- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-09-27
- Bylos Nr.
- 1A-488-290-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 09-1-00015-2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis (pirm.), Evaldas Gražys, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- A. T., M. B., Alytaus rajono apylinkės prokuratūros
- Nukentėjusysis
- R. A.
- Advokatai
- Regina Atkočaitienė, Vilma Petrauskienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų: Algerdo Urbšio ir Evaldo Gražio, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, Nomedai Sireikytei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistiesiems A. T., M. B., gynėjoms advokatėms Reginai Atkočaitienei, Linai Gervelienei, nukentėjusiajai R. A., jos atstovei advokatei Vilmai Petrauskienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. T., Alytaus rajono apylinkės prokuratūros ir nukentėjusiosios R. A. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo
M. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 165 str. 1 d., 233 str. 1 d., 187 str. 2 d., 63 str. 1 d., 4d., laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 7 mėnesiams.
A. T. nuteista pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 165 str. 1 d., 187 str. 2 d., 63 str. 1 d., 4 d., laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 4 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams, įpareigojant ją būti namuose nuo 22 iki 6 val. (LR BK 48 str. 6d. 1 ir 3p.).
Priteista solidariai iš M. B. ir A. T. 4000 litų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai R. A..
Pripažinta R. A. teisė į civilinio ieškinio patenkinimą dėl turtinės žalos atlyginimo, jo dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
M. B. ir A. T. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d. už tai, kad 2006-09-26, apie 10 val. 30 min., veikdami bendrininkų grupėje, be nukentėjusiosios R. A. žinios, neteisėtai, slapta pateko į nukentėjusiosios R. A. butą, esantį Alytuje, (duomenys neskelbtini) , tuo pažeidė R. A. būsto neliečiamumą tokiu būdu: M. B. atsuktuvu atstūmė R. A. priklausančio buto durų spynos liežuvėlį bei petim pastūmė duris, taip atidarydamas duris, ir su A. T. įėjo į butą.
M. B. ir A. T. pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. nuteisti už tai, kad 2006-09-26, apie 11 val., veikdami bendrininkų grupėje, be nukentėjusiosios R. A. žinios, neteisėtai, slapta patekę į R. A. butą, esantį Alytuje, (duomenys neskelbtini), kur M. B. aplaistė jos kambaryje esančią sofą – lovą degiu skysčiu, o A. T. ją padegė žiebtuvėliu, dėl ko nuo sofos – lovos išsiplieskus liepsnai, apdegė ir galutinai sudegė visi R. A. bute buvę daiktai ir sienos.
M. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2006-09-26, apie 11 val. 30 min., Alytuje, (duomenys neskelbtini), prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio N. K., žinodamas, kad jo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl R. A. turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu, liepė nepilnamečiui V. K., gim. 1991-11-02 nepranešti ir neduoti teisingų parodymų ikiteisminio tyrimo pareigūnams apie jo ir A. T. 2006-09-26 įvykdytą nusikaltimą pagal LR BK 187 str. 2 d., tokiais veiksmais siekdamas paveikti nepilnametį liudytoją V. K..
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji A. T. prašo 2011 m. balandžio 22 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl jos pripažinimo kalta ir nuteisimo pagal BK 165 str. 1 d., 187 str. 2 d. panaikinti ir ją dėl nusikaltimų, numatytų BK 165 str. 1 d. ir BK 187 str.2 d., išteisinti. Nurodo, jog įrodymų vertinimas nebuvo grįstas išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių nagrinėjimu, kas sukliudė teismui priimti teisingą sprendimą. Teigia, kad nukentėjusioji R. A. jai ir M. B. pagal žodinį susitarimą buvo išnuomavusi vieną kambarį jai priklausančiame bute, buto nuomos sutartis įstatymo (Civilinio kodekso 6.614 str. 1 d.) nustatyta tvarka nebuvo nutraukta, jie nebuvo informuoti apie nuomos sutarties nutraukimą ir nebuvo iškeldinti iš buto, todėl turėjo teisėtą pagrindą patekti į nuomojamą butą pasiimti asmeninių daiktų. Jie neturėjo buto raktų, o prisiskambinti R. A. nepavyko, be to, nukentėjusiosios sūnus Ž. R. paprašė M. B. atidaryti nukentėjusiosios buvo duris, nes jis taip pat neturėjo raktų, todėl darytina išvada, kad , patenkant į R. A. butą, apeliantės veiksmuose nėra BK 165 str. 1 d. nurodyto nusikaltimo sudėties.
