Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), vykdanti individualią veiklą, teista

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti priteistą turtinę žalą; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausmė pakeista į 90 parų areštą; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d., 2021 m. lapkričio 15 d. ir 2022 m. kovo 21 d. nutartimis paskirtos arešto bausmės vykdymas buvo atidedamas; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. nuosprendžio vykdymas nutrauktas, suėjus apkaltinamojo teismo nuosprendžio vykdymo senaties terminui,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. S. apgaule pasikėsino įgyti svetimą turtą savo naudai, o būtent: ji, 2021 m. lapkričio 3 d. 16.59 val., turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, paskambinusi (duomenys neskelbtini) melagingai pranešė, kad 2021 m. spalio 29 d. arba 2021 m. spalio 30 d. apie 23.00 val. iš savo apdrausto buto, adresu (duomenys neskelbtini), užliejo kaimynų butą, adresu (duomenys neskelbtini), žinodama, kad tikra šio įvykio data yra 2021 m. spalio 10 d., ir 2021 m. lapkričio 19 d. 09.19 val. iš savo el. pašto (duomenys neskelbtini) darbuotojai I. T. nusiuntė nukentėjusiosios kaimynės N. T. (duomenys neskelbtini) jai 2021 m. lapkričio 8 d. adresuotą prašymą dėl žalos atlyginimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ji (J. S.) pakeitė įvykio datą iš 2021 m. spalio 10 d. į 2021 m. spalio 29 d., siekdama, kad (duomenys neskelbtini) už jos padarytą 282,81 Eur žalą kaimynei N. T. kompensuotų jai jos (J. S.) (duomenys neskelbtini) atlygintą žalą, nors su (duomenys neskelbtini) ji civilinės atsakomybės draudimo sutartį dėl savo buto sudarė 2021 m. spalio 18 d. (įsigaliojo 2021 m. spalio 19 d.), jau po žalos padarymo, tokiu būdu apgaulės būdu pasikėsino įgyti svetimą (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – 282,81 Eur sumą, tačiau šios nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, nes (duomenys neskelbtini) darbuotojai kilus įtarimų ir susisiekus su (duomenys neskelbtini), ši nustatė, kad J. S. pretenzija (duomenys neskelbtini) buvo siųsta dėl 2021 m. spalio 10 d., o ne dėl 2021 m. spalio 29 d. įvykio, kaip buvo nurodyta jiems atsiųstoje pretenzijoje (duomenys neskelbtini), ir 2021 m. lapkričio 23 d. J. S. prisipažino suklastojusi žinomai tikrą dokumentą.

Šiais savo veiksmais J. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat J. S. suklastojo ir panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą, o būtent: ji, laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 8 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d. 09.19 val., techninių priemonių pagalba, tyčia suklastojo (duomenys neskelbtini) jai 2021 m. lapkričio 8 d. adresuotą el. dokumentą – prašymą dėl žalos atlyginimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ji tyčia pakeitė įvykio datą iš 2021 m. spalio 10 d. į 2021 m. spalio 29 d., ir 2021 m. lapkričio 19 d. 09.19 val. iš savo el. pašto (duomenys neskelbtini) išsiuntė šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą pavadinimu „pretenzija_(duomenys neskelbtini).pdf“ el. paštu (duomenys neskelbtini) darbuotojai I. T., el. laiško pavadinimas „Fwd:“.

