- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-27
- Bylos Nr.
- Iv-4152-580/2011
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Pareiškėjas
- UAB „Piramidė LT“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Advokatai
- Renata Tatol
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Piramidė LT“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „Piramidė LT“ prašė panaikinti:
Pareiškėjas iš trečiųjų šalių importavo rūkomuosius mišinius, skirtus vandens pypkei (kaljanui), supakuotus į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 500 g, kombinuotosios nomenklatūros (KN) kodas 2403 10 10, nustatytas vadovaujantis 2009-09-30 Europos Komisijos reglamentu (EB) Nr. 948/2009. Pareiškėjas 2010-04-26 kreipėsi į Muitinės laboratoriją ir pateikė atitinkamų prekių mėginius, prašydamas ištirti šių prekių mėginių kombinuotos nomenklatūros kodą, nacionalinį papildomą kodą, tarifinę grupę, ar gaminiuose yra tabako. Muitinės laboratorijai pateikė 7 prekių mėginius. Muitinės laboratorija dviejų mėginių sudėtyje aptiko nikotiną ir jiems nustatė nacionalinį papildomą kodą - X203. Kituose penkiuose mėginiuose Muitinės laboratorija nei tabako, nei nikotino neaptiko, todėl jiems nenustatė nacionalinio papildomo kodo. Pareiškėjas, remdamasis oficialia Muitinės laboratorijos išvada, atitinkančia Muitinės departamento prie Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2005-07-15 įsakymu Nr. 1B-498 patvirtintų Ekspertinių tyrimų atlikimo muitinės laboratorijoje nuostatų (toliau – Nuostatai) reikalavimus, ir įvertinęs produkcijos importavimo kaštus į Lietuvos Respubliką įvežė rūkomuosius mišinius, skirtus vandens pypkei (kaljanui), atitinkančius Muitinės laboratorijai mėginiuose pateiktą produkciją. Kadangi pagal Muitinės laboratorijos pateiktą išvadą šios prekės nelaikytinos tabako gaminiais, pareiškėjas joms akcizo mokesčio neskaičiavo ir nemokėjo.
Kai pareiškėjas prekes importavo, jis gavo Muitinės laboratorijos 2011-11-05 raštą Nr. 2B-28-413 „Dėl rūkomųjų mišinių klasifikavimo“, kuriame nurodoma, kad buvo pateikta neteisinga rekomenduojama išvada dėl nacionalinio kodo ir, kad produktai, skirti rūkyti naudojant vandens pypkę, nors ir neturintys savyje tabako, laikomi rūkomuoju tabaku, o jų nacionalinis papildomas kodas yra X203. Pareiškėjas 2010-11-09 kreipėsi į Finansų ministeriją, kuri 2010-12-07 raštu Nr. ((14.21-02)-5K-1025653)-6K-1011290 pažymėjo, kad pagal 1995-11-27 Tarybos direktyvos 95/59/EB „Dėl kitų ne apyvartos mokesčių, kurie turi įtakos apdoroto tabako suvartojimui“ (toliau – Direktyva) 7(2) straipsnio nuostatas, produktai, kurie yra visiškai arba iš dalies pagaminti ne iš tabako, bet iš kitų medžiagų, tačiau atitinka šioje Direktyvoje nurodytus kriterijus, taikomus cigaretėms ar rūkomajam tabakui, laikomi cigaretėmis ar rūkomuoju tabaku.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad Muitinės laboratorijos tyrimo protokolai laikytini specialiaisiais dokumentais, įrodančiais tam tikras aplinkybes ir jie gali būti nuginčyti/panaikinti tik teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-01-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-252/2010). Jei pareiškėjas Muitinės laboratorijos atstovų nebūtų suklaidintas, jis tokios prekės nebūtų importavęs, kadangi tai ekonomiškai nenaudinga. Kitose Europos Sąjungos valstybėse akcizai tokioms prekėms nėra skaičiuojami.
Akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas galutinis akcizais apmokestinamų objektų sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai. Reikalinga remtis ne tik formaliu teisės aktų nuostatų vertinimu ir taikymu, bet ir atsižvelgti į akcizų taikymo tikslus, produkto sudėtį, paskirtį, panaudojimo galimybes. Pareiškėjo nuomone, centrinio mokesčių administratoriaus ir Komisijos išvada dėl mišinio laikymo rūkomuoju tabaku prieštarauja Direktyvos nuostatoms ir neatitinka protingumo kriterijaus. Nebuvo analizuota, koks gaminys laikytinas tabako pakaitalu, kad ją laikyti kitos prekės pakaitalu. Laiko nelogišku, jog rūkomasis mišinys vandens pypkei (kaljanui) ir turintis savo sudėtyje tabako ar tabako pakaitalų bei analogiškas mišinys, tačiau savo sudėtyje neturintis nei tabako, nei tabako pakaitalo, nei nikotino yra tapatūs gaminiai ir abu priskiriami prie akcizais apmokestinamų objektų, nes pareiškėjo importuotas gaminys nedaro poveikio sveikatai ir nepriklauso neskatintinų naudoti gaminių kategorijai. Pareiškėjo importuota produkcija nepatenka į akcizais apmokestinamų tikslų sritį. Komisija neatsižvelgė į tai, kad pagal Tabako kontrolės įstatymo nuostatas tabaku nelaikomi gaminiai, kuriuose nėra tabako. Pareiškėjo gaminiuose esminis sudėtinis komponentas – cukranendrių melasa.
Paskiriant baudą nebuvo įvertintos akcizų nedeklaravimo ir nesumokėjimo priežastys, neatsižvelgta į pareiškėjo kaltės nebuvimą. Pareiškėjas nesutinka su centrinio mokesčių administratoriaus sprendimu įpareigoti pareiškėją sumokėti akcizus ir mano, kad kol nėra priimtas galutinis ir neskundžiamas sprendimas šiuo klausimu, jis turi teisę šio mokesčio nemokėti ir vien šiuo pagrindu iš jo negali būti atimta galimybė būti atleistam nuo baudos, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais.
Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju kilo Europos Sąjungos teisės normų tinkamo aiškinimo ir taikymo klausimas, t. y. Akcizų įstatymo 3 straipsnio 36 dalies nuostatų atitikimo Direktyvos 7 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Prašo kreiptis į Europos Sąjungos teisingumo teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo prašant išaiškinti, ar Akcizų įstatymo nuostatos, kuriomis akcizais apmokestinami produktai, kurie visiškai ar iš dalies pagaminti iš tabako pakaitalų, bet pagal kitus kriterijus atitinka Akcizų įstatymo 3 straipsnio 11 ar 27 dalyje nurodytus požymius, laikomi atitinkamai cigaretėmis arba rūkomuoju tabaku, atitinka Direktyvos 7 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad produktai, kurių sudėtyje yra kitų nei tabakas medžiagų laikomi cigarais arba cigarilėmis tik tokiu atveju, jeigu jie atitinka direktyvos 3 straipsnyje įtvirtintus kriterijus, o produktai, kurie yra visiškai arba iš dalies pagaminti ne iš tabako, bet iš kitų medžiagų, laikomi cigaretėmis ir rūkomuoju tabaku tik tokiu atveju, jeigu atitinka Direktyvos 4 ir 5 straipsniuose išvardintus kriterijus.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas 2010-04-26 kreipėsi į Muitinės laboratoriją dėl rūkomųjų mišinių „Soex herbal hukka water melon“, „Hydro herbal molasses aurora pineapple“, „Hydro herbal molasses flower power sweet rose“, „El rosha herbal shisha strawberry“ ir „E1 rosha herbal shisha cherry“. Pareiškėjui pateiktuose atsakymuose 2010-05-14 Nr. 2B-28-190 ir 2010-05-24 Nr. 2B-28-203 nurodoma, jog minėtiems gaminiams nacionalinio papildomo kodo nėra. Muitinės laboratorija 2010-11-05 raštu Nr. 2B-28-413 informavo pareiškėją, jog minėtuose raštuose buvo pateikta neteisinga rekomenduojama išvada dėl nacionalinio papildomo kodo. Nurodė, kad rūkomajam tabakui priskiriami ir produktai, kurie visiškai ar iš dalies pagaminti iš tabako pakaitalų, todėl rūkomiesiems mišiniams, dėl kurių teiravosi pareiškėjas, nustatytas nacionalinis papildomas kodas X203.
