Alytaus apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytus) prokurorės Rimos Čitavičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas neišnykęs:

1) Prienų rajono apylinkės teismo 1992 m. spalio 1 d. nuosprendžiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK), galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 90 straipsnio 2 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 2 metams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams;

2) Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį galutine bausme – viešaisiais darbais 6 mėnesiams;

3) Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį galutine bausme – viešaisiais darbais 10 mėnesių;

4) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. rugpjūčio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį galutine bausme – laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

5) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2022 m. birželio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį galutine bausme – areštu 60 parų. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi panaikintas Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2022 m. birželio 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas ir nutarta vykdyti minėtu baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę. (duomenys neskelbtini) paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo;

6) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024 m. rugsėjo 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį galutine bausme – areštu 60 parų (teismo baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. K. (duomenys neskelbtini), apie 23.50 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, šeimos nariui - sugyventinei V. G., ranka tyčia sudavė vieną smūgį į veidą ir spyrė du kartus į nugarą, taip mušdamas nukentėjusiąją V. G. sukėlė jai fizinį skausmą,

Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

K. K. įtariamojo apklausos metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad V. G. yra jo sugyventinė. Jis su V. G. gyvena kartu apie penkiolika metų. Su sugyventine dažnai išgėrę konfliktuoja. Ne kartą smurtavęs prieš sugyventinę. Paskutinį kartą prieš sugyventinę smurtavo maždaug prieš savaitę, dėl to jam buvo skirta kardomoji priemonė nesilankyti namuose ir nesiartinti prie sugyventinės. (duomenys neskelbtini), apie 18.30 val. jis parėjo pas V. G., parsinešė alaus. Abu išgėrė alaus. Jis liko pas ją miegoti. Ji jį priėmė, neprieštaravo, kad lieka. Nakties metu tarp jo ir V. G. kilo žodinis konfliktas. Būdamas neblaivus nesusivaldė ir sugyventinei tyčia užkirto. Kirto lyg kumščiu į kairę veido pusę. Kirto taip, kad skaudėtų. Jai smūgiavo sėdinčiai ant lovos. Kai ji atsistojo eiti kviesti policiją, jai tyčia 2 kartus spyrė į nugarą. Spyrė normaliai. Matė ir suprato, kad nuo jo suduotų smūgių V. G. skaudėjo, ji verkė. Jis matė, kad jai po kaire akimi pakraujavo nuo suduoto smūgio, bėgančio kraujo nematė. Suduodamas smūgius V. G. siekė sukelti jai fizinį skausmą, suprato, kad jai skauda, to ir siekė, nes ji sunervino.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

Nukentėjusiosios V. G. parodymais apie tai, kad apie 15-16 metų gyvena su sugyventiniu K. K.. Sutaria gerai, abu mėgsta išgerti alkoholio. K. K. neblaivus pradeda „durnavoti“. Maždaug prieš savaitę K. K. jai sudavė smūgius, dėl to ji kreipėsi į policiją ir jam buvo skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium. (duomenys neskelbtini), apie 20 val. K. K. grįžo į namus. Ji jį priėmė. Jis buvo išgėręs, parsinešė alaus. Abu kartu išgėrė alaus ir nuėjo miegoti. Apie 23.50 val. K. K. atsikėlė nuo lovos ir kambaryje, stovėdamas prie lovos, pradėjo šlapintis ant grindų. Ji uždegė šviesą ir pamačiusi, kad K. K. šlapinasi ant grindų, jį pastūmė liepdama eiti šlapintis į kibirą. K. K. nuėjo ir šlapinosi koridoriuje ant grindų. Pasišlapinęs K. K. grįžo į lovą, atsisėdo ant jos ir jai, sėdinčiai ant lovos, dešine ranka užsimojo ir sudavė vieną smūgį į kairę akį. Smūgiavo plaštaka. Pradėjo skaudėti akį. Neverkė. Ji stojosi nuo lovos eiti. Tada jis jai 2 kartus spyrė (be apavo) į nugarą. Dėl K. K. spyrių į nugarą skaudėjo. Ji pradėjo bėgti iš kambario ir skambino policijai. Netrukus atvyko policija. Jai skaudėjo kairę akį, liko paraudimas žemiau akies, nugaros jau neskaudėjo. Atvykę policijos pareigūnai K. K. išvežė. Šiandien akies ir nugaros nebeskauda. Naktį po K. K. išvežimo taip pat neskaudėjo, vaistų nevartojo, po K. K. suduotų smūgių neverkė, greitosios atsisakė, pas medikus nesikreipė ir nevyks, pas teismo medicinos ekspertus vykti atsisako, nenori. Pretenzijų K. K. neturi, civilinio ieškinio nereiškia. K. K. nebijo.

(duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos I. Sadeckienės tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad, tikrinant nukentėjusios V. G. pranešimą apie patirtą smurtą, atvykus į įvykio vietą, V. G. buvo akivaizdžiai neblaivi, jos kairės akies srityje buvo kraujosruva (mėlynė); V. G. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), apie 23.50 val., gulint lovoje su sugyventiniu K. K., šis pabudo ir pradėjo šlapintis prie lovos. Jai pastūmus K. K., kad eitų į koridorių šlapintis į ten stovintį kibirą, jis supyko ir sudavė vieną kartą kumščiu jai į kairę akį ir spyrė jai į nugaros sritį, po smūgio ji pabėgo iš namų ir iškvietė policiją; smurtu įtariamas K. K. buvo akivaizdžiai neblaivus (nustatyta 2,33 promilės neblaivumas), aiškino V. G. nemušęs ir jai nespyręs, ji viską išsigalvoja.

Asmens apžiūros protokole (duomenys neskelbtini), apie 00.40 val. užfiksuotas V. G. sumušimas veide (kairė akis), sumušimas (kraujosruva) nufotografuotas (b. l. 18-22).

Įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) name (b. l. 23-31).

(duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai V. G. pasirašytinai įteikta užduotis vykti pas teismo medicinos ekspertus į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyrių. V. G. vykti atsisakė ir tai raštu pažymėjimo ant užduoties (b. l. 36-42)

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, smaugimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 141 straipsnyje. BK 141 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis K. K. (duomenys neskelbtini), apie 23.50 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, šeimos nariui - sugyventinei V. G., ranka tyčia sudavė vieną smūgį į veidą ir spyrė du kartus į nugarą, taip mušdamas nukentėjusiąją V. G. sukėlė jai fizinį skausmą. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, o ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina nusikalstamos veikos buvimą kaltinamojo veikoje, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis K. K. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, ne kartą baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemokantis, nesantis psichiatrinio gydymo įskaitoje, nedirbantis. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to, nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Teismas, atsižvelgęs į išvardintą bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į tai, jog kaltinamasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų, anksčiau jo atžvilgiu taikytos švelnesnio pobūdžio priemonės, o taip pat ir trumpalaikis laisvės atėmimas teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė ypač saugomai vertybei – žmogaus sveikatai, įvertinęs, prieš sugyventinę smurtauja ne pirmą kartą, nusikalstamą veiką padarė taikomos kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios laikotarpiu, taip pat įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam K. K. už padarytą nusikalstamą veiką įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – areštą, jos dydį parenkant artimą maksimaliam.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pripažino savo kaltę, kaltinamajam paskirta bausmės mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kadangi šiuo atveju nusikalstama veika padaryta iki Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024 m. rugsėjo 10 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo, šiais teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtos bausmės turėtų būti bendrinamos. Atsižvelgiant į tai, kad dar nėra įsiteisėjęs ankstesnis teismo baudžiamasis įsakymas, teismas šioje proceso stadijoje K. K. paskirtų bausmių nebendrina.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikiname sulaikyme, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsniu, 140 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

K. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam arešto bausmę 72 (septyniasdešimt dviem) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. K. paskirti galutinę bausmę – areštą 48 (keturiasdešimt aštuonioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laiką išbūtą laikiname sulaikyme nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir laikyti, kad K. K. yra atlikęs 1 (vieną) parą arešto bausmės.

Išaiškinti K. K., kad arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai. Visa arešto bausmė atliekama vienoje bausmės atlikimo vietoje, kurią parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto bausmės iš vienos šios bausmės atlikimo vietos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje bausmės atlikimo vietoje. Konkrečios arešto bausmės atlikimo vietos parinkimo ir nuteistųjų arešto bausme perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą tvarką nustato teisingumo ministras.

Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, teisingumo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio (nutarties) įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į jiems parinktą šios bausmės atlikimo vietą. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio (nutarties) įsiteisėjimo dienos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija.

Išaiškinti K. K., jog nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 08 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu. Pilnamečiai vyrai, kuriems areštą paskyrė Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai atvyksta į Alytaus kalėjimą (Ulonų g. 8A, 62505 Alytus, tel. 831553542, el. p.: linas.cesnavicius@kalejimai.lt). Nuteistieji privalo su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, taip pat siūloma su savimi turėti įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl paskirtos arešto bausmės.

Išaiškinti K. K., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei nepasinaudojama teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.