Šiais savo veiksmais J. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje apklausta kaltinamoji J. S. savo kaltę dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai ir nurodė, kad labai gailisi. Paaiškino, kad kai užliejo kaimynės butą, sudarė draudimo sutartį su (duomenys neskelbtini). Tuomet pagalvojo, kad galėtų pabandyti gauti draudimo išmoką ir už prieš draudimo sutarties sudarymą kaimynės turtui padarytą žalą. Dėl to ji pakeitė (duomenys neskelbtini) jai atsiųstame dokumente nurodytą žalos padarymo datą ir nusiuntė jį (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko (duomenys neskelbtini) jai pranešė, kad žino apie suklastotą dokumentą, todėl ji viską prisipažino, ir draudimo bendrovė jos pasigailėjo. Vėliau ji viską prisipažino ir policijoje, ir teisme. Paaiškino, kad ji žalą dėl kaimynės buto jau buvo (duomenys neskelbtini) atlyginusi, o iš (duomenys neskelbtini) norėjo, kad ši kompensuotų jai šias patirtas išlaidas. Šiuo metu ji stengiasi būti geras žmogus, savanoriauja, vykdo individualią veiklą, ieško darbo, turi sveikatos problemų, prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su (duomenys neskelbtini) atstovu.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, paaiškino jų padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamoji, gynėjas ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl pasikėsinimo padaryti nesunkų nusikaltimą ir dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamoji J. S. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. spalio 10 d. apie 22.30 val. savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), bandė nuorinti radiatorių virtuvėje, kažkas atsitiko ir pradėjo bėgti labai stipri vandens srovė, dėl to buvo užlietas žemiau jos buto esantis butas Nr. (duomenys neskelbtini). Ji iškvietė avarinę tarnybą, kuri atvyko maždaug už pusvalandžio ir pašalino gedimą. Įvykio vakarą užlieto buto kaimynė N. T. į ją nesikreipė, ir ji pas ją nėjo, tik savo bute sutvarkė avarijos padarinius. Po kelių dienų, tačiau tikslios dienos neprisimena, pas ją į butą atėjo vaikinas, prisistatęs (duomenys neskelbtini) darbuotoju, ir įteikė jai bendrovės pranešimą dėl nustatyto įvykio – užlieto kaimynės buto ir 282,81 Eur žalos. Jis taip pat pasakė, kad gali gražiuoju su kaimyne susitarti ir tiesiogiai atlyginti šiai žalą, kitaip tą žalą administruos draudimas, nes kaimynė apsidraudusi butą. Ji šiam darbuotojui paminėjo, kad bandys susitarti su kaimyne. Kitą dieną nuėjo pas kaimynę, tačiau po ilgo jų pokalbio susitarimas neįvyko, nes ši norėjo didesnio žalos atlygimo nei nustatė draudimo bendrovė. Ji pamatė, kad kaimynė problematiška, todėl, siekdama išvengti galimų problemų ateityje, ji nusprendė apdrausti savo butą gyventojų turto draudimu, t. y. tam, kad jei toks panašus įvykis vėl įvyktų, žalą kaimynei atlygintų draudimas. 2022 m. spalio 17 d. sudarė sutartį su (duomenys neskelbtini). Gyventojų turto draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) įsigaliojo nuo 2022 m. spalio 18 d. vienerių metų laikotarpiui. Ji pagalvojo, kad gal jai pavyks padaryti taip, jog (duomenys neskelbtini) filialo darbuotojo nurodytą žalą atlygintų (duomenys neskelbtini). Ji 2021 m. lapkričio 3 d. 16.59 val. iš savo mobilaus telefono Nr. (nurodytas) paskambino internete rastu (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo telefono numeriu, kurio dabar neprisimena, ir pranešė, kad 2021 m. spalio 29 ar 30 d. apie 23 val. iš savo apdrausto buto, adresu (duomenys neskelbtini), užliejo kaimynų butą, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat informavo, kad yra apdraudusi butą jų bendrovėje ir pateikė jų prašomus duomenis, o jie užregistravo įvykį. 