Apeliantė nurodo, jog teismas, pripažindamas ją kalta dėl R. A. buto tyčinio padegimo, nepagrįstai rėmėsi liudytojo V. K. parodymais, kurie nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios yra nenuoseklūs, jis keitė parodymus, nurodydamas vis kitas įvykio aplinkybes, jis negalėjo vienareikšmiškai nurodyti, kad matė apeliantę padegančią lovą, keitėsi jo parodymai ir dėl padegimo aplinkybių – padegė žiebtuvėliu ar degtukais, jo parodymuose daug prieštaravimų bei nesutapimų, V. K. parodymų nepatvirtina jokie kiti įrodymai, todėl remtis jais teismas neturėjo jokio pagrindo. Teismas be pagrindo rėmėsi ir nukentėjusiosios R. A. parodymais, nes jie neteisingi, išgalvoti, duodama parodymus R. A. nepagrįstai siekia ją apkaltinti dėl gaisro. Vertindamas nukentėjusiosios parodymus, teismas turėjo atsižvelgti į R. A. neįgalumą, jos gydymą psichiatrinėje ligoninėje, taip pat į jos parodymų nenuoseklumą dėl kitų aplinkybių. Teismas padarė neteisingą išvadą dėl buto padegimo motyvo - kad kaltinamieji butą padegė supykę ant nukentėjusiosios dėl jų išvarymo. Apeliantė teigia, kad ji jau buvo susipykusi su sugyventiniu ir pati pasakė nukentėjusiajai, kad išeina iš jos buto ir gyvens kitur, tuomet R. A. liepė išsikraustyti ir Mantui. Ji neturėjo jokio tikslo padegti R. A. buto, be to, tame bute buvo ir pačios apeliantės daiktai. Taigi, grįsti kaltę nenuosekliais V. K. parodymais ir kitais netiesioginiais įrodymais teismas negalėjo.
Skunde apeliantė nurodo, jog teismas, atidėdamas jai paskirtosios bausmės vykdymą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą - BK 75 str. ir BK 48 str. 6 d. 1 ir 3 p., 2006-09-26 , kai buvo padegtas nukentėjusiosios R. A. butas, ji buvo nepilnametė, todėl teismas, atidėdamas bausmės vykdymą, turėjo taikyti ne BK 75 str., o BK 92 str. nuostatas. Teismo nuosprendyje nurodytas BK 48 straipsnis reglamentuoja ne baudžiamojo poveikio priemonės skyrimą, o savarankiškos bausmės rūšies - laisvės apribojimo taikymą. Kadangi ji nebuvo nuteista laisvės apribojimo bausme, teismas negalėjo įpareigoti ją per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką 1 metus ir 6 mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. Atidėdamas bausmės vykdymą nepilnamečiui, teismas jam paskiria vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą. Auklėjamojo poveikio priemonės nepilnamečiui nurodytos BK 82 straipsnyje. Viena iš auklėjamojo poveikio priemonių yra elgesio apribojimas, tačiau elgesys gali būti apribojamas nuo trisdešimt dienų iki dvylikos mėnesių (BK 87 straipsnis). Ji yra dviejų mažamečių vaikų motina , ir teismas bet kuriuo atžvilgiu turi atsižvelgti į šią aplinkybę, nes vaikus vasaros metu reikia nuvežti prie jūros ar į kaimą pas senelius, ir neskirti jai šios auklėjamojo poveikio priemonės.
Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorė apeliaciniu skundu prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-04-22 nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, pakeisti: M. B. pagal LR BK 165 str. 1 d., 233 str. 1 d., 187 str. 2 d., paskirtą galutinę subendrintą bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 7 (septyniems) mėnesiams, vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2008 m. kovo 15 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 ( šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 9 dalimi ir 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti bausmę visiškai atliktą pagal 2008-03-15 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį.
A. T. pagal LR BK 165 str. 1 d., 187 str. 2 d., paskirtos galutinės subendrintos bausmės - terminuoto laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams ir 4 ( keturiems) mėnesiams, vykdymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsniu, atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 ( šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 82 straispnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 1 punktu A. T. skirti auklėjamojo poveikio priemonę- elgesio apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant ją būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, jog teismas skirdamas kaltinamiesiems bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismas, skirdamas M. B. bausmę, skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės nebendrino su 2008-03-15 nuosprendžiu paskirta bausme, motyvuodamas tuo, kad pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-03-15 nuosprendį kaltinamasis jau yra atlikęs bausmę. Ši nuosprendžio dalis neatitinka įstatymo reikalavimų, nes BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu bausmės turi būti subendrinamos net ir tuo atveju, kai naujo nuosprendžio priėmimo metu nuteistasis jau buvo visiškai atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Atliktos bausmės įskaitymas į subendrintą bausmę, apsaugo nuteistąjį nuo nepagrįsto jo teisinės padėties apsunkinimo. Todėl M. B. naujai paskirta bausmė turi būti bendrinama BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme ir vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 9 dalimi ir 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityta pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-03-15 nuosprendį atlikta bausmė. Teismas, netaikydamas BK 63 straipsnio 9 dalies baudžiamąjį įstatymą pritaikė netinkamai, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas.
Nusikalstamas veikas, už kurias A. T. yra pripažinta kalta ir nuteista, ji padarė 2006 m. rugsėjo 26 d., t.y. būdama nepilnametė. Nuosprendžio priėmimo dieną A. T. jau buvo pilnametė, tačiau atidedant paskirtosios bausmės vykdymą, jos atžvilgiu turėjo būti taikomos ne BK 75 straipsnio, bet 92 straipsnio nuostatos, numatančios bausmės vykdymo atidėjimą nepilnamečiui. Teismas, taikydamas BK 75 straipsnio nuostatas, nesilaikė BK 81 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir tuo netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Taip pat teismas pagal BK 75 straipsnį atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, paskyrė įpareigojimą būti namuose nuo 22 iki 6 val.( LR BK 48 str. 6 d. 1 ir 3 p.). BK 92 straipsnis nenumato tokio įpareigojimo nepilnamečiui, todėl turi būti skiriamos auklėjamojo poveikio priemonės. Teismo nurodytas LR BK 48 straipsnis numato atskirą bausmės rūšį- laisvės apribojimą todėl ir šioje dalyje teismas baudžiamąjį įstatymą pritaikė netinkamai.
Šalies argumentai
Nukentėjusioji R. A. apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2011-04-22 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo ir priteisti jai solidariai iš A. T. ir M. B. 18889,39 litus nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti. Jos nuomone, teismas nepagrįstai jos ieškinį dėl padarytos turtinės žalos paliko nenagrinėtu, kadangi kartu su ieškiniu buvo pateikti patirtas išlaidas patvirtinantys dokumentai bei sudegusių daiktų, kuriuos buvo įsigijusi prieš pat gaisrą įsigijimo dokumentai. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad valstybė yra konstituciškai įpareigota teisinėmis, materialinėmis, organizacinėmis priemonėmis užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo neteisėto kėsinimosi ir ribojimo, nustatyti pakankamas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir gynimo priemones (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d. ir 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai), o būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2000 m. gruodžio 13 d. ir 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai). Ji įsitikinusi, jog turtinę žalą pagrindžiančių įrodymų buvo pakankamai, todėl teismas turėjo tenkinti civilinį ieškinį dėl turtinės žalos pilnai.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistųjų bei jų gynėjų, prokurorės, nukentėjusiosios bei jos atstovės nuomones dėl apeliacinių skundų pagrįstumo bei ištyrusi byloje surinktus įrodymus padarė išvadą, kad nuteistosios A. T. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o nukentėjusiosios apeliacinis skundas atmestinas, nes yra nepagrįstas.
