis, kodėl siekiama atšaukti iš Federacijos prezidento pareigų R. A., tačiau priežastys taip ir nebuvo nurodytos. Kadangi Federacijos taryba jokių priekaištų R. A. neturėjo, rengdamasi suvažiavimui nusprendė pirmiausia svarstyti pasitikėjimo Prezidentu klausimą, dėl ko buvo paruošti balsavimo biuleteniai tik dėl nepasitikėjimo. Teismas neįvertino liudytojo M. T. parodymų, kuris balsavimą suprato tik kaip balsavimą dėl nepasitikėjimo Federacijos prezidentu ir balsavo tik šiuo klausimu (b.l. 49, t.VI).
3. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog 2009-01-17 neeiliniame suvažiavime naujas prezidentas buvo išrinktas, atsižvelgiant į besąlygiškai išreikštą suvažiavime dalyvavusių delegatų valią, nepažeidžiant imperatyvių įstatymų normų, ieškovo teisių ir viešojo intereso. Teismas nepagrįstai nurodė, kad suvažiavimo delegatai patys išsirinko Balsų skaičiavimo komisiją ir išreiškė ja pasitikėjimą, todėl jos sprendimas yra privalomas. Balsų skaičiavimo komisija, kuri išrenkama Federacijos narių suvažiavimo metu, nėra Federacijos valdymo organas ar Federacijos organas. Todėl, atsižvelgiant į tai, jog Balsų skaičiavimo komisija nėra Federacijos valdymo organas, o jos paskirtis yra tik atlikti techninę Federacijos valdymo organo - suvažiavimo, narių balsų skaičiavimo funkciją, aplinkybė, jog ieškovas atskirai neginčijo 2009-01-17 neeilinio Federacijos narių suvažiavimo Balsų skaičiavimo komisijos sprendimo pripažinti 4 balsavimo biuletenius negaliojančiais, neįrodo tokio sprendimo privalomumo ir pagrindo tokį balsavimo komisijos sprendimą pripažinti pagrįstu bei negalėjimo tokiu atveju reikalauti pripažinti negaliojančiu pačio valdymo organo - suvažiavimo, sprendimą. Teismas privalėjo vertinti Balsų skaičiavimo komisijos darbą ir jos priimtus sprendimus, kadangi būtent ji skaičiavo balsus ir konstatavo net keturių balsavimo biuletenių negaliojimą, t.y. būtent 2009-01-17 neeilinio Federacijos narių suvažiavimo Balsų skaičiavimo komisija atliko funkcijas, kurių rezultatus ieškovas ginčija. Ieškovo atstovui advokatui Mariui Devyžiui nebuvo leista susipažinti su balsavimo biuleteniais, nors po suvažiavimo buvo praėjęs jau mėnuo. Susipažinti su balsavimo biuleteniais ieškovo atstovas turėjo galimybę tik 2010-03-31 teismo posėdžio metu. Tik 2010-03-31 ieškovui tapo žinoma, jog balsavimo biuleteniai buvo pripažinti negaliojančiais nepagrįstai, todėl ieškovas suvažiavimo metu neturėjo galimybių bei pagrindo reikšti prieštaravimų šiuo klausimu. Ieškovo nuomone, tai, jog suvažiavimo delegatas nuomonę išreiškė simbolį „X“ padėdamas šalia žodžio „pasitikima“, o ne šalia esančiame langelyje, negalėjo būti pagrindas pripažinti tokį balsavimo biuletenį negaliojančiu, kadangi iš biuletenyje delegato padarytos žymos buvo galima nustatyti delegato valią ir dėl to nebuvo jokių abejonių. Nagrinėjamuoju atveju galima būtų vadovautis Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 80 str. 1 d. 4 p., numatančiu, jog negaliojančiais biuleteniais pripažįstami biuleteniai, kai pagal juose padarytą žymą neįmanoma nustatyti rinkėjo valios. Iš keturiuose 2009-01-17 neeilinio Federacijos narių suvažiavimo delegatų biuleteniuose padarytų žymų buvo galima aiškiai nustatyti delegatų valią, išreikšti pasitikėjimą Federacijos prezidentu R. A., todėl Federacija neturėjo teisės pripažinti minėtus biuletenius negaliojančiais ir jų rezultatų neįtraukti į bendrus balsavimo už pasitikėjimą Federacijos prezidentu R. A. rezultatus. Pripažinus, jog sprendimas dėl federacijos prezidento R. A. atšaukimo iš pareigų yra negaliojantis, sprendimas išrinkti nauju Federacijos prezidentu G. F. tampa niekiniu ir tokį sprendimą teismas turėjo pripažinti negaliojančiu ex officio.
4. Teismas, konstatuodamas, jog ieškovas neįrodė, kad asociaciją „Alytaus autoklubas“, VšĮ „BB klub“, asociaciją „Lietuvos automobilių klubas“, Lietuvos „Porsche“ klubą, Vilniaus miesto „Sportinio vairavimo centras“, VšĮ „Tanagra Racing“ 2009-01-17 neeiliniame Federacijos narių suvažiavime atstovavo tinkamai įgalioti asmenys, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reikalavimų, susijusių su įrodymų vertinimu, sprendimą grindė vienas kitam prieštaraujančias įrodymais, neatsižvelgė į surinktų įrodymų visumą, bei visiškai nepagrįstai sprendime nesivadovavo byloje pateiktais prima facie galią turinčiais įrodymais. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu pateikė Juridinių asmenų registro duomenis, kurie ir bylos nagrinėjimo dienai yra galiojantys, ir kurie patvirtino, jog 2009-01-17 neeiliniame Federacijos narių suvažiavime dalyvavo ir balsavo netinkamai įgalioti 6 Federacijos narių atstovai. Juridinių asmenų registro teikiami duomenys turi didesnę įrodomąją galią, šie duomenys yra nustatyti, neįrodinėjami ir laikomi teisingais, nebent būtų pripažinti negaliojančiais įstatymų nustatyta tvarka. Teismas nepasisakė sprendime, kodėl atmetė Juridinių asmenų registro duomenis, ir kokie lygiaverčiai įrodymai neginčijamai paneigia minėtų įrodymų tikrumą ir teisingumą. Federacijai leidus 2009-01-17 neeiliniame Federacijos narių suvažiavime dalyvauti ir balsuoti netinkamai Federacijos narių įgaliotiems delegatams, buvo pažeistas Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas, Federacijos įstatai bei ieškovo ir kitų Federacijos narių teisės, kadangi 2009-01-17 neeilinio Federacijos narių suvažiavimo metu, sprendžiant ypatingai svarbius Federacijos veiklos klausimus, balsuoti ir dalyvauti svarbių sprendimų priėmime buvo leista asmenims, neturintiems teisėto pagrindo Federacijos nario vardu išsakyti pastarojo valią svarstytinais klausimais, tokiu būdu iškreipiant Federacijos narių valią. Balsuojant dėl nepasitikėjimo Federacijos prezidentu ir naujo Federacijos prezidento išrinkimo sprendimai buvo iš viso nepriimti arba buvo priimti nedidele 2-5 balsų persvara, todėl 6 neteisėtai balsavusių delegatų balsai galėjo turėti ir iš esmės turėjo lemiamą reikšmę sprendimų priėmimui. Todėl, atsižvelgiant į tai, jog šiai dienai yra neįmanoma nustatyti, kaip 2009-01-17 neeilinio Federacijos narių suvažiavimo metu balsavo neįgalioti atstovai, kurių buvo 6, kas sudaro net 16 procentų visų dalyvavusių delegatų, bei tokiu būdu identifikuoti, kokią įtaką priimtiems sprendimas turėjo minėtų asmenų balsai, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 str. 1 d. įtvirtintus teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principus, buvo būtina pripažinti visus 2009-01-17 neeilinio Federacijos narių suvažiavimo sprendimus negaliojančiais, ex oficio.
