Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Kaune, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Kaune, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnyje ir 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. J. 2017-09-12, apie 14 val., prie daugiabučio namo, esančio Ukmergės g. 23, Kaune, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, garsiai šaukdamas ir keikdamasis necenzūriniais žodžiais, tyčia vieną kartą mediniu pagaliu sudavė mažamečiui M. M., gim. 2004 m., į apatinio žandikaulio dešinę pusę, padarydamas nukentėjusiam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį veido dešinės pusės sumušimu, tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Tokia veika V. J. padarė nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnyje ir 140 straipsnio 3 dalyje.

V. J. teisme kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad 2017-09-12, apie 12 val., grįžo iš darbo. Dirba privačiai, nakties metu. Grįžęs po darbo ketino eiti miegoti. Buvo išgėręs apie pusę litrinio butelio alaus. Negalėjo užmigti, nes prie namų kieme merginos ir vaikinai garsiai klausė muzikos. Iš pradžių per balkoną paprašė pritildyti muziką, bet jie pradėjo šaipytis ir dar pagarsino muziką. Supyko dėl tokio jų elgesio ir išėjo į kiemą. Prie laiptinės po laiptais rado apie 80 cm ilgio pagalį. Tada priėjo prie jaunuolių, bet pastebėjo, kad jie keturi, tai bijojo nuo jų nukentėti pats. Paklausė kodėl jie neklauso, kodėl nepritildo muzikos. Jie atsakė, kad tai ne jo reikalas. Vienas iš jų buvo įžūliausias, nes labiausiai aiškino, kad čia ne jo reikalas. Tada supykęs vieną kartą sudavė tuo pagaliu per veidą. Stipriai nedavė. Kai taip padarė, kiti irgi atsitraukė nuo jo. Tada nuėjo į namus. Po kokio pusvalandžio pas jį atvyko policija ir sulaikė. Nemanė, kad tas jaunuolis, kuriam sudavė yra trylikos metų, nes jis atrodė vyresnis, jis aukštesnis už jį. Trenkė pagaliu jam dėl to, kad jaunuoliai pradėjo artėti prie jo ir jis bijojo, kad pats gali nuo jų nukentėti. Kai kalbėjo su jaunuoliais, vartojo necenzūrinius žodžius, rėkė tik tiek, kad perrėktų jų leidžiamą muziką. Dėl savo elgesio labai gailisi, daugiau toks jo elgesys nepasikartos. Buvo tada nemiegojęs, susinervinęs, kad negali pailsėti, dėl to taip ir pasielgė.

Kaltinamajam V. J. visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta nukentėjusio nepilnamečio M. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Jis parodė, kad su klasiokais po pamokų apie antrą valandą, ėjo prie sūpynių, kurios yra netoli mokyklos, atrodo prie Ukmergės g. namo Nr.23. Ten klausė garsiai muzikos. Jie turėjo nešiojamą kolonėlę, nedidelę, kuri jungiasi prie telefono. Iš netoli esančio namo išėjo vyras, jis liepė išjungti muziką ir eiti iš čia. Jis paklausė kodėl. Jis nieko neatsakė į jo klausimą ir iš karto vieną kartą trenkė su pagaliu jam į žandikaulio dešinę pusę. Pagalys buvo storas ir ilgas, toks kaip kočėlas. Jis tą pagalį turėjo tada kai prie jų atėjo. Tada kai jam trenkė, jis iš karto nuėjo iš tos vietos, o paskui tas vyras dar kažką parėkavo ir nuėjo į laiptinę. Tuo metu kai jam trenkė šalia buvo daug jo klasės mokinių, viena klasiokė E. K., tuo metu stovėjo už jo. Visi matė. Daugiau tas vyras niekam su pagaliu netrenkė, tik jam vienam. Matėsi kad tas vyras girtas, jis buvo kažkokio ištinusio veido. Jis nelabai aukštas, stambokas, plaukai atrodė žili ir trumpi. Viskas įvyko greitai. Kai nuėjo nuo tos vietos paskambino į policiją pats. Po kokių dešimt minučių paskambino tėčiui ir pasakė kas įvyko. Sulaukė kol atvažiavo greitoji ir policija. Jį apžiūrėjo pirmiausia medikai. Policininkams pasakė kas įvyko, pasakė kur nuėjo tas vyras. Policininkai jį rado, paskui buvo atvedę iki jo tą vyrą ir klausė ar tai tas pats vyras. Jis patvirtino kad tai tas pats vyras, kuris trenkė. Paskui dar važiavo į ligoninę, į kokią nežino. Ten apžiūrėjo medikai ir paskui paleido namo. Kai tas vyras jam trenkė labai skaudėjo žandikaulį ten kur trenkė, ten buvo raudona, paskui buvo mėlynė. Kraujas nebėgo. Sąmonės nebuvo praradęs. To vyro anksčiau nėra matęs, jokių konfliktų su juo anksčiau nebuvo. Kai vyras atėjo, jo kiti klasiokai pabėgo, o už jo buvo tik E., tai tas vyras jam ir trenkė. Kai vyras liepė išjungti muziką ir eiti iš ten, jis keikėsi. Kol jie klausėsi ten muzikos, iki to laiko kol atėjo tas vyras niekas kitas jiems nieko nesakė, kad garsiai klausosi muzikos (b. l. 15-16).

