- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-18
- Bylos Nr.
- ATP-698-360/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-03123-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
- Kategorijos
- 2.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. M. (S. M.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-16 nutarimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. K. 2015-08-11, apie 12 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdama vairavimo teisės, būdama sunkaus girtumo laipsnio (3,39 prom.), nepasirinko reikiamo saugaus greičio, nesuvaldžiusi automobilio nuvažiavusi nuo kelio atsitrenkė į kelio atitvarus bei tvorą. Įvykio metu apgadinti tvora atitvaras bei automobilis.
2015-09-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismas pripažino L. K. kalta padarius pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, ir paskyrė vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių (1448) eurų dydžio baudą su transporto priemonės – automobilio TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio S. M., konfiskavimu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu S. M. prašo pakeisti 2015-09-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimą ir neskirti automobilio konfiskavimo. Apeliantas teigia, kad teisėjo veiksmuose įžiūrimas prieštaravimas – nustačius atsakomybę lengvinančias aplinkybes pažeidėjai skiriama griežtesnė nuobauda, ne tiesiog bauda, o bauda su automobilio konfiskavimu. Be to, priimdamas sprendimą konfiskuoti automobilį, teisėjas mano, kad ši nuobauda turės tiesioginį nubaudimo poveikį pažeidėjai. Tokia išvada yra nelogiška, nes mažai pažįstamo žmogaus turto konfiskavimas pažeidėjui nėra griežta nuobauda, tačiau tokia nuobauda privers jį, kaip automobilio savininką, siekti per teismą, kad pažeidėja kompensuotų žalą – 5000 Eur. Atsižvelgiant į L. K. darbo užmokesčio dydį, tokią sumą jai teks mokėti daug metų ir tai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo principams.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininkas prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo priimtą nutarimą, kadangi nuobauda paskirta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Ginčo dėl L. K. inkriminuoto pažeidimo nėra, o apeliaciniame skunde, kurį pateikė automobilio savininkas, keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo bei papildomos nuobaudos – turto konfiskavimo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str.).
ATPK 127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padarytas neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinį areštą nuo dešimties iki dvidešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis).
Apygardos teismas sutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo priimtu sprendimu tiek dėl baudos paskyrimo, tiek dėl papildomos nuobaudos – transporto priemonės TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančios S. M., konfiskavimo. Išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad nėra pagrindo sutikti su apelianto skundo motyvais, kad L. K. paskirta administracinė nuobauda yra per griežta ir kad šia nuobauda bus nubausta ne tik pažeidėja, bet ir jis.
Vien ta aplinkybė, jog atitinkama transporto priemonė priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, savaime nėra pagrindas neskirti šios papildomos administracinės nuobaudos, kai nustatomas ATPK 127 str. 3 d. numatytas pažeidimas. ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Pažeidimo padarymo priemonė gali būti nekonfiskuojama, jeigu daiktas iš savininko paimtas prieš jo valią, t. y. neteisėtai, tačiau tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Priešingai – byloje esantys duomenys patvirtina, kad automobilio savininkas pats leido vairuoti savo automobilį neįsitikinęs, ar asmuo turi teisę vairuoti transporto priemones, ir leido automobilį vairuoti asmeniui, kuris buvo neblaivus. Be to, visiškai neįtikinama S. M. versija, jog jis nežinojo, jog L. K. neblaivi, kadangi L. K. apklausta teisme nurodė, kad tą dieną jie šventė gimtadienį S. M. namuose. Be to, po autoįvykio jai buvo nustatytas sunkus net 3,39 promilių girtumas. Maža to, S. M. ne tik nesustabdė I. K. nuo neteisėtų veiksmų, bet leido jai vairuoti jam priklausančią transporto priemonę ir dar pats važiavo kartu. Visiškai pagrįstai tokį S. M. elgesį apylinkės teismas įvertino kaip aplaidų ir nerūpestingą.
Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus; jo įgyvendinimo tvarka bendriausia prasme nustatyta šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime „Dėl ATPK 26 straipsnio 1 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad atsižvelgiant į saugomų visuomeninių santykių reikšmę administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio ar tiesioginio objekto konfiskavimas administracinių teisės pažeidimų bylose neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepaisant to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims, todėl ATPK 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas.
Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas paprastai laikomas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau, negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti.
Skirtingai, nei nurodo apeliantas, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad I. K. nuoširdžiai gailisi, ir pripažino tai atsakomybę lengvinančia aplinkybe bei paskyrė mažesnę nei bausmės vidurkis baudą, o papildomą nuobaudą – transporto priemonės konfiskavimą – paskyrė kaip nuobaudą, turinčią tiesioginį nubaudimo poveikį ir efektyvią prevencinę priemonę, tam pritaria ir apygardos teismas.
Atsižvelgęs į tai, kas paminėta anksčiau, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apygardos teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui L. K. nuobauda paskirta atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei ankstesnius baustumus, ji skirta pagrįstai ir yra aiškiai ne per griežta. Švelnesnės nuobaudos paskyrimą L. K. būtų galima laikyti netinkamu nuobaudos individualizavimu, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutarimą nepakeistą ir S. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.