- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-14
- Bylos Nr.
- I-69-624/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00706-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Rytis Krasauskas, Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- T. M.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Super status“
- Atsakovas
- Turto vertinimo priežiūros tarnybai
- Advokatai
- Eglė Subačienė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Irenos Paulauskienės, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokato padėjėjai Eglei Subačienei, atsakovės atstovėms Linai Lizūnaitei ir Agnei Kazlauskienei, nedalyvaujant pareiškėjui T. M., trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Super status“ atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo T. M. skundą atsakovei Turto vertinimo priežiūros tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Super status“ dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. M. skunde prašo teismo panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2013-01-15 sprendimą Nr. GT-5(13)-S, kuriuo pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda – Turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000514 (nekilnojamojo turto vertinimo sritis), išduoto 2008-04-02 ir Vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 001176 (nekilnojamojo turto vertinimo sritis), išduoto 2004-11-04, galiojimo panaikinimas, ir priimti naują sprendimą – drausminę bylą nutraukti. Nurodo, kad UAB „Super status“ vardu atliko retrospektyvinį UAB „MoRolda“ priklausančio žemės sklypo vertinimą pajamų metodu 2008-08-26 dienai. Vertės nustatymo dieną žemės sklypo paskirtis buvo kita, naudojimo būdas – gyvenamųjų teritorijų, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamų namų statybų, aukštybinio multifunkcinio 25 aukštų komercinės paskirties 15 640 kv. m. bendro antžeminės dalies ploto ir 11 600 kv. m. bendro požeminio parkavimo ploto pastato žemės sklype nebuvo, tačiau pagal vertės nustatymo dieną galiojusius teisės aktus ir teritorijų planavimo dokumentus egzistavo realus teisinis pagrindas žemės sklypo detaliojo plano, kurio sprendiniais būtų leidžiamas sklypo užstatymas 25 aukštų pastatu su užsakovo nurodytais techniniais rodikliais, rengimui bei šio pastato projektavimui ir statybai. Atlikus žemės sklypo vertinimą, 2012-10-09 buvo parengta turto vertinimo ataskaita (toliau – ir Turto vertinimo ataskaita, Ataskaita), jokių pretenzijų iš užsakovo nebuvo gauta. Atsakovė 2012-11-08 gavo Valstybinės mokesčių inspekcijos prašymą nustatyti, ar parengta Turto vertinimo ataskaita atitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir įstatymo) 22 str. nustatytus reikalavimus. Atsakovė 2012-11-30 teikimu Turto arba verslo vertintojų garbės teismui (toliau – ir Garbės teismas) inicijavo pareiškėjui drausmės bylos iškėlimą pagal atsakovės 2012-11-30 išvadą „Dėl turto vertintojo T. M. veiksmų rengiant turto vertinimo ataskaitą Nr. SS-2012/10/03-01“ Nr. GT-24(12)-I, (toliau – ir Išvada). Garbės teismas 2013-01-15 sprendime nutarė skirti pareiškėjui drausminę nuobaudą – Vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimo ir Turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimą. Sprendimas argumentuojamas tuo, kad retrospektyvinis žemės sklypo vertinimas atliktas su prielaida, kuri sklypo vertinimo dienai buvo teisiškai nepagrįsta, Ataskaita yra klaidinanti, kadangi joje nustatyta ne žemės sklypo rinkos vertė, o „vilties vertė“, kuri būtų vertės nustatymo dieną pasikeitus tam tikroms sąlygoms, taip pat, kad žemės sklypo vertė nepakankamai pagrįsta skaičiavimais, nepateikiamos sąlygos ir aplinkybės, galinčios turėti įtakos sklypo vertei, į kurias nebuvo atsižvelgta, nepakankamai išsamiai užpildytas žemės sklypo apžiūros aktas. Pareiškėjas mano, kad pagrindas, kuriuo jam paskirta griežčiausia drausminė nuobauda yra teisiškai