2022 m. lapkričio 16 d. ji gavo į savo asmeninį el. paštą (duomenys neskelbtini) darbuotojos I. T. paklausimą pateikti el. laiške nurodytus dokumentus. Ji į el. paštą (duomenys neskelbtini) nusiuntė dokumentą, kuriame matėsi, kiek ji sumokėjo už avarijos padarinius butą administruojančiai (duomenys neskelbtini), taip pat apmokėjimą patvirtinantį banko išrašą ir savo (duomenys neskelbtini) numerio išklotinę, iš kurios matėsi, kad buvo kviesta avarinė tarnyba. Šių dokumentų draudimo bendrovei neužteko ir ši paprašė atsiųsti jai adresuotą (duomenys neskelbtini) pretenziją. Šios draudimo bendrovės jai adresuotoje 2021 m. lapkričio 8 d. pretenzijoje (duomenys neskelbtini) įvykio data buvo nurodyta 2021 m. spalio 10 d., todėl ji 2021 m. lapkričio 19 d. apie 09.00 val. dirbdama namuose, savo asmeniniu kompiuteriu „Apple Macbook 12“ pataisė el. paštu gautą pretenziją PDF formatu, o būtent, pataisė nurodytą 2021 m. spalio 10 d. įvykio datą į 2021 m. spalio 29 d., ir šį pataisytą dokumentą 2021 m. lapkričio 19 d. 09.19 val. iš savo el. pašto (duomenys neskelbtini) nusiuntė I. T. į el. paštą. Kokia kompiuterine programa ji taisė įrašą tame dokumente, ji neprisimena, nes tame kompiuteryje yra daug programų. 2021 m. lapkričio 23 d. ryte, būdama namuose, sulaukė (duomenys neskelbtini) darbuotojos I. T. skambučio, kuri telefonu ją informavo, kad šiai kilo abejonių dėl jos atsiųstos pretenzijos (duomenys neskelbtini), todėl atliko vidinį tyrimą ir žino, kad pretenzijoje pakeista įvykio data. Taip pat ši darbuotoja paklausė, ar tą dieną gali susitikti ir jos sutarė, kad ji atvyks 2022 m. lapkričio 23 d. apie 12.00 val. prie jos namų. Minėtai darbuotojai atvykus, ji nuėjo į automobilį, kuriuo ši atvyko. I. T. jai pasakė, kad žino, jog pakeista data (duomenys neskelbtini) pretenzijoje. Ji patvirtino, kad tą datą pakeitė. Ši pasakė, kad turbūt nutrauks žalos atlyginimo bylą, o ji sutiko ir paprašė, kad taip pat nutrauktų su (duomenys neskelbtini) sudarytą gyventojų turto draudimo sutartį. I. T. ją informavo, kad draudimo bendrovė jai jokių pretenzijų neturi, todėl ji buvo nusiteikusi, kad problema išspręsta taikiai abejoms šalims susitarus. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, kurioje nagrinėjamas jos skundas dėl policijos surašyto nutarimo dėl jos tariamai kelto triukšmo, kuriuo skundėsi kaimynė N. T., duodama paaiškinimus žodžiu teismo posėdžio metu teisėjai Zinai Vilnienei 2022 m. liepos mėn., tikslios dienos neprisimena, paaiškino visas aplinkybes dėl minėtoje pretenzijoje pakeistos datos. Teisėjai paklausus, paaiškino, kaip tą datą pakeitė. Vėliau iš policijos sužinojo, kad teisėja atskirąja nutartimi kreipėsi į policiją, ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jos padarytų nusikalstamų veikų. Dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi, supranta, kad suklastojo minėtą pretenzijos el. kopiją ir tokiu būdu pasikėsino sukčiauti. Ji minėtą pretenziją iš (duomenys neskelbtini) gavo tik el. paštu PDF formatu, o popierinio originalaus dokumento negavo. Ji iki šios dienos dar turi ir naudojasi minėtu savo asmeniniu kompiuteriu, tačiau to suklastoto el. dokumento neišsaugojo (t. 2, b. l. 98–102).