Šalies argumentai
5. Ieškovo byloje nurodytos aplinkybės bei pateikti įrodymai leidžia daryti labiausiai tikėtiną išvadą, kad 2009-01-17 neeilinio Federacijos narių suvažiavimo metu neužtikrinus slapto balsavimo galimybių buvo įtakota Federacijos narių valia. Federacijos įstatų 7.4 p. numato, kad Federacijos prezidento ir tarybos narių rinkimų balsavimai yra slapti. Ieškovas, pareikšdamas ieškinį ir ginčydamas kai kuriuos 2009-01-17 neeilinio Federacijos narių suvažiavimo sprendimus, nurodė, jog 2009-01-17 neeilinio Federacijos narių suvažiavimo metu net nebuvo sudarytos sąlygos balsuoti slaptai Federacijos įstatuose numatytais klausimais. Suvažiavimo metu nebuvo nei atskiros patalpos, nei kabinų, kuriose Federacijos nariai būtų galėję slaptai ir netrukdomai užpildyti balsavimo biuletenius. Be to pačio balsavimo metu buvo vaikštoma po salę ir rodoma už ką reikia balsuoti. Šias aplinkybes patvirtino Federacijos nario Ukmergės ASK atstovas E. Č., liudininkas M. T. (b.l. 49, 54, 56, t.VI). Pati Federacija pripažino, jog 2009-01-17 neeilinio Federacijos narių suvažiavimo metu balsuojant už naujo Federacijos prezidento išrinkimą bei Federacijos tarybos narių išrinkimą, buvo pažeistas Federacijos įstatuose numatytas balsavimo slaptumo reikalavimas. Konstatavus, jog 2009-01-17 neeilinio Federacijos narių suvažiavimo metu, pažeidžiant Federacijos įstatų 7.4 p., buvo neužtikrintas slaptas balsavimas balsuojant dėl Federacijos prezidento išrinkimo, buvo pakankamas pagrindas konstatuoti, jog galimai buvo įtakota ir Federacijos narių, balsavusių suvažiavime, valia, kadangi Federacijos nariams ne tik nebuvo sudarytos sąlygos niekieno netrukdomiems išreikšti savo valią, bet ir tai padaryti savo valios neatskleidžiant viešai.
6. Teismas, atsisakydamas tenkinti ieškovo ieškinį ir konstatuodamas, kad 2009-01-17 Federacijos narių suvažiavimo nutarimo viceprezidentais išrinkti S. A., V. P., G. Š. pripažinimas negaliojančiu nesukels teisinių pasekmių, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 2 str. bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 str. 2009-01-17 neeiliniame Federacijos narių suvažiavime neteisėtai išrinkta Federacijos taryba veikė net keturis mėnesius, per kuriuos jos nariai vykdė Federacijos įstatuose numatytas funkcijas, įgyvendino jiems suteiktas teises bei pareigas, atliko kitus Federacijos tarybos nariams priskirtus veiksmus. Teismui pripažinus, jog 2009-01-17 neeilinio Federacijos narių suvažiavimo sprendimas išrinkti viceprezidentais S. A., V. P., G. Š. yra neteisėtas, atsirastų teisinis pagrindas inicijuoti minėtos Federacijos tarybos priimtų sprendimų panaikinimą. Tačiau teismui atsisakius tenkinti ieškovo reikalavimą, buvo užkirstas kelias galimai paaiškėjus naujom aplinkybėm, ginčyti neteisėtai išrinktos Federacijos tarybos sprendimus. CPK 260 str., 265 str. 2 d. įpareigoja teismą išspręsti ir sprendime pasisakyti dėl visų ieškovo reikalavimų, net jei jie, teismo nuomone, nėra aktualūs pačio sprendimo priėmimo momentu, t.y. teismas turi pareigą sprendime pasisakyti ar reikalavimas pagrįstas, ar buvo įvykdytas teisės pažeidimas, ar, šiuo atveju, juridinio asmens organo sprendimas teisėtas ar ne. Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės vertinti ir spręsti, ar priimtas sprendimas bus praktiškai įgyvendintas ir kokias tai sukels pasekmes, kadangi sprendimo priėmimo momentu teismui negali būti žinomos visos aplinkybės bei informacija apie galimas teisines pasekmes, kurias gali sukelti juridinio asmens organo sprendimo panaikinimas, ypatingai kai tai susiję su juridinio asmens valdymo organų neteisėtu išrinkimu. Teismas visiškai nesigilino ir nenagrinėjo aplinkybių, susijusių su tokio sprendimo galimomis teisinėmis pasekmėmis, todėl teiginiai, jog sprendimas nurodytu klausimu nesukels jokių teisinių pasekmių yra neatitinkantis tikrovės ir nepagrįstas jokiais faktiniais duomenimis. Teismas privalėjo įvertinti visas aplinkybes ir išspręsti ieškovo reikalavimą iš esmės – konstatuoti, ar sprendimas dėl viceprezidentų rinkimo yra teisėtas, ar ne, nurodyti, kokiais įrodymais rėmėsi darydamas vienokią ar kitokią išvadą. Ieškovo nuomone, sprendimas dėl naujų Federacijos tarybos narių išrinkimo yra neteisėtas ir naikintinas, kadangi balsavimas dėl Federacijos tarybos narių išrinkimo, priešingai nei numato įstatų 7.4 p., nebuvo slaptas. Pagal Federacijos įstatų 8.1 p. už kiekvieną Federacijos tarybos nario kandidatūrą yra balsuojama atskirai, todėl balsuojant už visus tarybos narius, buvo pažeistas minėtas įstatų punktas bei užkirstas kelias Federacijos nariams išreikšti savo nuomonę dėl kiekvienos siūlomos Federacijos tarybos nario kandidatūros atskirai. Todėl konstatuotina, jog nauji Federacijos tarybos nariai buvo išrinkti neteisėtai, pažeidžiant Federacijos įstatus. Teismas sprendime nepasisakė dėl ieškovo reikalavimo, susijusio su neteisėtu Federacijos tarybos atšaukimu. Ieškovas pažymi, jog klausimas dėl Federacijos tarybos narių atšaukimo net nebuvo sprendžiamas ir sprendimas dėl Federacijos tarybos narių atšaukimo nebuvo priimtas. Tai patvirtino liudytojas E. T., M. T., taip pat Balsų skaičiavimo komisijos nariai S. A. bei G. F.. Neatšaukus Federacijos tarybos narių, negalėjo būti priimami sprendimai dėl naujų Federacijos tarybos narių išrinkimo.
7. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo nurodyti pagrindai 2009-01-17 neeilinio Federacijos narių suvažiavimo sprendimams pripažinti negaliojančiais yra neesminiai. Viena iš sąlygų, kurią nurodo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje pripažinti juridinio asmens organo sprendimą negaliojančiu, yra imperatyvių įstatymo normų, reglamentuojančių suvažiavimo sušaukimo, pravedimo ir nutarimų priėmimo tvarką, pažeidimas. Tiek Federacijos narių suvažiavimo sušaukimą, tiek pravedimą, tiek nutarimų priėmimo tvarką reglamentuoja teisės normos, kurios laikytinos imperatyviomis dėl savo konkretumo ir apibrėžtumo. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 3 str. 1 d. numato, kad asociacija veikia laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo bei kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų ir veiklą grindžia savo įstatais. Asociacijų įstatymo 8 str. 6 d. numatyta, kad visuotinis narių susirinkimas šaukiamas asociacijos įstatuose nustatyta tvarka. Federacijos įstatų 7.1 p. aiškiai nustato konkrečius veiksmus ir jų atlikimo terminus, taip pat jų eigą sušaukiant Federacijos narių suvažiavimą. Tokiu aiškiu ir išsamiu reglamentavimu siekiama užkirsti kelią galimiems Federacijos valdymo organų ar jų narių savavališkiems veiksmams bei galimam piktnaudžiavimui, todėl Federacijos įstatų 7.1 p. įtvirtinti reikalavimai yra laikytini imperatyviais. Federacijos įstatai taip pat detaliai numato ir Federacijos prezidento bei Federacijos tarybos rinkimo bei atšaukimo tvarką, bei nenumato išimčių, todėl minėti reikalavimai taip pat laikytini imperatyviais. Teismas visiškai nepagrįstai nevertino pažeidimų visumos ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 p. įtvirtintus neleistinumo piktnaudžiauti teise ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principus, sprendime konstatavo, kad Federacijos įvykdyti pažeidimai yra neesminiai ir nesudarantys pagrindo panaikinti ginčijamus sprendimus.