Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Pranešėja R.Valentinienė Teisėjas M.Martinaitis Baudž. byla Nr. 1A–189-106/2008 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8, 1.2.26.1, 2.1.6.2. (S)

2008 m. balandžio 25 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-02-15 nuosprendžio, kuriuo G. K., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d., 284 str. 1 d. ir nuteistas:

pagal BK 140 str. 1 d. – septynių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 284 str. 1 d. - dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir nustatyta galutinė dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2003-10-06 iki 2003-10-08, suėmime išbūtas laikas pagal Europos arešto orderį nuo 2007-07-23 iki 2007-10-16 ir suėmimo laikas nuo 2007-10-16 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. K. dėl nusikalstamų veikų pagal BK 24 str. 5 d. ir 178 str. 2 d., 159 str., išteisintas, nes nenustatyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

Iš G. K. priteista 2 610, 17 Lt proceso išlaidų į valstybės pajamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. nuteistas už tai, kad jis 2003-10-04, apie 20 val. 30 min., namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su R. K., aplinkinių gyventojų akivaizdoje, įžūliais veiksmais demonstravo akivaizdžią nepagarbą jiems, t.y. tyčia, iš chuliganiškų ambicijų G. K. kumščiu smogė vieną kartą A. S. į veidą, o pastrajam nugriuvus ant žemės, kumščiu pakartotinai sudavė ne mažiau keturių smūgių A. S. į galvą. Tuo pačiu metu, R. K. spyrė ne mažiau penkių kartų gulinčiam A. S. į nugarą, padarydami jam poodines kraujosruvas kairės akies vokų, dešinio paakio, kairės kojos kelio srityse ir tai sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą bei tokiu būdu veikdami sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti, nes nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d. jis nepadarė, o bylą pagal BK 140 str. 1 d. nutraukti, nes jis dėl šios veikos su nukentėjusiuoju susitaikė (BPK 3 str. 1 d. 5 p.).

Nurodo, kad apylinkės teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Jis neneigia aplinkybės, kad kilusio konflikto metu sudavė kumščiu nukentėjusiajam A. S., tačiau tai padarė, nes jis buvo nukentėjusiojo išprovokuotas dėl menkavertės priežasties. Teigia, kad nukentėjusysis atidarė jo automobilio dureles bei jam atsisakius patraukti automobilį, būtent jis pradėjo konfliktą, įžeidinėdamas keiksmažodžiais. Nors apylinkės teismas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu apeliantas nurodė, kad jis nukentėjusįjį sumušė be priežasties, tačiau tai neatitinka tikrovės, nes ikiteisminio tyrimo metu jis paaiškino, kad nukentėjusiajam sudavė abipusio konflikto metu. Liudytojas J. V. parodė, kad A. S. du kartus priėjo prie stovinčio jo automobilio, tačiau ką nukentėjusysis sakė apeliantui ir ką apeliantas atsakė, jis negirdėjo. Taip pat liudytojas matė, kaip apeliantas, išlipęs iš automobilio, nukentėjusįjį rankomis paėmė už „atlapų", tačiau, kas kam pirmas sudavė, jis nematė. Pats nukentėjusysis nurodė, kad prie apelianto automobilio jis buvo priėjęs vieną kartą, po ko iš karto ir kilo konfliktas. Taip pat teigia, kad teismo padarytą išvadą, kad nukentėjusysis konflikto metu buvo pasyvus, paneigia jo brolio A. S. parodymai, kad konflikto metu A. S. „mosikavosi" rankomis.

Taip pat apeliantas tvirtina, kad jo veiką pagal BK 140 str. l d. teismas teisingai kvalifikavo, tačiau už šią veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis ir procesas teismo turi būti nutraukiamas, jei privatus kaltintojas atsisako kaltinimo. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis pareiškė, kad apeliantui jokių pretenzijų dėl įvykio neturi ir tokiu būdu nukentėjusysis realizavo savo teisę atsisakyti kaltinimo pagal BK 140 str. l d., todėl byla dėl šios nusikalstamos veikos turėjo būti nutraukta.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus.

Apeliantas neneigia padaręs nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau teigia, kad nepadarė viešosios tvarkos pažeidimo. Tačiau ši nusikalstama veika tinkamai įrodyta byloje surinktais ir įvertintais įrodymais.

Viešosios tvarkos pažeidimas yra nusikaltimas viešajai tvarkai. Viešoji tvarka yra pagrindinis šio nusikaltimo objektas. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba poveikiu į papildomus objektus: žmogaus sveikatą ar turtą. Viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešojoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Viešają tvarką, beje, galima pažeisti ir privačioje aplinkoje.

Šis nusikaltimas, susijęs su smurtu, buvo padarytas (duomenys neskelbtini) kaime, ties įvažiavimu į kiemą, todėl tai neabejotinai yra vieša vieta. Tiek nukentėjusieji A. S. ir J. V. bei nuteistieji G. K. ir R. K. patvirtino, kad konflikto priežastis buvo dėl apelianto automobiliu užstatyto pravažiavimo į kiemą.