Pareiškėjas už tiriamuoju laikotarpiu 248,5 kg įsigytų rūkomųjų mišinių akcizų nedeklaravo ir nesumokėjo, akcizai sumokėti tik už 2010-04-23 – 0,6 kg atgabento rūkomojo tabako (sumokėta 67 Lt akcizų). Kauno apskrities VMI 2011-01-31 patikrinimo aktu Nr. AKI6-2, pritaikiusi Akcizų įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje nustatytą akcizų tarifą (111 litų už kilogramą produkto) pareiškėjui apskaičiavo 27 584 Lt akcizų.
Atsiliepimas
Atsakovo nuomone, Muitinės laboratorijos išvados, kuriose nurodyta, jog nacionalinio papildomo kodo pareiškėjo gautoms prekėms nėra, oficialiai paneigtos Muitinės laboratorijos 2010-11-05 raštu Nr. 2B-28-413, kuriame nurodyta, jog išvados buvo klaidingos. Nacionalinių papildomų Lietuvos Respublikos integruoto tarifo kodų sąrašas patvirtintas Muitinės departamento 2007-03-29 įsakymu Nr. 1B-240. Šiame sąraše nurodoma, jog nacionalinis papildomas kodas X203 taikomas rūkomajam tabakui, apmokestinamam akcizų tarifu, nurodytu Akcizų įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje. Akcizų įstatymo nuostatos suderintos su Direktyva. Akcizų įstatymo 3 straipsnio 36 dalyje (Direktyvos 7 straipsnio 2 dalyje) yra nurodyta, jog produktai, kurie visiškai ar iš dalies pagaminti iš tabako pakaitalų, bet pagal kitus kriterijus atitinka šio straipsnio 11 ir 27 dalyse (Direktyvos 4 ir 5 straipsniuose) nurodytus požymius, laikomi atitinkamai cigaretėmis arba rūkomuoju tabaku. Atsakovas laiko, kad nėra pagrindo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, nes Akcizų įstatymo 3 straipsnio 36 dalies ir Direktyvos 7 straipsnio 2 dalies nuostatos iš esmės yra analogiškos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Remiantis byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2010-04-20, 2010-04-26 prašymais kreipėsi į Muitinės laboratoriją dėl rūkomųjų mišinių „Soex herbal hukka water melon“, „Hydro herbal molasses aurora pineapple“, „Hydro herbal molasses flower power sweet rose“, „El rosha herbal shisha strawberry“ ir „El rosha herbal shisha cherry“, prašydamas ištirti šių prekių mėginių kombinuotos nomenklatūros kodą, nacionalinį papildomą kodą, tarifinę grupę, ar gaminiuose yra tabako (Komisijos byla 83, 84, 85 l.).
Pareiškėjas 2010-11-09 Finansų ministerijai pateikė prašymą pateikti išaiškinimą, kuriame prašė pateikti oficialų susidariusios situacijos įvertinimą ir aktualų šiai situacijai Akcizų įstatymo nuostatų išaiškinimą (Komisijos byla, 67-68 l.).
Finansų ministerija 2010-12-17 rašte Nr. ((14.21-02)-5K-105653)-5K-1011290 „Dėl rūkomojo tabako“ pažymėjo, kad pagal Direktyvos 7(2) straipsnio nuostatas produktai, kurie yra visiškai arba iš dalies pagaminti ne iš tabako, bet iš kitų medžiagų tačiau atitinka šioje Direktyvoje nurodytus kriterijus, taikomus cigaretėms ar rūkomajam tabakui atitinkamai yra laikomi cigaretėmis ar rūkomuoju tabaku. Šios nuostatos yra tiesiogiai perkeltos į Akcizų įstatymo 3 straipsnį. Nurodė, kad jeigu produktas atitinka kriterijus, nustatytus rūkomajam tabakui, net jeigu jis visiškai ar iš dalies pagamintas ne iš tabako, jis laikytinas akcizų objektu (Komisijos byla, 69 l.).