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 42-50, t.VIII) atsakovas Lietuvos automobilių sporto federacija prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nesutinka su apelianto išsakyta pozicija, jog 2009-01-17 Federacijos narių neeilinis suvažiavimas turėjo būti šaukiamas vadovaujantis Federacijos įstatų 7.1 p. Atsakovas įsitikinęs, kad suvažiavimas buvo sušauktas teisėtai, vadovaujantis Federacijos įstatų 7.7 p. VĮ „Registrų centras“ Kauno filialas atsisakė registruoti Federacijos jam pateiktus dokumentus, kuomet sužinojo, jog ruošiamasi kreiptis į teismą. Teismas neprivalėjo pasisakyti šiuo klausimu ir remtis subjektyvia VĮ „Registrų centras“ Kauno filialo nuomone. Apeliantas skundo argumentus, jog Federacijos tarybai buvo daromas spaudimas kiek galima greičiau sušaukti neeilinį Federacijos narių suvažiavimą, grindžia vieno liudininko E. T. parodymais, nenurodydamas kas konkrečiai ir kokiais būdais darė spaudimą Tarybai. Be to E. T. byloje yra ne liudytojas, o trečioji šalis, kuri į procesą buvo įtraukta teisminio posėdžio metu, todėl jo nuomonė yra subjektyvi. Apeliantas palaikė atšauktą iš pareigų Federacijos prezidentą R. A., po kurio atšaukimo iš suvažiavimo pasišalino. Apeliantas yra viena iš šalių, dėl kurio vyko skilimas Federacijoje. Federacijoje kilo konfliktas tarp dviejų garsių sportininkų S. G. ir R. L. (apelianto) dėl WRC automobilio, kuriuo važiavo S. G., dalyvavimo Lietuvos automobilių ralio čempionate. Šio konflikto negalėjo suvaldyti tuometinė Federacijos taryba ir Prezidentas, kuris tuo metu buvo ir Ralio komiteto pirmininkas. Federacijos nariai, nebegalėdami taikstytis su tuo, jog Federacijos taryba ir Prezidentas nebevaldo situacijos, pasinaudojo Federacijos įstatų suteikta teise (Federacijos įstatų 7.7 p.) ir pareikalavo sušaukti neeilinį Federacijos narių suvažiavimą, kuriame tarp kitų klausimų iškėlė klausimus ir dėl Federacijos valdymo organų pakeitimo. Neeiliniame suvažiavime dauguma Federacijos narių išreiškė savo valią ir atstatydino Federacijos prezidentą ir Tarybą. Apeliantas daugumos Federacijos narių išreikštos valios nenori pripažinti ir teismuose formalizuoja menamus pažeidimus, ieškodamas tik savo teisių pažeidimų, visai nekreipdamas dėmesio į Federacijos nario pareigas, numatytas Federacijos įstatų 4.2. p. papunkčiuose. Atsakovas įsitikinęs, jog apelianto nurodyti teiginiai dėl jo teisių pažeidimo ir kilusių teisinių pasekmių neatitinka pagrindinių Federacijos veiklos principų, t.y. kolektyvinio sprendimo priėmimo ir kolegialumo (Federacijos įstatų 1.5. p.). Vadovaujantis šiais principais, daugumos Federacijos narių priimti sprendimai niekaip negali pažeisti vieno Federacijos nario teisių, todėl visi argumentai ir teiginiai dėl apelianto teisių pažeidimo turi būti atmesti. Dėl Federacijos prezidento atšaukimo apeliantas remiasi tik savo prielaidomis ir nepateikia jokių konkrečių įrodymų, jog Federacijos nariai nesuprato už ką balsuoja ar už „nepasitikėjimą“, ar už „atšaukimą“. Suvažiavime buvo svarstomas klausimas dėl Prezidento „atšaukimo“. Šiuo klausimu buvo išdalinti biuleteniai, kuriuose buvo nurodyta sąvoka dėl „nepasitikėjimo“. Šios dvi sąvokos apėmė vieną veiksmą ir vieną svarstomą neeilinio suvažiavimo darbotvarkės klausimą. Federacijos nariai vienu veiksmu aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė savo valią balsuodami už nepasitikėjimą Federacijos prezidentu ir tuo pačiu išreikšdami savo valią dėl jo atšaukimo, kas buvo įvardinta ir neeilinio suvažiavimo protokolo 5 klausimo nutarime „Pareikšti nepasitikėjimą Federacijos prezidentui R. A. bei atšaukti jį iš užimamų pareigų“. Atsakovo nuomone, balsavimo komisijos priimtus sprendimus apeliantas privalėjo ginčyti tik suvažiavime, tačiau neskundė, todėl apelianto teiginys, jog „ieškovas, ginčydamas 2009-01-17 neeilinio Federacijos narių suvažiavimo sprendimus, tinkamai įgyvendino savo teises, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.82 str.“, yra nepagrįstas ir atmestinas. Atsakovo nuomone, biuletenių, kaip pagrindinio įrodymo, vertinant balsavimo komisijos sprendimą, negrinėti negalima, kadangi po balsavimo komisijos darbo šie biuleteniai nebuvo sudėti į voką, užantspauduoti, pasirašyti visų komisijos narių. Sudėti į voką ir užantspauduoti jie buvo tik po keleto dienų Federacijos patalpose nedalyvaujant ir neapžiūrint visiems Balsavimo komisijos nariams. Atsakovas nesutinka su apelianto argumentais, kad šeši delegatai buvo netinkamai įgalioti ar netinkamai atstovavo Federacijos narius. Visi apelianto paminėti šeši delegatai Federacijai yra gerai žinomi ir kokius jie atstovauja Federacijos narius, todėl Mandatinei komisijai nekilo klausimų dėl jų atstovavimo teisėtumo. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovas oficialiai užklausė visus šešis Federacijos narius ir prašė pateikti paaiškinimus ar paminėti asmenys tinkamai atstovavo jų interesus 2009-01-17 neeiliniame suvažiavime. Nebuvo gauta nei vieno Federacijos nario pranešimo apie tai, kad jų interesus suvažiavime atstovavo netinkamas asmuo. Atsakovo nuomone, teismas pagrįstai atmetė visus ieškovo argumentus dėl balsavimo slaptumo neužtikrinimo kaip neįrodytus ir paremtus tik prielaidomis. Ieškovo nurodyti Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo ir Lietuvos Respublikos seimo rinkimų įstatymo straipsniai, reglamentuojantys slapto balsavimo tvarką, netaikytini nagrinėjamuoju atveju, nes tai specialiosios teisės normos, taikytinos tik renkant (balsuojant už) savivaldybių ar seimo narius. Dėl Federacijos tarybos narių atšaukimo ir rinkimo atsakovas nurodo, kad suvažiavimo metu buvo išrinkti tik Prezidentas ir trys viceprezidentai, visi kiti aštuoni Tarybos nariai – komitetų pirmininkai buvo palikti tie patys, kurie sudarė daugumą Tarybos narių. Ši Taryba nepriminėjo kardinalių sprendimų, galinčių įtakoti Federacijos narių veiklą, kadangi visi pagrindiniai dokumentai, reglamentuojantys 2009 metų Federacijos sporto šakų veiklą yra priimami iki 2008 metų gruodžio 1 d. Nagrinėjant Tarybos veiklos protokolus po 2009-01-17 suvažiavimo nustatyta, kad praktiškai nebuvo nei vieno Tarybos posėdžio, kuriame dalyvautų visi 4 naujai išrinkti Tarybos nariai, tai reiškia, kad jie įtakoti Tarybos sprendimų negalėjo. Visus sprendimus balsų dauguma priminėjo senos sudėties Tarybos nariai. Pagrindinė Tarybos veikla, po 2009-01-17 buvo tinkamai pasiruošti eiliniam Federacijos suvažiavimui. Apeliantas, siekdamas pripažinti jo teigiamą neteisėtą keleto Tarybos narių išrinkimą, siekia panaikinti visos Tarybos priimtus sprendimus. Apeliantas savo veiksmais parodo, kad nepripažįsta daugumos nuomonės ir siekia tik jam vienam naudingų sprendimų. Apeliantas savo skunde tiesiai atskleidžia savo siekiamus tikslus panaikinti 2009-01-17 neeilinio Federacijos narių suvažiavimo sprendimus tam, kad būtų galima kreiptis į teismą dėl „neteisėtai išrinktų Federacijos prezidento ir Federacijos tarybos sprendimų panaikinimų“, tokiu būdu sužlugdyti visą Federacijos veiklą iš pagrindų. Apeliantas siekia panaikinti 2009-01-17 suvažiavimo sprendimus ir toliau apskųsti Tarybos sprendimus ir eilinį Federacijos narių suvažiavimą, kuris vyko 2009-05-16. Tokie apelianto veiksmai gali sukelti dideles pasekmes visiems Federacijos nariams, jų investicijoms į automobilių sportą. Iki šiol nėra apdovanoti 2009 metų Lietuvos automobilių ralio čempionato sportininkai, kadangi apeliantas, siekdamas tik asmeninio intereso, yra apskundęs 2009 Lietuvos automobilių ralio čempionato reglamentuojančius dokumentus.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovo atstovai prašė apeliacinį skundą patenkinti, priteisti ieškovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, trečiasis asmuo R. A. ieškovo apeliacinį skundą prašė patenkinti, atsakovo atstovas, trečiojo asmens VšĮ „Nemuno žiedas“ atstovas ir trečiasis asmuo S. A. prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, pripažįsta, kad apeliacinis skundas iš esmės yra pagrįstas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 14 d. sprendimas nėra teisėtas bei pagrįstas, nes teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, pažeidė procesines teisės normas vertindamas byloje surinktus įrodymus, kas sąlygojo klaidingų išvadų sprendime konstatavimą.