Apeliantas teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad anksčiau A. S. nepažinojo. A. S., priėjęs prie jo automobilio, kuris trukdė pravažiuoti į kiemą, atidarė dureles ir į jį kreipėsi nemandagiai, o apeliantas atsakė keiksmažodžiais. Po to, jie susistumdė. Taip pat apeliantas parodė, kad jis A. S. nesudavė smūgių. Ar nukentėjusysis buvo pargriuvęs, jis nepamena (t. 2, b. l. 150).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad konfliktas vyko viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, ir kad tokie apelianto veiksmai pagrįstai laikytini įžūliais veiksmais, kuriais G. K. demonstravo nepagarbą aplinkiniams, siekdamas priešpastatyti save bei demonstruodamas niekinantį požiūrį į juos ir tokiu būdu veikdamas sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Neabejotinai nuteistojo veiksmai - smūgių sudavimas už tai, kad jis buvo paprašytas patraukti automobilį nuo įvažiavimo į kiemą - buvo įžūlūs, demonstruojantys nepagarbą aplinkiniams, dėl to buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. G. K., nukentėjusiojo paprašytas, nepatraukė automobilio, ir priešingai, pasijutęs įžeistas dėl menkavertės dingsties, sudavė smūgius nukentėjusiajam. G. K. automobilio pastatymo būdas trukdė kitiems asmenims pravažiuoti, todėl jis privalėjo patraukti automobilį. Apelianto elgesys įvykio metu neatitinka visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ir vertintinas kaip neadekvati reakcija į nukentėjusiojo prašymą. Todėl smūgių žmogui, kuris paprašė patraukti automobilį nuo pravažiavimo, sudavimas reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, o tai yra būtinieji nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., sudėties požymiai. Byloje taip pat neabejotinai nustatyta, kad tokie nuteistojo veiksmai sukėlė atitinkamas pasekmes: sukėlė aplinkinių nustebimą, emocijas, išgąstį, pradėjo rinktis kiti žmonės, pasinaudota aplinkinių sumišimu ir pagrobtas automobilis, t. y. neabejotinai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Taigi G. K. veikoje yra visi viešosios tvarkos pažeidimo požymiai ir pagal BK 284 str. 1 d. G. K. veika kvalifikuota teisingai.

Apylinkės teismo išvada pagrįstai padaryta remiantis tiek nukentėjusiųjų A. S. ir J. V., tiek iš dalies kito nuteistojo R. K. parodymais, kuris patvirtino, kad G. K. išlipo iš automobilio ir susimušė su nukentėjusiuoju A. S. (t. 2, b. l. 168). Beje, R. K. jau yra nuteistas už šią kartu su apeliantu padarytą nusikalstamą veiką (t. 2, b. l. 29-30).

Teisėjų kolegija neabejoja nukentėjusiųjų parodymais, nes jie yra nuoseklūs, išsamūs, atitinka faktines bylos aplinkybes. Padaryti A. S. sužalojimai, užfiksuoti specialisto išvadoje, taip pat patvirtina nukentėjusiųjų parodymus. Ir priešingai, apelianto parodymai nėra nuoseklūs. Teisiamojo posėdžio metu jis neigė sudavęs smūgius A. S.. Tuo tarpu apeliaciniame skunde jis jau smūgių sudavimą pripažįsta. Smūgių sudavimą jis pripažino ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 78-79, 90-91, 93-94 99-100). Apeliacinės instancijos teismas tiki apelianto parodymais tik ta dalimi, kuri atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes, nes apelianto duoti parodymai viso proceso metu buvo neišsamūs, nenuoseklūs, prieštaringi. Nuteistasis, keisdamas savo parodymus, siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytas veikas, todėl tai vertintina kaip jo gynimosi nuo kaltinimo būdas.

Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, jog nukentėjusysis puolė apeliantą, todėl akivaizdu, kad apelianto veiksmai neapima būtinosios ginties sąlygų.

Skundžiamu nuosprendžiu nuteistojo G. K. veika kvalifikuota papildomai pagal BK 140 str. 1 d. kaip idealioji nusikaltimų sutaptis. Tačiau tokia nusikalstamos veikos kvalifikacija neteisinga. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra atvejis, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų skirtingose baudžiamojo įstatymo normose. Be to, idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai viena baudžiamojo įstatymo norma padarytų veikų neapima. Konkrečiu nagrinėjamu atveju situacija kita: G. K. veika, kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d., yra G. K. veikos, kvalifikuotos pagal BK 284 str. 1 d., sudėtinė dalis. Šiuo atveju tokia situacija laikytina ne idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, o kitas reiškinys, baudžiamosios teisės teorijoje vadinamas visumos ir dalies konkurencija, kur visuma yra nusikaltimo sudėtis pagal BK 284 str. 1 d., o dalis – pagal BK 140 str. 1 d. Esant visumos ir dalies konkurencijai, taikoma bendra visumą nustatanti norma, nes ji atitinka visus padarytos veikos požymius, išskyrus atvejį, kai nusikalstamos veikos dalis, įeinanti į visumą, yra pavojingesnė nei pati visuma ir reikalauja sutapties taikymo.

BK 284 str. 1 d. nustatyta griežčiausia bausmė yra laisvės atėmimas iki dvejų metų, o BK 140 str. 1 d.– laisvės atėmimas iki vienerių metų. Taigi BK 284 str. 1 d. numatytas viešosios tvarkos pažeidimas (visuma) yra pavojingesnė veika nei BK 140 str. 1 d. numatytas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (dalis), todėl G. K. veika kvalifikuotina tik pagal BK 284 str. 1 d., o jos papildomas kvalifikavimas dar ir pagal BK 140 str. 1 d. yra perteklinis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-659/2004 // Teismų praktika, 2005, Nr. 23, p. 196-200). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.), o G. K. veika perkvalifikuotina iš BK 284 str. 1 d., 140 str. 1 d. į BK 284 str. 1 d.

Perkvalifikavus G. K. veiką, bausmė jam skiriama, vadovaujantis pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytais bausmės skyrimo motyvais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-02-15 nuosprendžio dalį dėl G. K. nuteisimo pagal BK 284 str. 1 d., 140 str. 1 d. pakeisti:

G. K. veiką perkvalifikuoti iš BK 284 str. 1 d., 140 str. 1 d. į BK 284 str. 1 d. ir paskirti dešimties (10) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.