nepagrįstas, kadangi teisiškai nepagrįsta ir teisiniu požiūriu neleistina pati specialioji prielaida. Pareiškėjas turi 9-10 metų turto vertintojo darbo stažą, Ataskaitą parengė išsamiai išanalizavęs užsakovo pateiktus dokumentus, viešojoje erdvėje pateiktą informaciją, vertinimą atliko įsitikinęs specialiųjų prielaidų pagrįstumu bei vadovaudamasis nacionaliniais teisės aktais, Profesinės etikos kodeksu, Europos ir tarptautiniais vertinimo standartais. Ataskaitoje aiškiai ir informatyviai keletą kartų pateikė užsakovo suformuluotas specialiąsias prielaidas rinkos vertei nustatyti. Vertinimo metu vadovavosi tik teisinga ir neklaidinančia informacija, dėl to Profesinio etikos kodekso 2.3.5 ir 2.3.5.6 punktuose turto vertintojui numatyta pareiga – patikslinti Ataskaitą ir informuoti apie tai užsakovą, kai vertintojas sužino, kad vertinimo metu vadovautasi neteisingais, klaidinančiais ar melagingais teiginiais ar informacija – neatsirado. Garbės teismo sprendimo išvada, kad nagrinėjama prielaida būtų teisiškai pagrįsta vieninteliu atveju, t. y. jeigu žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis būtų pakeisti ir būtų tai patvirtinančių dokumentų. Garbės teismas nenurodė teismų praktikos ar teisinių nuostatų, kuriuose būtų įtvirtinti kriterijai, leidžiantys nustatyti, kiek ir kokie teisės aktai ir teritorijų planavimo dokumentai žemės sklypui turi galioti jo vertinimo dieną, kad būtų galima konstatuoti, jog specialioji prielaida, kuri taikoma vertinant turtą, yra teisiškai pagrįsta. Todėl specialiosios prielaidos teisinio pagrindimo apimtis, kuriai esant būtų galima konstatuoti jos pagrįstumą, yra vertinamojo pobūdžio. Mano, kad Ataskaitos skyriuje „Teisinių galimybių įvertinimas“ bei prieduose pateikiamų teisės aktų, teritorinio planavimo ir kitų dokumentų apimtis yra pakankama konstatuoti, kad žemės sklypo vertė su užsakovo nurodyta specialiąja paklaida, o ir pati prielaida, yra teisiškai pagrįsta. Taip pat pažymėjo, kad vertinimo specialioji prielaida – kad žemės sklype galima projektuoti ir statyti 25 aukštų pastatą – buvo daroma būtent dėl to, kad vertės nustatymo dieną (2008-08-26) detaliuoju planu nebuvo nustatytas konkretus žemės sklypo naudojimo ir tvarkymo režimas, t. y. sklypo naudojimo būdas nepakeistas į komercinių teritorijų naudojimo būdą, nenustatytas konkretus pastato aukštų skaičius (25) ir konkretus užstatymo intensyvumas (apytiksliai 6,7). Vertinimas su specialiąja prielaida buvo atliktas užsakovo nurodymu remiantis sudaryta vertinimo sutartimi, kurios techninėje užduotyje numatyta, kad žemės sklypo rinkos vertė 2008-08-26 dienai nustatoma atsižvelgiant į prielaidas, kad žemės sklype galima statyti 25 aukštų komercinį pastatą. Aplinkybė, kad vertinimas atliktas su specialiąja prielaida, nurodytas Ataskaitos santraukoje. Garbės teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į aplinkybes, kad žemės sklypo vertinimas nėra privalomasis, kad jis atliktas pagal užsakovo pageidavimą kitu tikslu, kad jis nesusijęs su užsakovo pareigomis (mokestinėmis prievolėmis), kad Ataskaita neteikiama VMI ar kitiems tretiesiems asmenims. Garbės teismas nepagrįstai priskyrė rinkos vertę su specialia prielaida „vilties vertei“. Atkreipė dėmesį, kad teisės aktuose nustatyta, jog turto vertė pateikiama būtent turto vertinimo ataskaitos, o ne kitokia, forma, todėl žemės sklypo vertinimo rezultatai įforminti tinkama forma. Ataskaita atitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ir Metodikos nustatytus reikalavimus, todėl Garbės teismo išvada dėl Ataskaitos neatitikimo teisės aktų reikalavimams, nepagrįsta. Pareiškėjas pripažįsta, kad į aktą neįrašė apžiūroje dalyvavusio užsakovo duomenų, tačiau jie yra aiškūs iš Ataskaitoje pateikiamos informacijos ir Vertinimo sutarties, toks pažeidimas yra formalus. Paskirta nuobauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui ir neadekvati (I tomas, b. l. 1-16).