Kadangi pagal CPK 320 straipsnio reikalavimus apeliacinės instancijos teismas privalo tikrinti teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoti apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, toliau kolegija pasisako dėl tokių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų : 1) Dėl neeilinio suvažiavimo sušaukimo tvarkos; 2) Dėl federacijos Prezidento atšaukimo; 3) Dėl negaliojančių balsavimo biuletenių; 4) Dėl netinkamai įgaliotų asmenų dalyvavimo suvažiavime; 5) Dėl balsavimo slaptumo neužtikrinimo; 6) Dėl federacijos Tarybos narių atšaukimo ir rinkimo; 7) Dėl pagrindų pripažinti juridinių asmenų organų sprendimus negaliojančiais.
Dėl neeilinio suvažiavimo sušaukimo tvarkos
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, remdamasis rašytiniais įrodymais (b.l. 18-29, t. III) pagrįstai, pripažino nustatytu, jog 2008 11 28 grupė LASF narių pateikė Federacijos Tarybai prašymus sušaukti neeilinį suvažiavimą, 2008 12 22 LASF Taryba nusprendė sušaukti tokį suvažiavimą, patvirtino jo darbotvarkę, nustatė jo datą ir vietą, o 2008 12 30 paskelbė, kad neeilinis LASF narių suvažiavimas įvyks 2009 m. sausio 17 dieną, kada jis ir įvyko. Tokių faktinių aplinkybių buvimo nei ieškovas, nei atsakovas neginčijo. Kartu teismas konstatavo, jog 2009 01 17 sušaukiant neeilinį suvažiavimą, buvo pažeisti LASF įstatų 7.1 p. nustatyti suvažiavimo sušaukimo terminai, tačiau vertino, kad šis pažeidimas laikytinas formaliu, nesukėlusiu ieškovui neigiamų pasekmių.
Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo padarytomis tokiomis išvadomis, ieškovas apeliaciniame skunde ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nurodė, jog sušaukiant 2009 01 17 neeilinį LASF narių suvažiavimą buvo pažeistos imperatyvios normos, t.y. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 3 str. 1 d. bei Federacijos įstatų 7.1 p., padarytas pažeidimas pažeidė ieškovo teises tinkamai pasiruošti suvažiavimui, siūlyti LASF Prezidento kandidatūrą, suvažiavimo metu padarytus pažeidimus galima ištaisyti tik pripažįstant negaliojančiais suvažiavimo priimtus nutarimus.
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad tokie apelianto argumentai yra visiškai pagrįsti. Susiformavusioje teismų praktikoje laikomasi nuostatų, jog juridinio asmens organų sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais tik tuo atveju, jeigu buvo pažeistos juridinio asmens veiklą reguliuojančios imperatyvios normos, reglamentuojančios susirinkimo sušaukimą, pravedimą ar nutarimų priėmimą, kad tokie pažeidimai pažeidė ieškovo interesus arba viešąjį interesą ir pažeidimo padarinių negalima pašalinti niekaip kitaip, kaip tik pripažįstant nutarimus negaliojančiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2010, kat. 27.3.2.1).
Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 3 str. 1 d. nustato, kad asociacija veikia laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso , šio bei kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų kitų teisės aktų ir veiklą grindžia savo įstatais. Ši įstatyminė nuostata reikalauja, kad asociacija griežtai laikytųsi tiek įstatymų, tiek ir savo įstatų. Lietuvos automobilių sporto federacijos įstatai buvo priimti 2007 10 06 LASF suvažiavime (b.l.12-17, t. III). Šiuose įstatuose yra numatyta, kad kartą per metus privalo būti sušauktas eilinis Lietuvos automobilių sporto federacijos narių suvažiavimas, bet gali būti sušaukti Tarybos nutarimu ar pareikalavus daugiau kaip pusei narių ir neeiliniai suvažiavimai. Eilinio suvažiavimo sušaukimo ir pasirengimo jam tvarką reglamentuoja įstatų 7.1 p. Jame nustatyta, jog suvažiavimą šaukia Taryba, paskelbdama nariams apie suvažiavimo datą bei darbotvarkę ne vėliau kaip prieš 60 dienų iki suvažiavimo pradžios, po to nariai per 15 dienų gali teikti savo pasiūlymus dėl darbotvarkės, o galutinė suvažiavimo darbotvarkė ir su ja susijusi medžiaga nariams pateikiama ar viešai paskelbiama ne vėliau kaip 30 dienų iki suvažiavimo dienos. Neeilinio suvažiavimo sušaukimas taip detaliai LASF įstatuose nėra reglamentuotas. Įstatų 7.7 p. nustato tik , kad neeilinis suvažiavimas privalo būti sušauktas vėliausiai per du mėnesius nuo reikalavimo jį sušaukti, apie jo datą, vietą, sušaukimo priežastį ir darbotvarkę LASF nariams turi būti pranešta registruotu laišku arba paskelbiama viešai, ir kad neeilinis suvažiavimas svarsto tik tuos klausimus, dėl kurio buvo sušauktas. Ieškovo nuomone, kadangi įstatų 7.7 p. nenumato, jog neeilinis Federacijos suvažiavimas turi įvykti per du mėnesius nuo reikalavimo jį sušaukti pateikimo, iš esmės nereglamentuoja darbotvarkės priėmimo ir paskelbimo tvarkos terminų, tai reglamentuota yra įstatų 7.1 punkte ir tokios tvarkos būtina laikytis. Teisėjų kolegija tik iš dalies sutinka su tokia nuomone. Neeilinis suvažiavimas, teisėjų kolegijos vertinimu, kaip numato įstatų 7.7 p. privalo įvykti per du mėnesius nuo pareikalavimo jį sušaukti. Kadangi jis šaukiamas tikslu apsvarstyti tik suvažiavimo iniciatorių pasiūlytiems klausimams, todėl 15 dienų terminas naujų pasiūlymų priėmimui ir dar 15 dienų terminas galutinės darbotvarkės parengimui, kaip kad yra reikalinga sušaukiant eilinį suvažiavimą, nėra būtini. Tačiau paskelbti apie neeilinį suvažiavimą privalu, kaip tą nustato įstatų 7.1 p., prieš 30 dienų iki suvažiavimo dienos.
LASF Taryba, paskelbusi apie 2009 01 17 įvyksiantį neeilinį suvažiavimą 2008 12 30 akivaizdžiai pažeidė įstatų reikalavimus pranešti apie suvažiavimo vietą bei darbotvarkę prieš 30 dienų. Pripažinti, kaip kad vertino pirmosios instancijos teismas, jog toks pažeidimas yra neesminis, nepažeidęs ieškovo teisių, teisėjų kolegijos vertinimu, negalima. Paskelbimas apie suvažiavimą ne įstatuose nustatytais terminais, o tik 18 dienų prieš suvažiavimą, akivaizdžiai pažeidė ieškovo kaip asociacijos nario teises, nes užkirto kelią ieškovui tinkamai pasirengti suvažiavimui, pasirengimo suvažiavimui metu siūlyti savo kandidatą į Prezidentus. LASF įstatų 9.1 p. nustato, kad bet kuris Federacijos narys turi teisę siūlyti kandidatą į Prezidento postą, ne vėliau kaip likus 15 dienų iki suvažiavimo pateikdamas kandidato raštišką sutikimą, gyvenimo aprašymą ir rinkiminę programą. Prieš pat Naujųjų metų sutikimo šventes, t.y. 2008 12 30 paskelbdama apie neeilinį suvažiavimą ir galimus Prezidento rinkimus, Taryba faktiškai užkirto kelią ieškovui tokiai teisei įgyvendinti, nes nelogiška ir negyvenimiška, jog būtų galima per dvi šventines dienas tokius dokumentus parengti ir pateikti Tarybai.
Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija pripažįsta, jog buvo pažeista 2009 01 17 vykusio neeilinio LASF suvažiavimo sušaukimo tvarka ir šis pažeidimas yra esminis, grubiai pažeidęs ieškovo teises.
Dėl federacijos Prezidento atšaukimo
Pirmosios instancijos teismas, nesutiko su ieškovo aiškinimu, jog neeilinis suvažiavimas, priimdamas sprendimą dėl Prezidento atleidimo, turėjo priimti sprendimą jį atšaukti iš pareigų, nes balsavimas dėl nepasitikėjimo neprilyginamas jo atšaukimui iš pareigų. Teismas pripažino, jog darbotvarkėje buvo numatyta svarstyti klausimą dėl Prezidento atšaukimo, tačiau paties suvažiavimo eiga, kaip galima spręsti iš protokolo, rodo, jog buvo diskutuojama dėl Prezidento atšaukimo, pareiškus jam nepasitikėjimą, dėl ko galima vertinti, kad balsuodami dėl nepasitikėjimo suvažiavimo dalyviai balsavo ir dėl jo atšaukimo iš pareigų.
Nesutikdamas su tokia teismo išvada ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, jog LASF narių suvažiavimo dalyviai, balsuodami dėl nepasitikėjimo Federacijos Prezidentu, išreiškė valią ir dėl jo atšaukimo. Iš suvažiavimo nutarimo 5-tu darbotvarkės klausimu „Einančio pareigas LASF Prezidento atšaukimas“ matyti, kad turėjo būti balsuojama dviem klausimais : 1) dėl nepasitikėjimo R. A. ir 2) dėl R. A. atšaukimo iš užimamų pareigų. Tačiau suvažiavimo dalyviai balsavo tik dėl nepasitikėjimo. Iš suvažiavimo protokolo, ieškovo vertinimu, negalima pripažinti, jog suvažiavimo dalyviai diskutavo tiek dėl nepasitikėjimo federacijos Prezidentu, tiek ir dėl jo atšaukimo, kaip kad nurodė pirmosios instancijos teismas. Diskutuojama suvažiavime buvo apie padėtį Federacijoje, jos įstatus, egzistuojantį susiskaldymą automobilių sporte.
Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, jog LASF narių neeilinis suvažiavimas sprendė klausimą dėl nepasitikėjimo Federacijos Prezidentu ir jo atšaukimo iš užimamų pareigų. Nors suvažiavimo darbotvarkėje ir buvo įrašytas svarstomu klausimas „Einančiojo pareigas LASF Prezidento atšaukimas“, suvažiavimas, apsvarstęs šį klausimą, nutarė „ balsuoti dėl nepasitikėjimo LASF Prezidentu bei jo atšaukimo iš užimamų pareigų“ (b.l. 136, t. I). Toks suvažiavimo nutarimas yra visiškai logiškas ir aiškus. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo abejoti, kad suvažiavimo dalyviai, pasisakę dėl bendros padėties Federacijoje bei automobilių sporte, taip pat ir dėl Prezidento darbo, galėjo nesuprasti, už ką balsuoja, nors balsavimo biuleteniuose ir buvo įrašyta tik dėl nepasitikėjimo. Nepasitikėjimas išrinktu vadovaujančiu asmeniu, remiantis elementaria logika, yra betarpiškai susijęs su jo atšaukimu. Todėl sutikti su apelianto nuomone, kad turėjo būti balsuojama atskirai ir dėl nepasitikėjimo, ir dėl atšaukimo, negalima.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas šiuo klausimu, labai tiksliai pastebėjo, jog suvažiavimą sušaukė Taryba, kurią suvažiavimo iniciatoriai norėjo atstatydinti, dėl ko galima vertinti, jog buvo rengiamasi suvažiavimui atmestinai. Todėl ir balsavimui dėl Federacijos Prezidento nepasitikėjimo ir atšaukimo buvo iš anksto parengti slapto balsavimo biuleteniai, kuriuose buvo nurodyta, kad balsuojama dėl nepasitikėjimo arba pasitikėjimo, o ne pilnai nurodyta kaip suvažiavimo dalyviai siūlė balsuoti, t.y. dėl nepasitikėjimo ir atšaukimo. Tačiau , teisėjų kolegijos nuomone, iš suvažiavimo protokole fiksuotų pasisakymų tikrai galima daryti išvadas, kad suvažiavimo dalyviai suprato už ką balsavo. Taip leidžia vertinti ir ta aplinkybė, kad suvažiavimo metu Federacijos nariai nesiūlė balsuoti atskirai dėl nepasitikėjimo bei atšaukimo.
Dėl paminėtų priežasčių teisėjų kolegija daro išvadą, jog vien tik nebalsavimas atskirai dėl nepasitikėjimo ir atskirai dėl atšaukimo, nesudaro pagrindo pripažinti, kad suvažiavimas netinkamai sprendė Prezidento atšaukimo klausimą.
Dėl negaliojančių balsavimo biuletenių
Apeliaciniame skunde ieškovas nurodė, kad bylą nagrinėjęs teismas privalėjo vertinti ir 2009 01 17 vykusio LASF narių suvažiavimo Balsų skaičiavimo komisijos darbą bei jos priimtus sprendimus, nes ši komisija skaičiavo balsus ir konstatavo net keturių balsavimo dėl nepasitikėjimo arba pasitikėjimo Federacijos prezidentu biuletenių negaliojimą, t.y. būtent 2009-01-17 neeilinio Federacijos narių suvažiavimo Balsų skaičiavimo komisija, nebūdama Federacijos organu, atliko funkcijas, kurių rezultatus ieškovas ginčija. Ieškovas nurodo, jog jo atstovui advokatui Mariui Devyžiui nebuvo leista susipažinti su balsavimo biuleteniais, nors po suvažiavimo buvo praėjęs jau mėnuo. Susipažinti su balsavimo biuleteniais ieškovo atstovas turėjo galimybę tik 2010-03-31 teismo posėdžio metu. Tik 2010-03-31 ieškovui tapo žinoma, jog balsavimo biuleteniai buvo pripažinti negaliojančiais nepagrįstai. Todėl ieškovas suvažiavimo metu neturėjo galimybių bei pagrindo reikšti prieštaravimų šiuo klausimu. Ieškovo nuomone, tai, jog suvažiavimo delegatas nuomonę išreiškė simbolį „X“ padėdamas šalia žodžio „pasitikima“, o ne šalia esančiame langelyje, negalėjo būti pagrindas pripažinti tokį balsavimo biuletenį negaliojančiu, kadangi iš biuletenyje delegato padarytos žymos buvo galima nustatyti delegato valią ir dėl to nebuvo jokių abejonių. Tokiu atveju galima būtų vadovautis Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 80 str. 1 d. 4 p., numatančiu, jog negaliojančiais biuleteniais pripažįstami biuleteniai, kai pagal juose padarytą žymą neįmanoma nustatyti rinkėjo valios. Iš keturiuose 2009-01-17 neeilinio Federacijos narių suvažiavimo delegatų biuleteniuose padarytų žymų buvo galima aiškiai nustatyti delegatų valią, išreikšti pasitikėjimą Federacijos prezidentu R. A., todėl Federacija neturėjo teisės pripažinti minėtus biuletenius negaliojančiais ir jų rezultatų neįtraukti į bendrus balsavimo už pasitikėjimą Federacijos prezidentu R. A. rezultatus.
Atsakovas atsiliepime nurodė, jog, jo nuomone, biuletenių, kaip pagrindinio įrodymo, vertinant balsavimo komisijos sprendimą, nagrinėti negalima, kadangi po balsavimo komisijos darbo šie biuleteniai nebuvo sudėti į voką, užantspauduoti, pasirašyti visų komisijos narių. Sudėti į voką ir užantspauduoti jie buvo tik po keleto dienų Federacijos patalpose nedalyvaujant ir neapžiūrint visiems Balsavimo komisijos nariams.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, 2009 01 17 vykusio LASF narių neeilinio suvažiavimo slapto balsavimo biuletenius prijungė prie bylos (priedai prie bylos V tomo), juos apžiūrėjo 2010 03 31 vykusiame parengiamajame teismo posėdyje, taigi pripažino įrodymais. Kadangi niekas iš byloje dalyvaujančių asmenų neįrodinėjo, jog prijungti balsavimo biuleteniai yra suklastoti ar naudoti ne 2009 01 17 neeiliniame suvažiavime vykusiame balsavime, pripažinti, kad šie biuleteniai yra netinkamas įrodymas negalima. Šie įrodymai greta kitų byloje surinktų įrodymų gali ir privalo būti vertinami, nes ieškovas kaip vieną iš suvažiavime priimtų nutarimų negaliojimo pagrindų nurodė tai, jog nebuvo užtikrintas objektyvus balsų skaičiavimas.