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. atskirosios nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-564-1181/2022 nustatyta, kad viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. S. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. gegužės 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-9675-2022 panaikinimo, nustatyta, jog J. S. minėtą administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančiam teismui pateikė (duomenys neskelbtini) raštą–patvirtinimą apie atsiskaitymą, kuriame, be kita ko, buvo informacija „J. S. (duomenys neskelbtini) suteikta informacija apie tikrąją įvykio datą buvo savalaikė ir užkirto kelią J. S. užbaigti nusikalstamą veiką (sukčiavimą siekiant gauti draudimo išmoką)“. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 27 d. raštu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl informacijos, kodėl rašte–atsiskaitymo patvirtinime nurodoma apie galimą J. S. sukčiavimą, pateikimo. Atsakydama į teismo prašymą, minėta draudimo bendrovė nurodė, kad 2021 m. lapkričio 22 d. į (duomenys neskelbtini) el. paštu kreipėsi (duomenys neskelbtini) tyrėja, nurodydama, kad „mūsų draudėja pateikė Jūsų bendrovės atsiųstą pretenziją (duomenys neskelbtini). Prašome nurodyti, dėl kokios datos įvykio buvo pateikta minėta pretenzija?“ Toks klausimas (duomenys neskelbtini) nustebino, nes tiek pačioje (duomenys neskelbtini) pretenzijoje, tiek jos sudarytame apžiūros akte, įvykio data buvo nurodyta. Paklausus (duomenys neskelbtini) tyrėjos, kodėl jie, kaip įprasta praktikoje, nesivadovauja šiuose dokumentuose nurodyta data, ji paaiškino, kad pateiktuose dokumentuose įvykio datos neranda, o data yra labai svarbi, nes klientė apsidraudė neseniai ir jie įtaria, kad įvykis įvyko prieš jai sudarant draudimo sutartį, tačiau jų klientė to nepripažįsta. 2021 m. lapkričio 22 d. (duomenys neskelbtini) el. paštu atsakė (duomenys neskelbtini), kad įvykio data yra 2021 m. spalio 10 d. Vėliau (duomenys neskelbtini) padėkojo už suteiktą informaciją, nurodydama, kad draudimo išmoką šios informacijos pagrindu J. S. mokėti atsisakė, nes įvykis buvo įvykęs dar prieš jai sudarant draudimo sutartį“. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 27 d. raštu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl informacijos pateikimo. Atsakydama į teismo prašymą minėta draudimo bendrovė nurodė, kad J. S. 2021 m. spalio 17 d. sudarė nekilnojamojo turto draudimo sutartį, draudimo poliso galiojimo pradžia – 2021 m. spalio 18 d. 2021 m. lapkričio 19 d. J. S. atsiuntė (duomenys neskelbtini) jai pateiktą pretenziją (duomenys neskelbtini), kurioje buvo nurodyta įvykio data – 2021 m. spalio 29 d., ir pretenzijos apmokėjimo patvirtinimą. Faktas, kad asmuo, turėdamas turto draudimą, apmoka kito draudiko pateiktą pretenziją, yra neįprastas ir tai sukėlė įtarimų. Susisiekus su (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad J. S. pretenzija (duomenys neskelbtini) buvo siųsta dėl 2021 m. spalio 10 d., o ne 2021 m. spalio 29 (30) d. įvykio, kaip buvo nurodyta (duomenys neskelbtini) atsiųstoje pretenzijoje Nr. (duomenys neskelbtini). 2021 m. lapkričio 23 d. susitikimo metu J. S. nurodė, kad draudikui pateiktoje pretenzijoje (duomenys neskelbtini) buvo pakeista įvykio data iš 2021 m. spalio 10 d. į 2021 m. spalio 29 d. Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas atskirąja nutartimi pranešė prokurorui apie J. S. galimai padarytas nusikalstamas veikas (t. 1, b. l. 1–4).

