Telšių apylinkės teismo nutarimas

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Kristina Sušinskaitė, sekretoriaujant Astai Kryžiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. K., administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui E. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv.(duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustos, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad ji 2014-07-18 apie 00.10 val., būdama adresu (duomenys neskelbtini)., paskambino į bendrąjį pagalbos centrą tel. Nr. 112 ir išsikvietė specialiąją tarnybą – policiją, žinomai melagingai pranešdama, kad jos vyras prieš ją naudojo fizinį smurtą. Tokiais savo veiksmais padarė Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 42,49 Lt žalą. Šia savo veika L. K. kaltinama padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 186 straipsnyje.

Teismo posėdžio metu L. K. savo kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino, paaiškino, kad 2014 m. liepos 17 ar 18 d., tiksliai nepamena, apie 13-14 val., kartu su vyru S. K. nuvyko pas Z. N. V. į namus, kur prabuvo keletą valandų. Pas Z. N. V. buvo keturiese – ji, S. K., N. Z. V., A. J.. Jiems bebūnant pas V., ji su vyru pradėjo bartis dėl kažkokių šeimyninių problemų. Vyras yra žiauroko būdo ir jau ne kartą buvo ją sumušęs, ir tą dieną puolęs ją mušti. S. K. ją pastūmė, pradėjo smaugti, sudavė į akį, po to paėmė už gerklės ir daužė į staktą, jai pradėjus rėkti, nustūmė ir ji užgriuvo ant Z. N. V.. Tada ji iš karto išbėgo kviesti policijos, o S. K. tuo metu išėjo pro duris. Viskas įvyko apie 24 val. Atvykusiems policijos pareigūnams ji pasakiusi, kad ją vyras smaugė, mušė. Jie fotografavo ir sakė, kad akiai nieko nėra, nors kitą dieną akis pamėlynavo. Policiją kvietė, nes norėjo, kad jie sugautų vyrą, uždraustų smurtauti prieš ją, bijojo, kad grįžęs vyras jos daugiau nebemuštų.

Liudytojas A. U., Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiasis patrulis, parodė kad nuvykus pagal iškvietimą buvo sunku privažiuoti prie įvykio vietos, todėl jis likęs laukti automobilyje. Apie įvykį nieko pasakyti negali, tik tiek, kad nuvykus lauke matė stovinčią L. K. ir jos vyrą.

Liudytoja A. A., Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio patrulė, parodė, kad buvo gautas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje(duomenys neskelbtini). Nuvykus į įvykio vietą, ji L. K. ir jos vyrui, kurie abu buvo lauke, alkotesteriu nustatė girtumą. Abu buvo neblaivūs, kalba buvo nerišli. Kiek promilių parodė alkotesteris, nepamena. Išoriškai smurto požymių, kraujo nematė. Po to ji nunešė alkotesterį į automobilį ir daugiau nieko nematė.

Liudytojas E. R., Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Apylinkės inspektorių grupės vyriausiasis inspektorius, parodė, kad jis pagal surinktą pirminę informaciją patikslino įvykio aplinkybes ir priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi nusikalstamos veikos nebuvo. Tikslinant įvykio aplinkybes pati L. K. jam nurodė, kad smurtauta prieš ją nebuvo, o skambino Nr. 112 norėdama pagąsdinti vyrą. Taip pat nesimatė ant L. K. jokių smurto žymių. Liudytoja Z. N. V. taip pat patvirtino, kad pas ją namuose smurtaujama nebuvo.

Liudytojas S. K., administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sutuoktinis, parodymus duoti atsisakė.

Liudytoja Zita N. V. paaiškino, kad tą dieną pas ją buvo atėję L. K. su vyru. Atsinešė butelį alaus, kurį patys išgėrė. Pabuvo gal dvi valandas, pradėjo ginčytis dėl vaikų, todėl ji liepusi jiems išeiti ir jie išėjo į namus. Kad L. K. būtų mušęs vyras, nematė. Jiems išėjus, buvo atvažiavusi policija, kurią iškvietė L. K., kodėl iškvietė, nežino.

Liudytojas A. J. paaiškino, kad su L. K. yra kaimynai, kartais susitinka su jos vyru, alaus atsigeria, „pabaliavoja“. Dėl įvykio nieko pasakyti negali, nes nieko nežino, jo ten nebuvo, o jei ir buvo, tai buvo girtas ir nieko neatsimena.