Dėl A. T. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d., 187 str. 2 d.
Nors nuteistoji neigia padariusi jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau jos kaltę patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti ir nuosprendyje išdėstyti įrodymai. Pirmos instancijos teismas ištyrė visas, tiek nuteistąją kaltinančias, tiek ir ją teisinančias bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nuosprendį. Teismas, išanalizavo visų byloje apklaustų asmenų įrodymus ir vadovavosi jais tiek, kiek jie patvirtina vieni kitus bei atitinka kitą byloje esančią medžiagą. Įvertinus visus parodymus neginčijamai nustatyta, kad M. B. ir A. T. 2006-09-26, be nukentėjusiosios R. A. žinios, M. B. atsuktuvu atstūmus durų spynos liežuvėlį bei petim pastūmus duris, pateko į nukentėjusiosios butą, esantį Alytaus m. (duomenys neskelbtini), o kaltinamiesiems pasišalinus iš buto, šis netrukus užsiliepsnojo. Nukentėjusioji R. A., nurodė, kad abu kaltinamieji buvo išvaryti iš namų ir iš jų atimti raktai, norėdami pasiimti savo daiktus, jie turėjo paskambinti buto savininkei, kad ji atvyktų ir įleistų juos į butą. Patys kaltinamieji neneigė, jog bandė prisiskambinti nukentėjusiajai dėl daiktų pasiėmimo, tačiau nepavykus to padaryti, nusprendė patys savavališkai patekti į jos butą. Byloje aptartais įrodymais nustatyta, kad kaltinamieji į butą pateko suvokdami, kad šiuos veiksmsus atlieka be nukentėjusiosios žinios, prieš jos valią. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog į butą jie pateko su buto savininkės sūnaus žinia ir kad įsibrovimo tikslas buvo jų asmeninių daiktų pasiėmimas, jų padarytos veikos pavojingumo bei neteisėtumo nepanaikina.
Byloje surinktų įrodymų visetu patvirtinta apeliantės kaltė ir dėl svetimo turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu. Jos kaltę patvirtina tiek pačios apeliantės parodymai, tiek ir kito kaltinamojo M. B., nukentėjusiosios bei liudytojų parodymai. Teismas visiškai pagrįstai rėmėsi liudytojo V. K. teisme, o ne ikiteisminio tyrimo metu jo duotais parodymais, nes pastarųjų neteisingumo priežastys buvo nustatytos bei argumentuotai pagrįstos. Tuo tarpu teisme jo duotus parodymus patvirtino kitų liudytojų parodymai, rašytiniai bylos dokumentai. Pati kaltinamoji neneigė, jog buvo rūkanti ir turėjo žiebtuvėlį. M. B., stengdamasis išvengti sau ir bendrininkei atsakomybės, siekė paveikti įvykio liudytoją, kad šis nesakytų tiesos, tačiau, vėliau, kaltinamiesiems susipykus, M. B. jau norėjo, jog V. K. pasakytų tiesą. Nukentėjusioji parodė, jog kaltinamoji pati jai prisipažino padegusi butą, vėliau tvirtino, kad tai padarė Mantas, šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir liudytojas R. J., jie nepaneigti, netikėti jais teismas neturėjo objektyvaus pagrindo. Iš pačių kaltinamųjų parodymų akivaizdžiai matyti, kad nors jie kiekvienas stengdamasis išvengti atsakomybės, duoda nenuoširdžius parodymus, tačiau neneigia vienas kito aktyvių veiksmų dėl svetimo turto sugadinimo - A. T. tvirtina, jog M. B. tyčia apliejo nukentėjusiosios bute esančia sofą degiu skysčiu, o pastarasis tvirtina, jog apeliantė padegė jo netyčia degiu skysčiu aplietą sofą. Nors šie parodymai vieni kitiems ir prieštaringi, kitų įrodymų kontekste jų kaltės patvirtinimui turi įrodomosios galios.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija konstatuoja, jog teismas, įvertinęs kaltinamosios, nukentėjusiosios bei liudytojų parodymus ir rašytinę bylos medžiagą, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog A. T. kaltė dėl jai inkriminuotų nusikaltimų pilnai įrodyta, veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d. bei 187 str. 2 d.