Pirmosios instancijos teismas iš esmės neanalizavo aptariamo ieškovo argumento, o sprendime tik nurodė, kad Federacijos įstatuose balsavimo biuletenių pripažinimo negaliojančiais tvarka nereglamentuota, suvažiavimo delegatai išrinko balsų skaičiavimo komisiją, kuri skaičiavo slapto balsavimo rezultatus ir balsų dauguma (trys prieš du) nusprendė, kad 4 biuleteniai pripažintini negaliojančiais, nėra pagrindo tokį Balsavimo komisijos sprendimą pripažinti negaliojančiu.
Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad Suvažiavime išrinkta Balsų skaičiavimo komisija nėra juridinio asmens organas, kurio sprendimus ieškovas privalėjo ginčyti, tačiau sutinka su apelianto argumentu, jog šios komisijos veiksmus teismas, nuspręsdamas dėl suvažiavimo priimto sprendimo teisėtumo, privalėjo įvertinti.
LASF narių 2009 01 17 suvažiavimo Balsų skaičiavimo komisijos akte (b.l. 129, t. III) užfiksuota, jog „už“ pasiūlymą pareikšti LASF Prezidentui R. A. nepasitikėjimą ir jį atšaukti iš užimamų pareigų balsavo 22 , „prieš“ – 18, dar 4 biuleteniai sugadinti ir pripažinti negaliojančiais.Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas tretysis asmuo S. A., nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad negaliojančias Balsų skaičiavimo komisijos buvo pripažinti 4 netinkamai pažymėti biuleteniai, nes juose nepažymėti langeliai, kurie turėjo būti pažymėti, buvo žiūrima tik ar techniškai teisingai pažymėta biuleteniuose, niekam nekilo klausimų, ar išreikšta valia ne ten pažymėjus (b.l. 124, t. V). Liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas Balsų skaičiavimo komisijos narys G. F. nurodė, kad balsuojant dėl nepasitikėjimo Prezidentu pradžioje visi biuleteniai atrodė tinkami ir rezultatas buvo lygus, „už ir „prieš“ po 22, ir tik peržiūrėjus biuletenius buvo komisijos nuspręsta, kad biuleteniai, kuriuose „X“ ženklas pažymėtas ne tame langelyje, yra negaliojantys, nors, jo asmenine nuomone, pažymėjimas ne tame langelyje taip pat išreiškė balsavusiojo valią (b.l.51-52, t. VI).
LASF įstatuose nėra reglamentuota, kokie privalo būti slapto balsavimo biuleteniai, kaip jie užpildomi ir kada yra pripažįstami negaliojančiais. Nesant teisės akto, kuriuo tokiu atveju būtų galima vadovautis, teisėjų kolegija pripažįsta, jog būtina vadovautis elementaraus protingumo principais. Vadovaujantis protingumo principu, spręstina pagal paties balsavimo tikslą – kad tai yra nuomonės (valios) išreiškimas konkrečiu klausimu. Todėl negaliojančiu turėtų būti laikomas toks slapto balsavimo biuletenis, iš kurio neįmanoma nustatyti, kokia išreikšta balsavusiojo valia.
Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo pareikšta nuomone, kad slapto balsavimo biuletenyje, kada suvažiavimo delegatas nuomonę išreiškė simbolį „X“ padėdamas šalia žodžio „pasitikima“, o ne šalia esančiame langelyje, negalėjo būti pagrindas pripažinti tokį balsavimo biuletenį negaliojančiu. Pačiame Balsavimo biuletenyje „Dėl pasitikėjimo LASF prezidentu R. A.“ yra įrašyta pastaba, kad privalu nuomonę išreikšti, langelyje įrašant „X“. Tačiau biuletenyje yra 4 langeliai, kurių viename įrašyta „PASITIKIMA“, kitame – „NEPASITIKIMA“, o greta jų dar du langeliai yra tušti. Keturiuose biuleteniuose, kuriuos Balsavimo komisija pripažino negaliojančiais, žyma „X“ buvo padaryta ne tuščiuose langeliuose, o tuose, kuriuose įrašyta „PASITIKIMA“. Todėl vertinant, ar aiški balsavusio asmens valia, nekyla jokių abejonių, jog balsavimu buvo išreikštas pasitikėjimas Federacijos Prezidentu.
Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl netinkamo ir neobjektyvaus balsų skaičiavimo komisijos vertinimo buvo nepagrįstai pripažinta, kad suvažiavimo delegatai išreiškė nepasitikėjimą LASF Prezidentu R. A..
Dėl netinkamai įgaliotų asmenų dalyvavimo suvažiavime
Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas neįrodė, kad asociaciją „Alytaus autoklubas“, VšĮ „BB klub“, asociaciją „Lietuvos automobilių klubas“, Lietuvos „Porsche“ klubą, Vilniaus miesto „Sportinio vairavimo centras“, VšĮ „Tanagra Racing“ 2009-01-17 neeiliniame Federacijos narių suvažiavime atstovavo netinkamai įgalioti asmenys. Taip nuspręsdamas teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reikalavimų, susijusių su įrodymų vertinimu, sprendimą grindė vienas kitam prieštaraujančias įrodymais, neatsižvelgė į surinktų įrodymų visumą, bei visiškai nepagrįstai sprendime nesivadovavo byloje pateiktais prima facie galią turinčiais įrodymais. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu pateikė Juridinių asmenų registro duomenis, kurie ir bylos nagrinėjimo dienai yra galiojantys, ir kurie patvirtino, jog 2009-01-17 neeiliniame Federacijos narių suvažiavime dalyvavo ir balsavo netinkamai įgalioti 6 Federacijos narių atstovai. Juridinių asmenų registro teikiami duomenys turi didesnę įrodomąją galią, šie duomenys yra nustatyti, neįrodinėjami ir laikomi teisingais, nebent būtų pripažinti negaliojančiais įstatymų nustatyta tvarka.
Atsakovas, nesutikdamas su apelianto argumentais, kad šeši delegatai buvo netinkamai įgalioti ar netinkamai atstovavo Federacijos narius, atsiliepime nurodė, jog visi apelianto paminėti šeši delegatai Federacijai yra gerai žinomi, žinoma, kokius jie Federacijos narius atstovauja, todėl Mandatinei komisijai nekilo klausimų dėl jų atstovavimo teisėtumo. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovas oficialiai užklausė visus šešis Federacijos narius ir prašė pateikti paaiškinimus ar paminėti asmenys tinkamai atstovavo jų interesus 2009-01-17 neeiliniame suvažiavime. Nebuvo gauta nei vieno Federacijos nario pranešimo apie tai, kad jų interesus suvažiavime atstovavo netinkamas asmuo.
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog ieškovo nurodyti šeši neeilinio suvažiavimo delegatai teisėtai atstovavo LASF narius. Teisėtą jų atstovavimą suvažiavimo metu patvirtino suvažiavimo mandatinė komisija, vėliau, jau nagrinėjant bylą teisme, visi šeši Federacijos nariai patvirtino, kad juos atstovavo suvažiavime tikrai jų įgalioti asmenys. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas šiuo klausimu, visiškai pagrįstai pripažino, jog tik pats įgaliotojas turi teisę nuspręsti, ar įgaliotinis jo vardu veikė tinkamai. Šešių Federacijos narių pateikti paaiškinimai bei kiti įrodymai ( b.l 42-57, t. V) patvirtina, jog jie buvo tinkamai atstovaujami suvažiavime, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais dėl šešių Federacijos narių netinkamo atstovavimo.
Dėl balsavimo slaptumo neužtikrinimo
Pirmosios instancijos teismas, nesutikdamas su ieškovo nuomone, jog neeilinio suvažiavimo metu buvo pažeistas balsavimo slaptumo reikalavimas, pripažino, jog ieškovas, išskyrus savo paaiškinimus, nepateikė įrodymų, kad iš esmės buvo įtakota balsuojančiųjų delegatų valia, todėl toks ieškovo argumentas atmestas kaip neįrodytas.
