Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 str. 2 d. 3 p. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia nustatyta skaičiuoti nuo faktinio A. D. sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

Vadovaujantis BK 65, 66 str., į paskirtą bausmę įskaitytas A. D. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. liepos 28 d. 00.45 val., iki 2015 m. liepos 28 d. 13.50 val., viena para, ir laikoma, kad A. D. yra atlikęs 1 laisvės atėmimo dieną.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. liepos 27 d., apie 23.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia atsisėdęs ant lovoje gulinčios sugyventinės J. P. ir sudavęs jai kumščiu nemažiau du kartus į veidą, tokiais veiksmais nesunkiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinę J. P., padarydamas jai poodinę kraujosruvą kairės akies abiejų vokų projekcijoje, odos nubrozdinimą viršutinės lūpos-nosies srityje, kraujosruvą ir nubrozdinimą viršutinės lūpos gleivinėje, viršutinių dešinės pusės 1 danties ir kairės pusės 1 danties vainikų nuskilimą, nosies kaulų lūžį, kas sukėlė nukentėjusiajai J. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teismo posėdžio metu nuteistojo A. D. gynėjas advokatas ir nukentėjusios atstovas advokatas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. D. apeliacinis skundas atmestinas

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 str. 3 d., teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį ir skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, A. D. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo.

Apeliantas neginčija nusikalstamos veikos padarymo fakto, veikos kvalifikacijos, o skundžiasi tik dėl jam paskirtos bausmės, t. y. prašo skirti jam švelnesnę bausmę, nesusijusia su laisvės atėmimu, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės išsamiau nepasisako.

A. D. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. Minėto straipsnio sankcijoje numatyta, kad už šią nusikalstamą veiką gali būti skiriama tik laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmę A. D., atsižvelgė į tai, kad jo atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas bei apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams. Taip pat atsižvelgė į tai, kad A. D. teistas 11 kartų, nusikalstamą veiką padarė praėjus vos pusmečiui po laisvės atėmimo bausmės atlikimo, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, registruotas darbo biržoje, jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, abstinencijos būklė ir ūminė reakcija į stresą, žalingas opioidų vartojimas, gydytas nuo galvos smegenų sumušimo. Įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad bausmės tikslai A. D., kaip recidyvistui – asmeniui keliančiam didesnį pavojų visuomenei, bus pasiekti paskyrus BK 138 str. 2 d. 3 p. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei šio straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, todėl dar labiau mažinti apeliantui paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo.

Taip pat nuteistajam A. D. nėra pagrindo taikyti BK 75 str. nuostatas ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Pagal BK 75 str. 1 d. (2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusi įstatymo redakcija) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

A. D. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams. Taigi, yra formalus pagrindas taikyti BK 75 str. nuostatas, tačiau, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo išvadą teismas turi suformuluoti įvertinęs visas BK 41 straipsnio nuostatas, t. y. turi būti įvertinta ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Iš pirmiau nurodytų pirmosios instancijos teismo nustatytų bylos aplinkybių – nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, ne kartą teistas, naują nusikalstamą veiką padarė praėjus tik 5 mėnesiams po to, kai jis buvo paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų – apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nuteistajam, ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės poveikio nepadarė, jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals ir, kad A. D. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikant BK 75 str. nuostatas.

Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis susitaikė su nukentėjusiąja ir šiuo metu kartu gyvena, prižiūri savo mamą, kuriai nesenai atlikta kelio sąnario operacija ir ji sunkiai vaikšto, nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamą veiką ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo A. D. apeliacinį skundą atmesti.