Dėl bausmių skyrimo.
Nuteistosios A. T. ir Alytaus rajono apylinkės prokuratūros apeliaciniai skundai dalyje dėl netinkamo įstatymo taikymo skiriant nuteistajai bausmę yra analogiški, todėl aptariami kartu.
Teismas, nusprendęs A. T. paskirtos bausmės vykdymą atidėti, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos BK 75 str., nes nuteistoji A. T. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepilnametė, todėl jai, skiriant bausmę, turėjo būti taikomos BK XI skyriaus nuostatos. Taip pat teismas visiškai nepagrįstai paskyrė jai įpareigojimus Lietuvos Respublikos BK 48 str. 6 d. 1 ir 3 p. pagrindu. Šioje dalyje nuosprendis keistinas dėl netinkamo įstatymo taikymo.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai A. T. gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Taikant paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimą teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 92 str. 1 d., 2 d. ir paskirtosios bausmės vykdymą nuteistajai atideda vieneriems metams bei skiria jai poveikio priemonę - elgesio apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant ją būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.
Teismas, paskyręs M. B. bausmes už inkriminuotas veikas bei jas subendrinęs, šios galutinės bausmės nebendrino su 2008-03-15 teismo nuosprendžiu jam paskirta bausme, tokį sprendimą motyvuodamas tuo, jog pagal pastarąjį nuosprendį bausmę kaltinamasis yra atlikęs, todėl jos bendrinti nereikia. Kolegija konstatuoja, jog nesubendrinęs pagal du nuosprendžius paskirtų bausmių, teismas netinkamai pritaikė įstatymą, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas(Lietuvos Respublikos BPK 328 str.1p).
Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d. reglamentuoja, kad bausmės šio straispnio pagrindu yra skiriamos ir tuomet, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio priėmimo dar padarė kitą nusikalstamą veiką. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Tai reiškia, kad šiuo atveju, nepaisant to, jog M. B. pagal ankstesnį nuosprendį jam paskirtą bausmę jau yra atlikęs, ši bausmė privalėjo būti subendrinta su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtąja bausme ir, kaip visiškai atlikta, įskaitoma į naujuoju nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką.
Taikyti Lietuvos Respublikos BK 66 str. ir į šiuo nuosprendžiu paskirtosios bausmės laiką įskaityti pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-03-15 nuosprendį atliktą bausmę, kaip to prašoma prokuroro apeliacinieme skunde, nėra įstatyminio pagrindo, nes šis straipsnis reglamentuoja tik kardomojo kalinimo įskaitymą į bausmės laiką.
Dėl civilinio ieškinio.
Teismas, spręsdamas nukentėjusiosios civilinio ieškinio klausimą, visiškai pagrįstai šį jos ieškinį paliko nenagrinėtą. Teismas , įvertinęs byloje esančius duomenis, padarė teisingą išvadą, jog nenustačius sugadintų daiktų vertės bei nesant jokių rašytinių duomenų dėl konkrečios padarytos žalos dydžio, nėra galimybės teisingai ir objektyviai išspręsti civilinio ieškinio klausimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p. kolegija
nusprendė:
2011 m. balandžio 22 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisi:
A. T., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str.1 d., 2 d., paskirtosios bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant jai auklėjamojo poveikio priemonę – įpareigoti ją 6 mėnesius būti namuose nuo 22 iki 6 val.
M. B. paskirtą galutinę bausmę – 1 metus 7 mėnesius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., subendrinti su 2008-03-15 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir atlikta bausme, šią bausmę visiškai įskaitant į šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir skirti M. B. galutinę bausmę laisvės atėmimą 1 ( vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.