Nesutikdamas su tokiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, ieškovas apeliaciniame skunde teigia, jog, pareikšdamas ieškinį ir ginčydamas kai kuriuos 2009-01-17 neeilinio Federacijos narių suvažiavimo sprendimus, jis nurodė, kad 2009-01-17 neeilinio Federacijos narių suvažiavimo metu net nebuvo sudarytos sąlygos balsuoti slaptai Federacijos įstatuose numatytais klausimais. Suvažiavimo metu nebuvo nei atskiros patalpos, nei kabinų, kuriose Federacijos nariai būtų galėję slaptai ir netrukdomai užpildyti balsavimo biuletenius. Be to paties balsavimo metu buvo vaikštoma po salę ir rodoma už ką reikia balsuoti. Šias aplinkybes patvirtino Federacijos nario Ukmergės ASK atstovas E. Č., liudininkas M. T.. Pati Federacija pripažino, jog 2009-01-17 neeilinio Federacijos narių suvažiavimo metu balsuojant už naujo Federacijos prezidento išrinkimą bei Federacijos tarybos narių išrinkimą, buvo pažeistas Federacijos įstatuose numatytas balsavimo slaptumo reikalavimas.
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti neįrodytu, jog neeilinio suvažiavimo metu nebuvo užtikrintos sąlygos suvažiavimo delegatams balsuoti slaptai. Aplinkybes, jog suvažiavimo metu slaptai balsuoti nebuvo sudarytos sąlygos patvirtina ieškovo atstovų paaiškinimai, Federacijos nario Ukmergės ASK atstovo E. Č. bei trečiojo asmens M. T. paaiškinimai (b.l. 49, 54 ir 56, t. VI). Suvažiavimo protokole (b.l. 137, t. I) be to užfiksuota ieškovo atstovo R. L. pastaba dėl balsavimo slaptumo pažeidinėjimo suvažiavimo metu, susirinkimo pirmininko raginimas balsų skaičiavimo komisijai sekti, kad nebūtų pažeidimų.
Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, jog 2009-01-17 neeilinio Federacijos narių suvažiavimo metu, pažeidžiant Federacijos įstatų 7.4 p., buvo neužtikrintas slaptas balsavimas balsuojant dėl Federacijos prezidento išrinkimo, dėl ko yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog galimai buvo įtakota ir Federacijos narių, balsavusių suvažiavime, valia, kadangi Federacijos nariams ne tik nebuvo sudarytos sąlygos niekieno netrukdomiems išreikšti savo valią, bet ir tai padaryti savo valios neatskleidžiant viešai.
Dėl federacijos Tarybos narių atšaukimo ir rinkimo
Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovo reikalavimų pripažinti negaliojančiais 2009 01 17 LASF narių neeilinio suvažiavimo sprendimus atšaukti Lietuvos automobilių sporto federacijos Tarybą bei išrinkti S. A., V. P. ir G. Š. Federacijos viceprezidentais tai motyvavo tuo, kad 2009 05 16 vykusiame eiliniame Federacijos suvažiavime šie viceprezidentai buvo atšaukti ir išrinkti nauji viceprezidentai, todėl tokių reikalavimų patenkinimas nesukels teisinių pasekmių.
Ieškovas, kaip jis nurodo apeliaciniame skunde, vertina, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 2 str. bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 str. nuostatas. 2009-01-17 neeiliniame Federacijos narių suvažiavime neteisėtai išrinkta Federacijos taryba veikė net keturis mėnesius, per kuriuos jos nariai vykdė Federacijos įstatuose numatytas funkcijas, įgyvendino jiems suteiktas teises bei pareigas, atliko kitus Federacijos tarybos nariams priskirtus veiksmus. Teismui pripažinus, jog 2009-01-17 neeilinio Federacijos narių suvažiavimo sprendimas išrinkti viceprezidentais S. A., V. P., G. Š. yra neteisėtas, atsirastų teisinis pagrindas inicijuoti minėtos Federacijos tarybos priimtų sprendimų panaikinimą. Tačiau teismui atsisakius tenkinti ieškovo reikalavimą, buvo užkirstas kelias galimai paaiškėjus naujom aplinkybėm, ginčyti neteisėtai išrinktos Federacijos tarybos sprendimus. CPK 260 str., 265 str. 2 d. įpareigoja teismą išspręsti ir sprendime pasisakyti dėl visų ieškovo reikalavimų, net jei jie, teismo nuomone, nėra aktualūs pačio sprendimo priėmimo momentu, t.y. teismas turi pareigą sprendime pasisakyti ar reikalavimas pagrįstas, ar buvo įvykdytas teisės pažeidimas, ar, šiuo atveju, juridinio asmens organo sprendimas teisėtas ar ne. Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės vertinti ir spręsti, ar priimtas sprendimas bus praktiškai įgyvendintas ir kokias tai sukels pasekmes, kadangi sprendimo priėmimo momentu teismui negali būti žinomos visos aplinkybės bei informacija apie galimas teisines pasekmes, kurias gali sukelti juridinio asmens organo sprendimo panaikinimas, ypatingai kai tai susiję su juridinio asmens valdymo organų neteisėtu išrinkimu. Teismas privalėjo įvertinti visas aplinkybes ir išspręsti ieškovo reikalavimą iš esmės – konstatuoti, ar sprendimas dėl viceprezidentų rinkimo yra teisėtas, ar ne, nurodyti, kokiais įrodymais rėmėsi darydamas vienokią ar kitokią išvadą. Ieškovo nuomone, sprendimas dėl naujų Federacijos tarybos narių išrinkimo yra neteisėtas ir naikintinas, kadangi balsavimas dėl Federacijos tarybos narių išrinkimo, priešingai nei numato įstatų 7.4 p., nebuvo slaptas. Pagal Federacijos įstatų 8.1 p. už kiekvieną Federacijos tarybos nario kandidatūrą yra balsuojama atskirai, todėl balsuojant už visus tarybos narius, buvo pažeistas minėtas įstatų punktas bei užkirstas kelias Federacijos nariams išreikšti savo nuomonę dėl kiekvienos siūlomos Federacijos tarybos nario kandidatūros atskirai. Todėl konstatuotina, jog nauji Federacijos tarybos nariai buvo išrinkti neteisėtai, pažeidžiant Federacijos įstatus. Teismas sprendime nepasisakė dėl ieškovo reikalavimo, susijusio su neteisėtu Federacijos tarybos atšaukimu. Ieškovas pažymi, jog klausimas dėl Federacijos tarybos narių atšaukimo net nebuvo sprendžiamas ir sprendimas dėl Federacijos tarybos narių atšaukimo nebuvo priimtas. Tai patvirtino liudytojas E. T., M. T., taip pat Balsų skaičiavimo komisijos nariai S. A. bei G. F.. Neatšaukus Federacijos tarybos narių, negalėjo būti priimami sprendimai dėl naujų Federacijos tarybos narių išrinkimo.
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad šie apelianto argumentai yra pagrįsti.
Apskųstajame sprendime pirmosios instancijos teismas iš viso nenurodė, kodėl netenkina reikalavimo pripažinti negaliojančiu suvažiavimo sprendimą atšaukti Tarybą, nors ieškovas ir teigia, kad toks klausimas suvažiavime iš viso nebuvo svarstomas ir už jį tikrai nebuvo vienbalsiai balsuojama.
Suvažiavimo protokole nurodyta, kad 7-tu darbotvarkės klausimu svarstytas einančiųjų pareigas LASF Tarybos narių atšaukimas ir nutarta bendru sutarimu atšaukti LASF Tarybos narius (b.l. 138, t. I ). Tačiau, kaip matyti iš trečiųjų asmenų R. A., Automobilių sporto klubo „Vaišvydava“ ir Ukmergės automobilių sporto klubo pastabų dėl suvažiavimo protokolo (b.l. 43-46, t.VI), toks klausimas svarstomas nebuvo ir bendru sutarimu tam pritarta nebuvo. Kadangi tokio pobūdžio pastabas reiškė suvažiavime dalyvavę Federacijos narių delegatai, negalima pripažinti, kad Taryba buvo atšaukta bendru sutarimu, o todėl ir nutarimas atšaukti Tarybą laikytinas neteisėtu.
Pripažintina, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nevertino ir Federacijos viceprezidentų išrinkimo 2009 01 17 vykusiame neeiliniame suvažiavime teisėtumo. Ieškovui pareiškus reikalavimą pripažinti neteisėtu sprendimą išrinkti Federacijos viceprezidentais S. A., V. P. ir G. Š., teismas privalėjo apsvarstyti ieškovo nurodytų argumentų pagrįstumą ir priimti sprendimą iš esmės.