Iš 2021 m. spalio 14 d. apgadinto turto apžiūros akto (žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad 2021 m. spalio 14 d. užfiksuotas turto apgadinimas, adresu (duomenys neskelbtini) (buto savininkė draudėja N. T.), dėl 2021 m. spalio 10 d. įvykio–užliejimo iš radiatoriaus bute Nr. (duomenys neskelbtini) (buto savininkė J. S.). J. S. paaiškino, kad jos butas nedraustas, ji kvietė avarinę tarnybą. Jai įteiktas pranešimas, taip pat aprašytas apgadintas turtas (t. 2, b. l. 47–48).

Iš (duomenys neskelbtini) 2021 m. lapkričio 8 d. prašymo dėl žalos atlyginimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) išmokėjo N. T. 282,81 Eur draudimo išmoką dėl 2021 m. spalio 10 d. įvykio, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 193).

Iš (duomenys neskelbtini) 2021 m. lapkričio 12 d. mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. S. sumokėjo (duomenys neskelbtini) 282 Eur, mokėjimo paskirtis nurodyta „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 23), (duomenys neskelbtini) patvirtino gavęs mokėjimą (t. 2, b. l. 22).

Iš (duomenys neskelbtini) 2021 m. spalio 17 d. gyventojų turto draudimo liudijimo (serija Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad J. S. su šia bendrove pasirašė draudimo sutartį, draudimo objektas – butas, adresu (duomenys neskelbtini). Sutartis galioja nuo 2021 m. spalio 18 d. iki 2022 m. spalio 17 d. (t. 2, b. l. 9–11).

Iš 2021 m. lapkričio 8 d. prašymo dėl žalos atlyginimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurį (duomenys neskelbtini), kaip gautą iš J. S., atsiuntė (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) išmokėjo N. T. 282,81 Eur draudimo išmoką dėl 2021 m. spalio 29 d. įvykio, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 27‑30).

Iš J. S. 2021 m. lapkričio 23 d. prašymų (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad J. S. atsisako reikalavimų bendrovei dėl draudimo išmokos apskaičiavimo ir išmokėjimo, siekiant atlyginti 2021 m. spalio 10 d. įvykio metu jos patirtus nuostolius (dėl kaimynei padarytos žalos), ir prašo nutraukti žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) administravimą ir gyventojų turto draudimą Nr. (duomenys neskelbtini), o už polisą sumokėtus pinigus grąžinti į jos (duomenys neskelbtini) sąskaitą (t. 2, b. l. 32–33).

Iš 2022 m. gruodžio 2 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti gauti dokumentai. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 2, b. l. 81–88).

Iš 2023 m. sausio 2 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti 2022 m. spalio 12 d. (duomenys neskelbtini) darbuotojos I. T. telefoninių pokalbių garso įrašai. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 2, b. l. 147–151).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas arba neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Nuo baigto nusikaltimo pasikėsinimas skiriasi tuo, kad tokiu atveju realizuojami ne visi norėto padaryti nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai. Pasikėsinimas, kaip tyčinio nusikaltimo stadija, pasireiškia tuo, kad kaltininkas jau yra pradėjęs realizuoti ketinimą padaryti nusikaltimą, tačiau jo nebaigia dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130-693/2017).

BK 182 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų ir teisės pažeidimų bei darantis turto užvaldymą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas, ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą, taip pat teisės disponuoti turtu, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui arba konstatuoti tokią teisę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010).

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Teismo vertinimu, kaltinamosios J. S. kaltė padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumos analizė.

Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji J. S. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kai užliejo kaimynės butą, sudarė draudimo sutartį su (duomenys neskelbtini). Tuomet pagalvojo, kad galėtų pabandyti gauti draudimo išmoką ir už prieš draudimo sutarties sudarymą kaimynės turtui padarytą žalą. Dėl to ji pakeitė (duomenys neskelbtini) jai atsiųstame dokumente nurodytą žalos padarymo datą ir nusiuntė jį (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko (duomenys neskelbtini) jai pranešė, kad žino apie suklastotą dokumentą, todėl ji viską prisipažino, ir draudimo bendrovė jos pasigailėjo. Vėliau ji viską prisipažino ir policijoje, ir teisme. Paaiškino, kad ji žalą dėl kaimynės buto jau buvo (duomenys neskelbtini) atlyginusi, o iš (duomenys neskelbtini) norėjo, kad ši kompensuotų jai šias patirtas išlaidas. Kaltinamajai pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jos prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, t. y. 2021 m. spalio 14 d. apgadinto turto apžiūros aktas (žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) 2021 m. lapkričio 8 d. prašymas dėl žalos atlyginimo Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) 2021 m. lapkričio 12 d. mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) 2021 m. spalio 17 d. gyventojų turto draudimo liudijimas (serija Nr. (duomenys neskelbtini)); 2021 m. lapkričio 8 d. prašymas dėl žalos atlyginimo Nr. (duomenys neskelbtini) kurį (duomenys neskelbtini), kaip gautą iš J. S., atsiuntė (duomenys neskelbtini); J. S. 2021 m. lapkričio 23 d. prašymai (duomenys neskelbtini); 2022 m. gruodžio 2 d. ir 2023 m. sausio 2 d. kitų objektų apžiūros protokolai; kita bylos medžiaga.