Atsakovas 2011-07-07 sprendimu Nr. 69-163 „Dėl UAB „Piramidė LT“ pakeitė Kauno apskrities VMI 2011-03-31 sprendimo Nr. (04)-K3-74 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį, kuria pareiškėjui buvo nurodyta sumokėti į biudžetą 27 584 Lt akcizų ir 2 758 Lt akcizų baudą, ir nurodė sumokėti 15 762 Lt akcizų ir 1 576 Lt akcizų baudą. Atsakovas sprendime nurodė, kad pagal galiojančią Akcizų įstatymo 21 straipsnio redakciją akcizus administruoja dvi institucijos - Valstybinė mokesčių inspekcija ir Lietuvos muitinė. Dėl šios įstatyminės nuostatos, po Muitinės laboratorijos išvadas paneigiančio rašto išsiuntimo, susidarė situacija, kad pareiškėjui akcizai paskaičiuoti du kartus. Remiantis Akcizų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatomis, apskaičiuoti muitus ir mokesčius importo metu prievolė tenka Lietuvos muitinei, o Valstybinė mokesčių inspekcija administruoja likusius akcizų mokėjimo atvejus. Siekiant išvengti dvigubo pareiškėjo apmokestinimo, Vilniaus teritorinės muitinės paskaičiuota akcizų suma mažintini akcizai (Vilniaus teritorinės muitinės 2011-04-15 supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) nekeistina). Pareiškėjui Vilniaus teritorinės muitinės 2011-04-15 supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. lVM190503s paskaičiuota 720 Lt akcizų delspinigių, dėl kurių centrinis mokesčių administratorius negali pasisakyti, todėl pareiškėjui siūlo kreiptis į Vilniaus teritorinę muitinę, prašant jį nuo minėtų delspinigių atleisti (b. l. 28-33).
Pareiškėjas 2011-08-02 pateikė skundą Komisijai dėl Inspekcijos 2011-07-07 sprendimo Nr. 69-163 „Dėl UAB „Piramidė LT“ panaikinimo (Komisijos byla, 1-9 l.).
Akcizų įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo 3 priede. Iš minėto priedo 9 punkto matyti, jog Akcizų įstatymo nuostatos suderintos su Direktyva. Iš Akcizų įstatymo formulavimo matyti, kad jis realiai atitinka Direktyvos nuostatas. Direktyvos 7 straipsnio 2 dalyje produktai apibrėžiama kaip produktai, kurie visiškai arba iš dalies pagaminti ne iš tabako. Tuo tarpu Akcizų įstatyme ši sąvoka apibrėžta panaudojant žodį „pakaitalas“.
Kaip matyti, Direktyvoje nei viena oficialia kalba nevartojamas junginys „tabako pakaitalas“. Lietuviško žodžio „pakaitalas“ reikšmė iš esmės atitinka tą reikšmę, kuri išreikšta Direktyvoje. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993, žodį „pakaitalas“ apibrėžia „kuo kas pakeičiama“, „pakeisti“ byloje aptariama prasme apibrėžiama kaip „vietoje vieno paimti kitą“. Pareiškėjo įvežami produktai yra skiriami naudoti rūkant vandens pypkę. „Pypkė“ suprantama kaip rūkymo įtaisas, o „rūkymas“ – „tabako dūmų traukimas“. Visuomenėje manoma, kad naudojant kaljaną yra rūkomas tabakas. Taigi pareiškėjo įvežtas produktas atitinka tabako pakaitalo požymius. Be to, pareiškėjas gaminiais prekiavo interneto svetainėje, pavadintoje www.tabakaskaljanui.lt. Tai rodo, jog jis pats importuotus gaminius laikė tabako pakaitalu. Negali būti reikalaujama, kad pakaitalas turėtų visas pirminio daikto savybes, kadangi visas tas pačias savybes gali turėti tik tie patys daiktai. Pareiškėjo įvežta prekė buvo pristatoma kaip tabakas, o ne cukrašvendrių melasa. Rinkoje apskritai nėra reklamuojamas toks gaminys kaip cukrašvendrių melasa kaljano pypkėms. Pristatant gaminį kaip tabaką nuslepiama jo tikroji sudėtis siekiant, kad gaminys būtų sutinkamas kaip tabakas.
