Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Enrika Janušonienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys M. D., L. D. ir Luminor Bank AS Lietuvos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

3. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Vienas iš palikimo priėmimo būdų yra faktinis pradėjimas paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.); įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

4. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

5. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sutuoktinė J. D. Pareiškėjas nurodė, kad po palikėjos mirties liko paveldimas turtas: bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitos paskirties, bendro ploto 0,6164 ha, esantis adresu (duomenys neskelbtini); palikėjai asmeninės nuosavybės teise priklausanti 1/2 dalis pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendro ploto 232,89 kv. m, esantis adresu (duomenys neskelbtini); pareiškėjo prievolės pagal 2003 m. rugpjūčio 5 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 03/08/04D su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais užtikrinimas 2004 m. sausio 23 d. sutartine hipoteka Nr. 1001, kuria, be kita ko, įkeistas palikėjai tiek asmenine, tiek bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis aukščiau nurodytas nekilnojamasis turtas. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad dėl palikimo priėmimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminu palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo priimti palikimą įstatyminiai įpėdiniai nepareiškė ir paveldėjimo bylos notarų biure neužvedė. Byloje esantis pateiktas Testamentų registro išrašas patvirtina, kad nėra įregistruotų palikėjos sudarytų testamentų bei jos palikimo priėmimo (atsisakymo) faktų.

6. Pareiškėjas nurodė, kad mirus sutuoktinei jis minėtu turtu rūpinosi kaip savu (naudojosi, valdė, tvarkė, prižiūrėjo, remontavo, mokėjo žemės mokesčius ir kitus mokesčius) taip pat vykdė bei šiuo metu vykdo kartu su palikėja prisiimtą prievolę pagal 2003 m. rugpjūčio 5 d. būsto kredito sutartį Nr. BK 03/08/04D. Šias aplinkybes patvirtina prie pareiškimo pridėti mokėjimai. Be to, pareiškėjas moka žemės mokesčius už žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tai patvirtina prie pareiškimo pridėti įrodymai (žemės sklypo mokesčio deklaracijos nuo 2017 m. iki 2022 m.).

7. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas turi pakankamą pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinės J. D. mirties ((duomenys neskelbtini)) pareiškėjas priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Juridinis faktas šioje byloje nustatytas pareiškėjo paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo G. D. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) G. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.