Kaltinime nurodyta, kad J. S. pakeitė įvykio datą iš 2021 m. spalio 10 d. į 2021 m. spalio 29 d., siekdama, kad (duomenys neskelbtini) už jos padarytą 282,81 Eur žalą kaimynei N. T. apmokėtų (duomenys neskelbtini), tačiau iš byloje surinktų įrodymų (be kita ko, (duomenys neskelbtini) 2021 m. lapkričio 12 d. mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, šią aplinkybę teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir kaltinamoji J. S., kad ji žalą dėl kaimynės buto jau buvo (duomenys neskelbtini) atlyginusi, o iš (duomenys neskelbtini) norėjo, kad ši kompensuotų jai šias patirtas išlaidas, todėl J. S. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės tikslintinos nurodant, kad J. S. pakeitė įvykio datą iš 2021 m. spalio 10 d. į 2021 m. spalio 29 d., siekdama, kad (duomenys neskelbtini) už jos padarytą 282,81 Eur žalą kaimynei N. T. kompensuotų jai jos (J. S.) (duomenys neskelbtini) atlygintą žalą. Teismas pažymi, kad toks keitimas yra galimas, jis kaltinamosios teisinės padėties nekeičia.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad J. S. apgaule pasikėsino įgyti svetimą turtą savo naudai, o būtent: ji, 2021 m. lapkričio 3 d. 16.59 val., turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, paskambinusi (duomenys neskelbtini) melagingai pranešė, kad 2021 m. spalio 29 d. arba 2021 m. spalio 30 d. apie 23.00 val. iš savo apdrausto buto, adresu (duomenys neskelbtini), užliejo kaimynų butą, adresu (duomenys neskelbtini), žinodama, kad tikra šio įvykio data yra 2021 m. spalio 10 d., ir 2021 m. lapkričio 19 d. 09.19 val. iš savo el. pašto (duomenys neskelbtini) darbuotojai I. T. nusiuntė nukentėjusiosios kaimynės N. T(duomenys neskelbtini) jai 2021 m. lapkričio 8 d. adresuotą prašymą dėl žalos atlyginimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ji (J. S.) pakeitė įvykio datą iš 2021 m. spalio 10 d. į 2021 m. spalio 29 d., siekdama, kad (duomenys neskelbtini) už jos padarytą 282,81 Eur žalą kaimynei N. T. kompensuotų jai jos (J. S.) (duomenys neskelbtini) atlygintą žalą, nors su (duomenys neskelbtini) ji civilinės atsakomybės draudimo sutartį dėl savo buto sudarė 2021 m. spalio 18 d. (įsigaliojo 2021 m. spalio 19 d.), jau po žalos padarymo, tokiu būdu apgaulės būdu pasikėsino įgyti svetimą (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – 282,81 Eur sumą, tačiau šios nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, nes (duomenys neskelbtini) darbuotojai kilus įtarimų ir susisiekus su (duomenys neskelbtini), ši nustatė, kad J. S. pretenzija (duomenys neskelbtini) buvo siųsta dėl 2021 m. spalio 10 d., o ne dėl 2021 m. spalio 29 d. įvykio, kaip buvo nurodyta jiems atsiųstoje pretenzijoje (duomenys neskelbtini), ir 2021 m. lapkričio 23 d. J. S. prisipažino suklastojusi žinomai tikrą dokumentą.