Pagal Konstitucijos sudedamąja dalimi (Konstitucijos 150 straipsnis) esančio 2004-07-13 Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 2 straipsnį Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis, jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus).
Pažymėtina, kad nors Direktyva nėra tiesioginio taikymo teisės aktas, pagal nusistovėjusią Vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Lietuvos Respublikos teismai ir kitos kompetentingos valstybės institucijos, aiškindamos ir taikydamos direktyvą įgyvendinančius Lietuvos Respublikos teisės aktus (nesvarbu, ar jų nuostatos priimtos prieš įsigaliojant direktyvai, ar po to), turi pareigą aiškinti nacionalinę teisę kuo labiau atsižvelgdami į atitinkamos direktyvos turinį ir tikslą, kad būtų pasiektas direktyvoje numatytas rezultatas (2010-06-23 nutartis administracinėje byloje A858-1810/2010; 2010-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 19, 2010, p. 55-91; 2010-12-08 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010, p. 150-169; 2011-03-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-2604/2011).
Teismas sutinka su Komisijos išvada dėl Akcizų įstatymo ir Direktyvos nuostatų vertinimo, kad mokesčių administratorius, nustatęs, kad pareiškėjas į Lietuvos Respublika atgabeno rūkomuosius mišinius, skirtus vandens pypkei (kaljanui), kuriuose nėra tabako, tačiau kurie kitaip atitinka Akcizų įstatymo 3 straipsnio 27 dalyje (Direktyvos 5 straipsnyje) išvardytus kriterijus, pagrįstai pareiškėjo įvežtus produktus laikė akcizų objektu ir apmokestino juos akcizais.
Pareiškėjas teigia, kad jis atgabentų produktų nelaikė akcizais apmokestinamais objektais, remdamasis Muitinės laboratorijos raštais, kuriuose nustatyta, kad įvežtiems produktams nacionalinis papildomas kodas nebuvo nurodytas. Nuostatų 1 punkte nustatyta, kad Muitinės laboratorijoje atliekami prekių ekspertiniai tyrimai, siekiant: 1.1. nustatyti prekių klasifikaciją pagal Kombinuotąją nomenklatūrą (toliau – KN), TARIC nomenklatūrą, Žemės ūkio produktų, kuriems skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos, nomenklatūrą ir kitas muitinės naudojamas nomenklatūras (toliau – muitinės nomenklatūros); 1.2. nustatyti nacionalinį papildomą prekės kodą; 1.3. atpažinti narkotines, psichotropines, nuodingas, pavojingas medžiagas ir kitas draudžiamas ar ribojamas įvežti/išvežti prekes; 1.4. nustatyti tam tikrus prekės parametrus. Šių nuostatų 33 punkte nustatyta, kad pagrindas surašyti tyrimo protokolą yra asmens rašytinis prašymas. 35 punkte nustatyta, kad tyrimo protokolu įforminami ekspertiniai tyrimai, neturintys teismo ekspertizės statuso. Tyrimo protokolas surašomas vadovaujantis šių nuostatų 21 punktu.
Pažymėtina, kad pareiškėjas buvo atleistas nuo delspinigių mokėjimo, būtent įvertinus susidariusią situaciją dėl Muitinės laboratorijos pateiktų neteisingų išvadų. Šiuo atveju, atmestini pareiškėjo argumentai, kad nebuvo įvertinti jo argumentai dėl Muitinės laboratorijos pateiktų neteisingų išvadų. Mokesčių administravimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalis numato, kad mokesčių mokėtojas neprivalo vadovautis jam pateikta konsultacija mokesčių mokėjimo klausimais. Mokesčių administravimo įstatymas ar Akcizų įstatymas nenumato galimybių atleisti nuo mokesčių mokėjimo dėl to, kad mokesčių mokėtojas buvo suklaidintas neteisingos konsultacijos.