Iš nepilnamečio M. M. atstovo pagal įstatymą S. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2017-09-12, apie 14.40 val., jam paskambino sūnus M. M. gim. 2004 m., ir pasakė, kad jį sumušė nepažįstamas vyriškis. Vėliau sūnus pasakojo, kad jam su bendraklasiais būnant prie namo adresu Ukmergės g. 23, Kaune, ir telefonu klausant muzikos, prie jų iš namo atėjo nepažįstamas vyriškis su mediniu kočėlu rankoje ir garsiai šaukdamas bei keikdamas juos necenzūriniais žodžiais, liepė išjungti muziką ir pradėjo vyti juos. Sūnui paklausus, kodėl jie negali ten būti, vyriškis kočėlu trenkė sūnui į žandikaulio dešinę pusę, tuo sukėlė jam fizinį skausmą, lūžių nėra, diagnozuotas sumušimas (b. l 2-3).

2017-09-12 S. M. pareiškime užfiksuotas pranešimas apie nusikalstamą veika (b. l. 2-4).

Specialisto išvadoje Nr. G2633/2017(02) nurodyta, kad M. M. 2017-09-12 patirtas veido dešinės pusės sumušimas, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. M. M. konstatuotas dešinio žando apatinės dalies sumušimas (vienintelis sužalojimas) padarytas smogiant kartą ar daugiau į dešinį žandą kietu buku riboto paviršiaus daiktu, kuo galėjo būti ranka, koja arba kitas įrankis (b. l. 51-52).

Baudžiamojoje byloje ištyręs esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas priėjo prie išvados, kad kaltinimai dėl dviejų nusikalstamų veikų padarymo visiems kaltinamiesiems, pasitvirtino.

Ankščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog kaltinamajame akte nurodytoje vietoje ir laiku, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, stebint ir matant kitiems asmenims viešoje vietoje – prie daugiabučio namo, esančio Ukmergės g. 23, Kaune, kaltinamasis V. J., garsiai šaukdamas ir keikdamasis necenzūriniais žodžiais, tyčia vieną kartą mediniu pagaliu sudavė mažamečiui M. M. į apatinio žandikaulio dešinę pusę, padarydamas nukentėjusiam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį veido dešinės pusės sumušimu. Nustatyta, kad kaltinamasis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tokiu savo elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Jis veikė tiesiogine tyčia. Taigi, tokiu būdu V. J. sąmoningai tyčia demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir taip sutrikdė viešąją rimtį ir tvarką. Kaltinamasis suvokė, kad daro pavojingą nusikalstamą veiką, tai yra, jog suduodamas lazda nukentėjusiam, daro pavojingą poveikį nukentėjusio organizmui, numatė, kad tokiu neteisėtu veiksmu gali sukelti jam bet kokį sveikatos sutrikdymą, taip pat ir nesunkų, ir to norėjo. Dėl paminėtų aplinkybių, kaltinamojo nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 284 straipsnį ir 140 straipsnio 3 dalį bei įrodytos teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais. Abi nusikalstamos veikos įvykdytos esant idealiai sutapčiai.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas tyčinis nusikaltimas), kaltės formą (nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimas padarytas siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę. V. J. niekur nedirba, neteistas, administracine tvarka baustas, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydo, ambulatoriškai nesilanko (b. l. 116), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 118).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, siekiama įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinus tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Visos aplinkybės, apibūdinančios padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo V. J. asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, leidžia manyti, kad jam už padarytas nusikalstamas veikas skirtina sankcijose numatyta terminuota laisvės atėmimo bausmė (BK 50 straipsnis).

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai V. J. atžvilgiu dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jos vykdymą atidedant (BK 75 straipsnis). Kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, jo nusikalstama veika sunkių ir negrįžtamų pasekmių nesukėlė, jis nukentėjusio atsiprašė.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardintas pareigas. Atsižvelgiant į tokį bausmės vykdymo atidėjimo teisinį reglamentavimą, jam skirtina BK 75 straipsnio 1, 2 dalies 6, 8, punktuose numatytos pareigos, kurios, teismo nuomone, darys kaltinamojo elgesiui teigiamą įtaką.

Civilinis ieškinys.

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims, civilinį ieškinį.

Nukentėjęs S. M. pateikė civilinį ieškinį dėl jam padarytos 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo ( b. l. 54-56).

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu asmens sveikatai ar asmens gyvybės atėmimas bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad kaltinamojo V. J. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiam M. M. buvo sukeltas fizinis skausmas, taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl nusikaltimo nukentėjęs M. M. patyrė fizinį skausmą bei išgąstį. Teismui nėra pateikta jokių duomenų apie nukentėjusiam dėl nusikalstamos veikos padaryto sveikatos sutrikdymo likusius liekamuosius reiškinius. Taigi, nukentėjusio pozicija dėl civilinio ieškinio neturėtų reikšti norą pasipelnyti.

Iš kitos pusės teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje dalyje pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Nukentėjusiam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms.

Bylos duomenimis, kaltinamasis nuo pat tyrimo pradžios kaltę pripažino. Atsižvelgiant į ankščiau išdėstytas aplinkybes bei vertinat kaltinamojo amžių, šeiminę padėtį, turtinę padėtį, sveikatą, tai, kad jis niekur nedirba, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusio sveikatai, todėl vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo yra mažintinas iki 700 eurų.

Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktinis įrodymas, byloje esanti kompaktinė plokštelė su bylos dalyvių apklausos įrašu (b. l. 119), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 106 straipsniu, 273 straipsniu, 276 straipsniu, 291 straipsniu, 297-299 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu, teismas

nusprendė:

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 140 straipsnio 3 dalyje ir nuteisti jį:

pagal BK 140 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti V. J. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. J. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6, 8 punktais, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programose.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš V. J. priteisti nukentėjusiam S. M. 700 (septynis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Daiktinį įrodymą, byloje esančią kompaktinę plokštelę su bylos dalyvių apklausos įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.