Liudytoja V. U., Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėja, paaiškino, kad L. K. tą dieną policiją kvietė du kartus. Pirmą kartą nuvykus pagal iškvietimą L. K. su vyru buvo kartu pas draugus. Visi girtavo, L. K. ir jos vyrui buvo nustatytas daugiau kaip 2 promilių girtumas. Nors buvo kviesta policija dėl sugyventinio elgesio, moteris buvo agresyvesnė. L. K. palydėjo į namus, nes ji teigė, kad bijo vyro, bet vyro namuose nebuvo. Palydėjus ją iki namų, kurie buvo tušti, ir ją ten palikus, buvo pasakyta, kad eitų miegoti. Po to tą patį vakarą, gal po poros valandų buvo gautas dar vienas pranešimas. Atvykę L. K. vėl rado toje vietoje, kur ji prieš tai girtavo. Nuvykus antrą kartą, L. K. buvo dar girtesnė, o vyro iš viso nebuvo. Kas ten konkrečiai buvo įvykę, nepamena.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1 d.). Asmuo atsakomybėn traukiamas tik tuomet, kai nustatomi visi pažeidimo sudėties elementai, t. y. pažeidimo objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Jei nenustatomi visi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 p.).

Motyvuojamoji dalis

LR ATPK 186 straipsnis numato administracinę atsakomybę už žinomai melagingą priešgaisrinės apsaugos, policijos ar kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba asmeniui nereikalinga. Pagal teismų praktiką, tokiais atvejais privaloma nustatyti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo suprato, jog kreipdamasis, nagrinėjamu atveju, į policijos pareigūnus pateikia žinomai melagingus tikrovės neatitrinkančius duomenis ir suvokdamas, kad kviečia policiją be priežasties, tai sąmoningai atlieka.

Iš bylos medžiagos matyti, kad L. K. skambino ir pranešė, kad sutuoktinis S. K. trenkė kumščiu jai į galvą ir grasina nužudyti, nurodė, kad yra svečiuose pas draugę, kad vyras su kitais nekonfliktuoja (b.l. 44). Teismo posėdžio metu L. K. patvirtino, kad tarp jos ir sutuoktinio įvyko konfliktas ir jos atžvilgiu buvo vartojamas smurtas, dėl ko ji ir kvietė policijos pareigūnus. Liudytojas S. K. atsisakė duoti parodymus. Liudytojų Z. N. V. ir A. J. parodymai vertintini kritiškai, nes kaip matyti iš jų pačių paaiškinimų, jie yra kaimynai su L. K. ir jos vyru, tarpusavyje bendrauja, A. J. nurodė, kad su S. K. išgeria alaus, pašvenčia, todėl visiškai pagrįstai tikėtina, kad nenorėdami veltis į šeimyninį konfliktą, nenorėdami pakenkti S. K., liudytojai galėjo nenurodyti tikrųjų įvykio aplinkybių ir teigti, kad jokio konflikto nematė ar neprisimena. Vertinant liudytojų, policijos pareigūnų, A. U., A. A., E. R., V. U. parodymus, pažymėtina, kad tai, jog atvykę į įvykio vietą, po to aiškinantis įvykio aplinkybes, jie jokių išorinių smurto žymių ant L. K. kūno nematė, nepaneigia to, jog įvykio vakarą prieš L. K. galėjo būti smurtaujama ar grasinama smurtu. Vien ta aplinkybė, kad buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal L. K. pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b.l. 3), negali būti traktuojama taip, kad L. K. pranešė apie nesamą įvykį. Aplinkybių, kad girtaujant tarp L. K. ir jos vyro galimai buvo kilęs konfliktas, kurio metu buvo naudojamas smurtas ir/ar grasinama smurtu, nepaneigia jokie byloje esantys įrodymai.

Be to, šioje byloje sprendžiant, ar specialiųjų tarnybų iškvietimas yra žinomai melagingas, atsižvelgtina į situaciją, buvusią iškvietimo metu, o ne po jo. Tai, kad policiją iškvietęs asmuo, atvykus policijos pareigūnams, nesugeba rišliai paaiškinti iškvietimo aplinkybių, o grėsmė jau išnykusi, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pagalbos poreikio nebuvo jos šaukiantis. Visos abejonės traktuotinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Be to, kaip minėta, ATPK 186 straipsnyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t.y. asmuo skambindamas pagalbos telefono numeriais turi žinoti, kad nėra pagalbos poreikio, ir norėti taip veikti. L. K., kaip ir kiti kartu girtavę asmenys, buvo neblaivi. Tai galėjo turėti įtakos gresiančio pavojaus, tuo pačiu ir pagalbos poreikio būtinybės suvokimui. Be to, net ir nustačius, kad realaus pagalbos poreikio nebuvo, iš byloje esančių ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų akivaizdu, kad L. K. tiesioginės tyčios suklaidinti pagalbą teikiančias įstaigas neturėjo.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, byloje ištirtus įrodymus, darytina išvada, kad L. K. veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto LR ATPK 186 straipsnyje, būtino subjektyviosios pusės požymio – tyčios. Asmuo administracine tvarka gali būti nubaustas tik tada, kai yra nustatyta pažeidimo sudėties požymių visuma. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 186 straipsnyje, įvykio ir sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo byla L. K. atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 302⁴ straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutarė:

administracinio teisės pažeidimo bylą L. K. atžvilgiu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 186 straipsnyje, nutraukti nesant pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.