Bauda pareiškėjui paskirta vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio 1 dalimi. Pareiškėjas prašo jį atleisti nuo baudos, nes dėl akcizų nesumokėjimo nėra jo kaltės, jis rėmėsi Muitinės laboratorijos pateiktais protokolais ir buvo suklaidintas. Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta galimybė atleisti nuo pagal šio įstatymo 139 ir 140 straipsnį paskirtų baudų mokėjimo, kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais, tačiau šis punktas taikomas kartu su to paties straipsnio 2 dalimi. Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusios su paskirta bauda, sumą yra sumokėjęs (mokestis priverstinai išieškotas) ar šio mokesčio sumokėjimo terminas šio įstatymo nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas. Pareiškėjas nei Komisijai, nei teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad jis sumokėjo akcizus, ar pateikė prašymą atidėti arba išdėstyti baudos sumokėjimą, todėl nėra pagrindo pareiškėjo atleisti nuo baudos sumokėjimo. Kitų pagrindų Mokesčių administravimo įstatyme kuriais remiantis pareiškėjas galėtų būti atleistas nuo baudos, nenustatyta, tad ir teismas neįgaliotas dar kartą Muitinės laboratorijos neteisingų išvadų vertinti kaip pagrindo pareiškėją atleisti nuo baudos.
Pareiškėjas prašo kreiptis į Europos Sąjungos teisingumo teismą su prašymu dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, t. y. prašyti išaiškinti, ar Akcizų įstatymo nuostatos, kuriomis akcizais apmokestinami produktai, kurie visiškai ar iš dalies pagaminti iš tabako pakaitalų, bet pagal kitus kriterijus atitinka Akcizų įstatymo 3 straipsnio 11 ar 27 dalyje nurodytus požymius, laikomi atitinkamai cigaretėmis arba rūkomuoju tabaku, atitinka Direktyvos 7 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad produktai, kurių sudėtyje yra kitų nei tabakas medžiagų laikomi cigarais arba cigarilėmis tik tokiu atveju, jeigu jie atitinka direktyvos 3 straipsnyje įtvirtintus kriterijus, o produktai, kurie yra visiškai arba iš dalies pagaminti ne iš tabako, bet iš kitų medžiagų, laikomi cigaretėmis ir rūkomuoju tabaku tik tokiu atveju, jeigu atitinka direktyvos 4 ir 5 straipsniuose išvardintus kriterijus.
Teismų įstatymo 40-1 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to preliminarų nutarimą.
Kaip jau buvo aiškinta anksčiau Akcizų įstatymo 3 straipsnio 36 dalies nuostata, kad produktai, kurie visiškai ar iš dalies pagaminti iš tabako pakaitalų, ir Direktyvos 7 straipsnio 2 dalies nuostata, kad produktai, kurie yra visiškai arba iš dalies pagaminti ne iš tabako, vertintini, kaip identiškos nuostatos, ir žodis „pakaitalas“ šiame kontekste gali būti suprantamas, kaip produktas, kuris yra visiškai arba iš dalies pagamintas ne iš tabako. Nors perkeliant Direktyvos nuostatą į Akcizų įstatymą Direktyvos 7 straipsnio 2 dalis apibrėžta kitu žodžiu, tačiau šis žodis turi analogišką prasmę kaip ir vartojamas Direktyvoje, o jo prasmė aiškintina remiantis tame tarpe ir Direktyvos 7 straipsnio 2 dalies versijomis kitomis oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis.
Vadovaudamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu pateikti Europos Sąjungos teisės normų išaiškinimą.
Atsižvelgus į ankščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Komisijos skundžiamas sprendimas, priimtas remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jų išsamia analize, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 155 straipsnio 4 dalimi, laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 straipsniais, teismas
nusprendė:
Skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.