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamasi jame išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2012-11-30 Garbės teismas gavo Turto vertinimo priežiūros tarnybos teikimą dėl drausmės bylos iškėlimo pareiškėjui. Su Teikimu pateiktoje išvadoje buvo nurodyta, kad pareiškėjas, rengdamas Turto vertinimo ataskaitą, nesilaikė įstatymo nuostatų ir metodikos reikalavimų, Ataskaitoje pateikiama informacija dėl žemės sklypo rinkos vertės yra klaidinanti. Garbės teismas, išanalizavęs surinktą medžiagą, nusprendė iškelti pareiškėjui drausmės bylą, o ją išnagrinėjęs nustatė, kad Ataskaitoje pateikiama informacija dėl sklypo rinkos vertės yra klaidinanti, Ataskaita parengta nesilaikant įstatymo ir metodikos reikalavimų, be to, pareiškėjas nesilaikė Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso. Pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai, kad Ataskaitoje daroma prielaida dėl žemės sklypo maksimalaus ir geriausio panaudojimo yra teisiškai leistina, kadangi konkretus žemės sklypo naudojimo režimas turi būti nustatomas detaliuoju planu, kuris vertės nustatymo dienai nėra patvirtintas. Nesutinka ir su pareiškėjo skundo argumentais, kad Ataskaitoje daroma prielaida dėl žemės sklypo panaudojimo yra teisiškai leistina. Pareiškėjas Ataskaitoje retrospektyviniu būdu įvertino žemės sklypą darydamas teisiškai nepagrįstas ir teisiniu požiūriu neleistinas prielaidas dėl žemės sklypo maksimalaus ir geriausio panaudojimo. Prielaidas dėl maksimalaus ir geriausio žemės sklypo panaudojimo pareiškėjui nurodė užsakovas ir jos buvo aptartos vertinimo paslaugų teikimo sutartyje. Sklypo vertės nustatymo dieną sklypo naudojimo būdas ir pobūdis buvo gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, sklypas buvo ir yra neužstatytas. Užsakovo pareiškėjui nurodytas prielaidas būtų galima laikyti teisiškai pagrįstomis tik tuo atveju, jeigu žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis būtų pakeisti ir būtų tai patvirtinančių dokumentų. Garbės teismas pagrįstai nustatė, kad žemės sklypui patvirtinto detaliojo plano ar kito dokumento, patvirtinančio, kad buvo leista keisti žemės sklypo paskirtį, naudojimo būdą ar pobūdį, nebuvo nei vertės nustatymo dieną, nei ataskaitos rengimo metu. Pagrįstai buvo padaryta išvada, kad nei Ataskaitoje, nei atsakovo ar Garbės teismo surinkta, nei pareiškėjo skunde nurodoma informacija nepatvirtina užsakovo nurodytų prielaidų dėl maksimalaus ir geriausio žemės sklypo panaudojimo teisinio pagrįstumo. Pažymėjo, kad pareiškėjas ataskaitoje neanalizavo Planavimo sąlygų 5.5 p. nurodytų teritorijai taikomų ūkio šakų plėtros programų ir strateginių dokumentų nuostatų bei sąlygas išduodančių institucijų kompetencijai priskirtų reikalavimų. Nepagrįstas ir skundo teiginys, kad sklype galima statyti aukštybinius pastatus pagal parengtus detaliuosius planus, kadangi vertinimo dieną nebuvo parengto detaliojo plano, todėl aukštybinių pastatų statyba vertės nustatymo dieną sklype nebuvo galima. Nors pareiškėjas ir teisingai nurodo, kad žemės sklypui atskiras specialusis planas nereikalingas, tačiau ši aplinkybė nepatvirtina Ataskaitoje nurodomos prielaidos, kad žemės sklype galima aukštybinio pastato statyba, teisinio pagrįstumo. Nors pareiškėjas rėmėsi teisingais ir teisėtais informacijos šaltiniais, padarė neteisingą išvadą dėl maksimalaus ir geriausio žemės sklypo panaudojimo. Be to, vertinant prielaidos teisinį pagrįstumą, negalima atsiriboti nuo aplinkybės, kad bendras teritorijos intensyvumo rodiklis – 3,5, o sklype pastačius 25 aukštų pastatą, intensyvumo rodikliai viršytų teritorijos užstatymo intensyvumo rodiklį. Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl prielaidos teisinio leistinumo apimties, o taip pat ir dėl žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimo teisinio pagrįstumo atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat pažymėjo, kad nepagrįsti ir skundo argumentai dėl vertinimo su specialiąja prielaida, kurią nurodė užsakovas, kadangi profesionalus vertintojas, vadovaudamasis Etikos kodekso 2.3.5 p. nuostatomis, turėtų nedelsiant informuoti užsakovą, jeigu jo nurodytos vertinimo prielaidos, kuriomis užsakovas siūlo vadovautis atliekant turto vertinimą, yra klaidingos. Nepagrįstas ir pareiškėjo skundo argumentas, kad žemės sklypo vertinimas nėra privalomasis, atliktas pagal užsakovo pageidavimą ir pan., kadangi įstatyme nustatyti reikalavimai turto vertinimo ataskaitai taikomi visais atvejais, nepriklausomai nuo to, vertinimo ataskaita buvo parengta atlikus privalomąjį ar neprivalomąjį vertinimą. Pažymėjo ir tai, kad atsakovas Ataskaitą gavo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, todėl pareiškėjo teiginys, kad Ataskaitos išvada nėra privaloma tretiesiems asmenims, nepagrįstas. Ataskaita yra oficialus dokumentas, kol jos teisingumas nėra paneigtas įstatymo nustatyta tvarka. Garbės teismo sprendime pagrįstai pažymėta, kad pareiškėjas Ataskaitoje nustatė ne žemės sklypo rinkos vertę, o „vilties vertę“, kuri Europos vertinimo standartuose 2012 yra apibrėžiama kaip vertė, kuri būtų vertinimo dieną pasikeitus tam tikroms sąlygoms, todėl skundo argumentas, kad Ataskaitoje nustatyta ne „vilties“ vertė, o rinkos vertė su specialiomis prielaidomis, nepagrįstas. Aplinkybė, kad Ataskaitoje nurodyta išvada dėl žemės sklypo rinkos vertės yra klaidinanti, negali būti vertinama kaip netikslumas Metodikos 50-53 punktų prasme, kadangi klaida ar netikslumu nėra laikoma turto vertinimo ataskaitos neatitiktis įstatymo ar Metodikos reikalavimams. Ataskaitoje nustatytą vertę būtų galima laikyti rinkos verte su specialiomis prielaidomis tik tuo atveju, jeigu jos būtų teisiškai pagrįstos. Nesutinka, kad Ataskaitoje nustatyti trūkumai laikytini formaliais, kadangi pareiškėjas nesilaikė įstatyme ir Metodikoje nustatytų reikalavimų Ataskaitos formai ir turiniui. Ataskaitoje pateikti skaičiavimų rezultatai, bet ne atliktų skaičiavimų seka, taip nepakankamai išsamiai pagrindžiant nustatytą turto vertę. Pareiškėjas nepagrindžia pajamų bazės pasirinkimo ir pataisų būtinumo aplinkybių, naudoja abstrakčias frazes, kurios nepagrindžia daromų išvadų. Atliekant retrospektyvinį žemės sklypo vertinimą ir darant tam tikras specifines išlygas sąlygų ir aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos turto vertinimui ir į kurias nebuvo atsižvelgta, išskyrimas, nurodant motyvus, yra itin svarbus. Šiuo atveju Ataskaitoje (6-7 psl.) nurodyta informacija negali būti laikoma sąlygomis ir aplinkybėmis, galinčiomis turėti įtakos turto vertei, tačiau į kurias nebuvo atsižvelgta įstatymo 22 str. 4 d. 10 p. prasme. Be to, Ataskaitoje nėra nurodyti motyvai, kodėl į tokias sąlygas ir aplinkybes nėra atsižvelgiama. Garbės teismas, skirdamas nuobaudą, įvertino padarytų pažeidimų mastą ir pasekmes, todėl nuobauda yra proporcinga pažeidimo mastui. Pažymėjo, kad turto vertinimas yra neatsiejamas nuo viešojo intereso. Pareiškėjo išimtinai grubus teisės aktų pažeidimas sukėlė dideles neigiamas pasekmes, o taikydamas drausminę atsakomybę Garbės teismas siekė apginti viešąjį interesą, todėl pareiškėjui skirta tinkamo griežtumo nuobauda (I tomas, b. l. 164-174).