Teisėjų kolegija vertina, kad suvažiavime tinkamai neišsprendus Tarybos narių atšaukimo klausimo, negali būti teisėtu pripažintas sprendimas išrinkti tris paminėtus asmenis viceprezidentais. Be to yra akivaizdu, jog renkant viceprezidentus nebuvo laikomasi įstatuose, konkrečiai jų 7.4 p. ir 8.1 p, nustatytos jų rinkimo tvarkos. Viceprezidentai kaip Tarybos nariai turėjo būti renkami slaptu balsavimu, už kiekvieną jų balsuojama turėjo būti atskirai, tačiau tai nebuvo padaryta.
Dėl pagrindų pripažinti juridinių asmenų organų sprendimus negaliojančiais
Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo nurodyti pagrindai 2009-01-17 neeilinio Federacijos narių suvažiavimo sprendimams pripažinti negaliojančiais yra neesminiai. Jo nuomone, viena iš sąlygų, kurią nurodo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje pripažinti juridinio asmens organo sprendimą negaliojančiu, yra imperatyvių įstatymo normų, reglamentuojančių suvažiavimo sušaukimo, pravedimo ir nutarimų priėmimo tvarką, pažeidimas. Tiek Federacijos narių suvažiavimo sušaukimą, tiek pravedimą, tiek nutarimų priėmimo tvarką reglamentuoja teisės normos, kurios laikytinos imperatyviomis dėl savo konkretumo ir apibrėžtumo. Tokias normas pažeidus negalima pripažinti, kad pažeidimai yra nereikšmingi. Bet teismas visiškai nepagrįstai nevertino pažeidimų visumos ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 p. įtvirtintus neleistinumo piktnaudžiauti teise ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principus, sprendime konstatavo, kad Federacijos įvykdyti pažeidimai yra neesminiai ir nesudarantys pagrindo panaikinti ginčijamus sprendimus.
Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su tokiais ieškovo argumentais. Jau pats neeilinio suvažiavimo sušaukimas nesilaikant įstatuose (7.1 p.) nustatytos tvarkos bei protingų terminų, konkrečiu atveju yra pagrindas pripažinti, jog buvo pažeista suvažiavimo sušaukimo tvarka, kas leidžia pripažinti negaliojančiais ir to suvažiavimo nutarimus. Neteisingas balsų skaičiavimas, kada buvo vertinamas balsavimo biuletenio užpildymas tik techniniu požiūriu, nevertinant akivaizdžiai aiškios biuletenyje išreikštos balsavusiųjų valos, sąlygojęs nepagrįstą Federacijos Prezidento atšaukimą, nesudarymas suvažiavimo metu tinkamų sąlygų slaptam balsavimui, taip pat neleidžia teisėjui kolegijai vertinti, jog suvažiavime priimti ieškovo ginčijami sprendimai yra neteisėti. Balsavimas neeiliniame suvažiavime atšaukiant Tarybos narius bei išrenkant tris Tarybos narius – viceprezidentus ne pagal Federacijos įstatuose nustatytą tvarką, taip pat neleidžia pripažinti, kad suvažiavime šiais klausimais priimti sprendimai yra teisėti.
Būtent išvardintų pažeidimų, kurie yra imperatyvių teisės normų reikalavimų nevykdymo pasekmė, visuma neleidžia pripažinti, kad 2009 01 17 LASF narių neeilinis suvažiavimas buvo sušauktas teisėtai ir priėmė teisėtus sprendimus. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad būtent visuma nurodytų pažeidimų, kada elementariai nesilaikoma Federacijos įstatų sušaukiant suvažiavimą ir jame balsuojant ne taip, kaip reikalauja įstatai, negali būti vertinama kaip neesminiai, formalūs procedūrų tikslumo prisilaikymo prasme, kaip kad pripažino pirmosios instancijos teismas. Negalima teisėjų kolegijos nuomone, sutikti su atsakovo atsiliepime pareikštais argumentais, jog ieškovas siekia panaikinti 2009-01-17 neeilinio Federacijos narių suvažiavimo sprendimus tam, kad sužlugdyti visą Federacijos veiklą iš pagrindų. Ieškovas, kaip ir kiekvienas asociacijos narys turi teisę tikėtis, kad asociacija savo veikloje vadovausis teisės aktais ir asociacijos įstatais, o matydamas kad taip nėra, ir reikalauti panaikinti neteisėtus asociacijos organų priimtus sprendimus, jei tokie pažeidžia jo teises ar interesus.
Teisėjų kolegija, pripažinusi, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2010 07 14 byloje priimtas sprendimas yra nepagrįstas bei neteisėtas, jį panaikina ir priima naują sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Naujuoju sprendimu teisėjų kolegija patenkina pagrįstus ieškovo reikalavimus pripažinti negaliojančiais konkrečius 2009 01 17 LASF narių neeilinio suvažiavimo sprendimus ir naujai išsprendžia bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo klausimą.
Ieškovui iš atsakovo priteistinas 512 Lt žyminis mokestis, sumokėtas paduodant ieškinį, 528 Lt žyminis mokestis, sumokėtas paduodant apeliacinį skundą, 22.043,50 Lt už advokato suteiktas teisines paslaugas, 9476,41 Lt už procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu turėtos išlaidos ir 7429,62 Lt kitos išlaidos, t.y. iš viso 39.989,53 Lt bylinėjimosi išlaidų. Tokias išlaidas pagrindžia ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai ( b.l. 67 -68, t. I; b.l. 137-195, t. 4; b.l. 95-111, t. V; b.l. 22-39, t. VI; b.l. 30, t. VIII). Priteisdama tokio dydžio išlaidas teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad byla labai sudėtinga, joje buvo renkama ir reikalaujama daug įrodymų, , vyko daug teismo posėdžių, buvo rengiama daug procesinių dokumentų, o taip pat dėl didelio byloje dalyvaujančių asmenų skaičiaus buvo būtina parengti ypatingai didelį kiekį procesinių dokumentų kopijų.
Taip pat iš atsakovo priteistinos į valstybės biudžetą 561,54 Lt procesinių dokumentų išlaidos, kurias, nagrinėdamas bylą, turėjo pirmosios instancijos teismas.
Pirmosios instancijos teismas naikinamu sprendimu buvo teisingai išsprendęs procedūrinio pobūdžio klausimą, t.y. pavedęs Kauno miesto apylinkės teismo buhalterijai grąžinti ieškovui 309 Lt nepanaudoto užstato dėl procesinių dokumentų įteikimo. Teisėjų kolegija , kuri naikina pirmosios instancijos teismo sprendimą, šį procedūrinį klausimą išsprendžia taip pat.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį skundą patenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį patenkinti.
Pripažinti negaliojančiu 2009 01 17 Lietuvos automobilių sporto federacijos narių neeilinio suvažiavimo sprendimą atšaukti iš Lietuvos automobilių sporto federacijos prezidento pareigų R. A..
Pripažinti negaliojančiu 2009 01 17 Lietuvos automobilių sporto federacijos narių neeilinio suvažiavimo sprendimą išrinkti nauju Lietuvos automobilių sporto federacijos prezidentu G. J. F.
Pripažinti negaliojančiu 2009 01 17 Lietuvos automobilių sporto federacijos narių neeilinio suvažiavimo sprendimą atšaukti Lietuvos automobilių sporto federacijos tarybą.
Pripažinti negaliojančiu 2009 01 17 Lietuvos automobilių sporto federacijos narių neeilinio suvažiavimo sprendimą išrinkti S. A., V. P. ir G. Š. Lietuvos automobilių sporto federacijos viceprezidentais.
Priteisti iš atsakovo Lietuvos automobilių sporto federacijos (juridinio asmens kodas 190642938) 39.989,53 Lt (trisdešimt devynis tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt devynis litus ir 53 centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovui VšĮ „Egzotikos“ autosportas (juridinio asmens kodas 148434363).
Priteisti iš atsakovo Lietuvos automobilių sporto federacijos (juridinio asmens kodas 190642938) 561,54 Lt (penkis šimtus šešiasdešimt vieną litą ir 54 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą. (Mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (į.k. 188659752) į biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank“ (banko kodas 7300), įmokos kodas 5660).
Pavesti Kauno miesto apylinkės teismo buhalterijai grąžinti ieškovui VšĮ „Egzotikos“ autosportas (juridinio asmens kodas 148434363) 309 Lt (tris šimtus devynis litus) nepanaudoto užstato dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių procesinių dokumentų siuntimu, sumokėtų pagal 2009 08 18 mokėjimo nurodymu.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.