Taip pat J. S. suklastojo ir panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą, o būtent: ji, laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 8 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d. 09.19 val., techninių priemonių pagalba, tyčia suklastojo (duomenys neskelbtini) jai 2021 m. lapkričio 8 d. adresuotą el. dokumentą – prašymą dėl žalos atlyginimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ji tyčia pakeitė įvykio datą iš 2021 m. spalio 10 d. į 2021 m. spalio 29 d., ir 2021 m. lapkričio 19 d. 09.19 val. iš savo el. pašto (duomenys neskelbtini) išsiuntė šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą pavadinimu „pretenzija_(duomenys neskelbtini).pdf“ el. paštu (duomenys neskelbtini) darbuotojai I. T., el. laiško pavadinimas „Fwd:“.

Pagal šias nustatytas faktines aplinkybes kaltinamosios J. S. tyčinės veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.

Dėl J. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį ir kitų klausimų

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinosioms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamoji J. S. pasikėsino padaryti nesunkų nusikaltimą nuosavybei (BK 22 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 1 dalis) ir padarė nesunkų nusikaltimą valdymo tvarkai, susijusį su dokumentų klastojimu (BK 300 straipsnio 1 dalis). Kaltinamoji J. S. savo kaltę dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, minėtomis veikomis žala nepadaryta (t. 2, b. l. 41). Kaltinamosios J. S. gynėjas advokatas J. Jasaitis pateikė teismui kaltinamosios J. S. ir juridinio asmens (duomenys neskelbtini) atstovo R. Š. 2022 m. gruodžio 19 d. susitarimą dėl susitaikymo (ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00408-22), kuriame nurodyta, kad <...> kaltinamoji savo kaltę dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė už savo veiksmus ir susitaikė su juridinio asmens atstovu, žala nebuvo padaryta; juridinio asmens atstovas patvirtina, kad susitaikė su įtariamąja, atleido jai, jam nebuvo padaryta žala, įtariamajai neturi jokių pretenzijų bei sutinka, jog susitaikymo pagrindu įtariamoji būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės <...> (t. 3, b. l. 28, 29).

Kaltinamoji J. S. anksčiau vieną kartą teista už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, taigi, veikos yra skirtingo pobūdžio (t. 2, b. l. 118–122), bausta administracine tvarka, baudos sumokėtos (t. 2, b. l. 123–131), vykdo individualią veiklą (t. 3, b. l. 36), su valstybės ir/ar savivaldybių biudžetais, pinigų fondais yra atsiskaičiusi (t. 3, b. l. 30), savanoriauja (t. 3, b. l. 31, 34), charakterizuojama teigiamai (t. 3, b. l. 32–35), (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 37–52), byloje nėra duomenų apie kaltinamosios J. S. psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą ar įskaitą, taip pat, kad J. S. būtų pripažinta pavojinga recidyviste ar atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikiusi su nukentėjusiu asmeniu, ar kitų duomenų, kurie leistų spręsti, kad ji ateityje darys naujas nusikalstamas veikas.

Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos J. S. kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad ji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis pagrindas J. S. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajai ir juridinio asmens atstovui susitaikius.

Teismas siekdamas, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo ir proporcingumo reikalavimams, ir atsižvelgdamas į tai, kad atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui jokia bausmė neskiriama, teistumas ir su tuo susijusios teisinės pasekmės nekyla, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, sprendžia, jog tikslinga skirti J. S. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas J. S., atleidžiant ją nuo baudžiamosios atsakomybės, yra proporcingas ir būtinas siekiant atgrasyti ją nuo panašių veikų darymo ateityje bei neleidžiant formuotis nebaudžiamumo jausmui.

Kaltinamajai J. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 103–106), paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinis diskas (t. 2, b. l. 38), įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusią nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jai susitaikius su juridinio asmens (duomenys neskelbtini) atstovu R. Š., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti J. S. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 3 (tris) mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (gavėjo kodas (duomenys neskelbtini)) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Luminor Bank AS (mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę, asmens kodą).

J. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.