- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-22
- Bylos Nr.
- 2-467/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Nijolė Piškinaitė, Vytas Milius
- Trečiasis asmuo
- E. V.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Vyto Miliaus ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens E. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria nepatvirtintas papildomas kreditoriaus reikalavimas uždarosios akcinės bendrovės ,,Egvilta“ bankroto byloje Nr. B2-1949-823/2012,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi iškėlė UAB „Egvilta“ bankroto bylą. 2010 m. birželio 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas pripažino BUAB „Egvilta“ bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto.
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartimi buvo patikslintas BUAB „Egvilta“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, trečiosios eilės kreditoriumi patvirtinant E. V. su 4 638 687 Lt kreditoriniu reikalavimu.
BUAB „Egvilta“ bankroto administratorius UAB „Avere“ pateikė teismui prašymą patikslinti kreditoriaus E. V. kreditinį reikalavimą, įtraukiant 2 643 491,68 Lt trečios eilės finansinį reikalavimą, įgytą 2011 m. liepos 20 d. Ginčijamų teisių pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos su BUAB „Armobetas“ pagrindu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atsisakė tvirtinti kreditoriaus E. V. papildomą trečios eilės kreditorinį reikalavimą 2 643 491,68 Lt sumai. Teismas nurodė, kad 2011 m. liepos 20 d. Ginčijamų teisių pirkimo-pardavimo sutartimi BUAB „Armobetas“ atlygintinai perleido E. V. reikalavimus, kylančius iš 2008 m. gegužės 8 d. Statybos rangos sutarties su UAB „Faulana“. BUAB „Egvilta“ ginčijamų teisių pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta galimu solidariu skolininku, tačiau iš kitų teismui pateiktų dokumentų negalima daryti išvados, kokiu būdu yra atsiradusi BUAB „Egvilta“ solidari prievolė pagal 2008 m. gegužės 8 d. Statybos rangos sutartį. Teismas sprendė, kad vien dėl šios priežasties E. V. kreditorinis reikalavimas 2 643 491,68 Lt sumai BUAB „Egvilta“ bankroto byloje teismo negali būti tvirtinamas. Teismas pažymėjo, kad iš ginčijamų teisių pirkimo-pardavimo sutarties turinio bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad reikalavimo teisės, perleistos minėta sutartimi, yra ginčijamos teisme, sprendimas dėl BUAB „Armobetas“ reikalavimų pagrįstumo dar nėra priimtas (civilinė byla Nr. 2-5831-345/2011). Kadangi BUAB „Armobetas“ finansinis reikalavimas BUAB „Egvilta“ bankroto byloje nėra patvirtintas (žr. inter alia ginčijamų teisių pirkimo-pardavimo sutarties 5.5 punktą), tvirtinant kreditoriaus E. V. reikalavimą 2 643 491,68 Lt sumai būtų ne keičiamas kreditorius reikalavimų perleidimo pagrindu (ĮBĮ 26 str. 3 d.), o didinami BUAB „Egvilta“ finansiniai įsipareigojimai. Teismo manymu, papildomų kreditorinių reikalavimų tvirtinimas bankroto byloje, teisme nebaigus spręsti ginčo dėl šių reikalavimų pagrįstumo, nėra galimas. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad pradinis kreditorius BUAB „Armobetas“ nebuvo pareiškęs kreditorinio reikalavimo BUAB „Egvilta“ bankroto byloje per teismo nustatytą terminą (ĮBĮ 10 str. 4 d. 5 p.), o reikalavimo perleidėjas negali perleisti kitam asmeniui daugiau teisių, nei turi pats. Teismas pažymėjo, kad Ginčijamų teisių pirkimo-pardavimo sutartimi E. V. yra prisiėmęs visą riziką, susijusią su šia sutartimi perleistų teisių realizavimu (sutarties 5.6 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu trečiasis asmuo E. V. prašo panaikinti šią teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patikslinti kreditoriaus E. V. finansinį reikalavimą padidinant jį iki 7 282 178,68 Lt. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Aplinkybė, kad ieškovas yra pareiškęs ieškinį pavedimo sutarties pagrindu veikusiam ir rangos sutartį sudariusiam statybos valdytojui, nepaneigia ieškovo teisės pareikšti ieškinį atstovaujamajam, t. y. statytojui, kurio interesais buvo sudaryta nurodyta rangos sutartis. Kadangi Statybos rangos sutartis buvo sudaryta statytojo - UAB „Egvilta“ interesais, o UAB „Faulana“ buvo tik statybos valdytojas, BUAB „Egvilta“ atsakomybė (prievolė) pagal Statybos rangos sutartį yra laikoma solidaria, o BUAB „Faulana“ ir BUAB „Egvilta“ bendraskoliais. Teismas teisingai nurodo, jog Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama kita civilinė byla Nr. 2-5831-345/2011, kurioje BUAB „Armobetas“ yra pareiškęs ieškinį dėl skolos, atsiradusios Statybos rangos sutarties pagrindu, priteisimo, tačiau neatsižvelgė į tai, kad BUAB „Armobetas“ nebuvo ir nėra pareiškęs reikalavimo UAB „Egvilta“ kaip solidariam skolininkui. Antra, BUAB „Armobetas“ reikalavimo pagrįstumą ginčijo ne BUAB „Egvilta“, o tik UAB „Faulana“, motyvuodamas tuo, jog pagal Statybos rangos sutartį atsakomybė galėjo kilti tik tikrajam užsakovui, t. y. UAB „Egvilta“. Dėl šios priežasties, Vilniaus apygardos teismo pozicija, jog BUAB „Armobetas“ reikalavimas į BUAB „Egvilta“ yra ginčijamas civilinėje byloje Nr. 2-5831-345/2011, yra visiškai nepagrįsta. Teismas konstatavo, jog pradinis kreditorius BUAB „Armobetas“ nebuvo pareiškęs kreditorinio reikalavimo BUAB „Egvilta“ bankroto byloje per teismo nustatytą terminą, o reikalavimo perleidėjas negali perleisti kitam asmeniui daugiau teisių, nei turi pats. BUAB „Egvilta“ apie bankroto bylos iškėlimą BUAB „Armobetas“ nepranešė ir BUAB „Armobetas“ negalėjo tinkamai ir laiku realizuoti savo teisės pareikšti kreditorinį reikalavimą BUAB „Egvilta“ bankroto byloje per teismo ir įmonių bankroto įstatymo nustatytą terminą. Kita vertus, nei Įmonių bankroto įstatymas, nei Civilinis kodeksas neriboja asmens teisės perleisti jam priklausančią materialinę reikalavimo teisę tuo atveju, jeigu skolininkui yra iškelta bankroto byla, ir reikalavimo teisės perleidimo galimybė nėra siejama su ta aplinkybe, ar reikalavimas yra patvirtintas skolininko bankroto byloje ar ne. Dėl šios priežasties, darytina išvada, jog asmuo, įgijęs reikalavimą į bankrutuojančią įmonę turi teisę teikti prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, nepriklausomai nuo to, jog iki perleidimo reikalavimas nebuvo tvirtinamas bankroto byloje.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tarp UAB „Faulana“ ir UAB „Armobetas“ 2008 m. birželio 8 d. buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. EF-08/05-01-AR, pagal kurią rangovas UAB ,,Armobetas“ įsipareigojo atlikti Statybos rangos sutartyje numatytus darbus, o užsakovas UAB ,,Faulana“ įsipareigojo Statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka atsiskaityti su UAB ,,Armobetas“. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad sudarydamas minėtą sutartį UAB ,,Faulana“ veikė ne kaip savarankiškas užsakovas, o kaip statybų valdytojas, nes Statybos rangos sutarties 1.1.3 punktas nustatė, kad statytojas - tai UAB ,,Egvilta“, kuriai nuomos teise priklauso žemės sklypas ir kuri investuoja lėšas į objektą, sutartimi pavedusi objekto statybų valdymą atlikti užsakovui. Byloje nėra ginčo, jog visus mokėjimus pagal Statybos rangos sutartį taip pat vykdė UAB ,,Egvilta“. Tai reiškia, jog tikrasis Statybos rangos sutartyje numatyto objekto savininkas, kaip pagrįstai nurodyta atskirajame skunde, užsakovas, statytojas ir mokėtojas buvo ne UAB „Faulana“, o UAB „Egvilta“. UAB „Faulana“ buvo tik šio konkretaus projekto statybos valdytoja. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto nuomone, jog nagrinėjamu atveju tikslinga atsižvelgti į teismų praktiką - Lietuvos Aukščiausias Teismas 2009 m. kovo 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2009 yra išaiškinęs, jog statinio statytojo ir jo atstovo - statybos valdytojo atsakomybė rangovui yra solidarioji, tik atsiradusi skirtingais pagrindais: statytojo, kaip atstovaujamojo, atsakomybė kyla iš įstatymo (CK 2.133 straipsnio 1 dalis), o statybos valdytojo - iš rangos sutarties, kuria jis įsipareigojo sumokėti rangovui už atliktus darbus. Todėl byloje esant situacijai, kai Statybos rangos sutartyje numatyto objekto pastatymu suinteresuotas UAB „Egvilta“, pastarasis laikytinas solidariu bendraskoliu, o pirmosios instancijos teismui konstatavus priešingai, t. y. nurodžius, kad iš teismui pateiktų dokumentų negalima daryti išvados, kokiu būdu yra atsiradusi BUAB „Egvilta“ solidari prievolė pagal 2008 m. gegužės 8 d. Statybos rangos sutartį ir vien dėl šios priežasties E. V. kreditorinis reikalavimas 2643 491,68 Lt sumai BUAB „Egvilta“ bankroto byloje teismo negali būti tvirtinamas, skundžiama teismo nutartis turi būti panaikinta.
Atkreiptinas dėmesys, kad Ginčijamų teisių pirkimo-pardavimo sutartis yra nenuginčyta ir galiojanti, todėl nėra pagrindo ja nesiremti, tačiau teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju negali apelianto finansinio reikalavimo patikslinimo klausimo išspręsti iš esmės, nes byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti, kad kreditinio reikalavimo tvirtinimo terminas nėra praleistas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismas turi svarstyti, ar terminas kreditorių reikalavimams pareikšti yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte numatytas terminas yra praleistas, tokio praleidimo priežasčių neanalizavo. Atkreiptinas dėmesys, jog duomenų apie bankrutuojančią įmonę perdavimas juridinių asmenų registrui ir paskelbimas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, pagal kasacinio teismo praktiką nelaikomas pakankamu pagrindu, jog kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie bankroto bylos iškėlimą. Sprendžiant dėl termino tokiam procesiniam veiksmui atlikti praleidimo priežasčių vertinimo, pažymėtina, kad kreditorius neturi nuolat domėtis kiekvieno skolininko teisine padėtimi - sekti informacinius pranešimus ir periodiškai kreiptis į juridinių asmenų registrą, todėl sužinojimas apie procesinių teisių įgyvendinimui reikšmingas aplinkybes yra įrodomasis faktas, kiekvienu atveju nustatytinas pagal procesines įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, kaip minėta, nenustatinėjo, ar atsakovo bankroto administratorius vertino UAB „Faulana“ kaip galimą kreditorių atsakovo bankroto byloje, ar UAB „Faulana“ turėjo galimybę sužinoti apie bankroto bylos iškėlimą. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas dėl kreditoriaus E. V. finansinio reikalavimo patikslinimo perduodamas tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio dalimi,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nutartį panaikinti ir E. V. kreditinių reikalavimų patikslinimo klausimą Ginčijamų teisių pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.