Šalies argumentai
Teismo posėdyje atsakovės atstovės su pareiškėjo skundu iš esmės nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą arba grąžinti klausimą dėl drausminės nuobaudos skyrimo nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjo skundu sutiko ir prašė jį tenkinti (III tomas, b. l. 37-38).
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Byloje kilo ginčas dėl Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2013-01-15 sprendimo Nr. GT-5(13)-S, kuriuo pareiškėjui T. M. skirta Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 29 str. 4 d. 4 p. numatyta drausminė nuobauda – Turto vertintojo ir vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimų panaikinimas – teisėtumo ir pagrįstumo (III tomas, b. l. 17-26). Kaip matyti iš Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2013-01-15 posėdžio protokolo Nr. GT-5(13)-P, už sprendimą pareiškėjui T. M. skirti Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 29 str. 4 d. 4 p. numatyta drausminę nuobaudą – Turto vertintojo ir vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimų panaikinimą – balsavo 2 teismo nariai, du – prieš , todėl, vadovaujantis Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-05-17 įsakymu Nr. 1K-192, 34 p., priimtas tas sprendimas, už kurį balsavo teismo posėdžio pirmininkas (III tomas, b. l. 12-16).
Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (2011-06-22 įstatymo Nr. XI-1497 redakcija), nustatančio turto arba verslo vertės nustatymo principus, turto arba verslo vertinimo pagrindus ir atvejus, turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos pagrindus ir veiklos priežiūrą, turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių teises, pareigas ir atsakomybę, turto arba verslo vertintojams ir turto arba verslo vertinimo įmonėms keliamus reikalavimus, 28 str., reglamentuojantis Turto arba verslo vertintojų garbės teismo sudarymą ir veiklos pagrindus, be kita ko, nustato: Turto arba verslo vertintojų garbės teismą sudaro penki nariai: 1) tris narius jų sutikimu, turinčius ne žemesnę kaip vertintojo (aukštesnę) kvalifikaciją, tarpusavio sutarimu skiria asociacijos, vienijančios tik turto ir (arba) verslo vertintojus ir (arba) turto arba verslo vertinimo įmones, iš tik turto ir (arba) verslo vertintojus vienijančių asociacijų narių ir (arba) tik turto arba verslo vertintojų, kurie turto arba verslo vertinimo įmonių asociacijų narėse dirba darbo sutarties pagrindais arba kurie yra individualios įmonės savininkai ar ūkinės bendrijos tikrieji nariai; 2) du narius valstybės tarnautojus jų sutikimu, turinčius ne mažesnį kaip trejų metų valstybės tarnybos stažą ir turto arba verslo vertinimą reglamentuojančių teisės aktų projektų rengimo arba dalyvavimo juos rengiant patirtį, skiria Finansų ministerija (TVVPĮ 28 str. 1 d.); Turto arba verslo vertintojų garbės teismo personalinę sudėtį tvirtina ir pirmininką bei jo pavaduotoją iš Turto arba verslo vertintojų garbės teismo narių skiria finansų ministras (TVVPĮ 28 str. 2 d.); Turto arba verslo vertintojų garbės teismas veikia vadovaudamasis šiuo įstatymu ir finansų ministro patvirtintais Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatais, kuriuose reglamentuoti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo veiklos principai, darbo organizavimas, turto arba verslo vertintojo drausmės bylos nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo procedūros (TVVPĮ 28 str. 4 d.); Turto arba verslo vertintojų garbės teismas gali nagrinėti turto arba verslo vertintojų drausmės bylas, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė Turto arba verslo vertintojų garbės teismo narių. Turto arba verslo vertintojų garbės teismo sprendimai priimami visų Turto arba verslo vertintojų garbės teismo narių balsų dauguma (TVVPĮ 28 str. 7 d.).
Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-05-17 įsakymu Nr. 1K-192, 34 p. nustato, kad Garbės teismo sprendimas priimamas visų Garbės teismo narių, dalyvavusių Garbės teismo posėdyje, balsų dauguma, kiekvienam Garbės teismo nariui turint po vieną balsą. Balsavimo teisė negali būti perduota. Balsuojama „už“ arba „prieš“, susilaikiusiųjų negali būti. Balsams pasidalijus po lygiai, priimamas tas sprendimas, už kurį balsavo Garbės teismo posėdžio pirmininkas. Balsus skaičiuoja ir balsavimo rezultatus skelbia Garbės teismo posėdžio pirmininkas. Nuostatų 35-32.2 p. nustato, kad Garbės teismas, išnagrinėjęs vertintojo drausmės bylą, priima vieną iš šių sprendimų: nutraukti vertintojo drausmės bylą; skirti vertintojui vieną iš drausminių nuobaudų, nurodytų Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme.
Bylą nagrinėjančiam teismui pasikreipus ištirti, ar Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-05-17 įsakymu Nr. 1K-192 patvirtintų Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatų 34 p. nuostata, pagal kurią Garbės teismo narių balsams pasidalijus po lygiai, priimamas tas sprendimas, už kurį balsavo šio teismo posėdžio pirmininkas, t. y. kad sprendimas, kuriuo skiriama ir drausminė nuobauda, gali būti priimamas ne tik balsų dauguma, bet ir balsams pasidalijus po lygiai, tačiau už pasiūlytą sprendimą skirti drausminę nuobaudą balsuojant posėdžio pirmininkui, neprieštarauja minėtai Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 28 str. 7 d., kurioje nuostata dėl sprendimo priėmimo Garbės teismo narių balsams pasidalijus po lygiai nėra įtvirtinta, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-012-17 sprendimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-05-17 įsakymu Nr. 1K-192 patvirtintų Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatų 34 punktas ta apimtimi, kuria nustatyta: 1) kad Garbės teismo sprendimas priimamas visų Garbės teismo narių, dalyvavusių Garbės teismo posėdyje, balsų dauguma; 2) kad balsams pasidalijus po lygiai, priimamas tas sprendimas, už kurį balsavo Turto arba verslo vertintojų garbės teismo posėdžio pirmininkas, prieštarauja Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 28 straipsnio 7 daliai (2011-06-22 įstatymo Nr. XI-1497 redakcija).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 116 str. 1 d. nustato, kad norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Kadangi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-05-17 įsakymu Nr. 1K-192 patvirtintų Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatų 34 punktas minėta apimtimi negali būti taikomas, Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2013-01-15 sprendimas Nr. GT-5(13)-S yra priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 28 str. 7 d., pagal kurią Turto arba verslo vertintojų garbės teismo sprendimai priimami visų Turto arba verslo vertintojų garbės teismo narių balsų dauguma, todėl naikinamas kaip neteisėtas (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.).
Kadangi minėtas ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p. pažeidimas yra absoliutus pagrindas panaikinti individualų administracinį aktą, kitos administracinės bylos šalių procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, susijusios su jo neteisėtumu / teisėtumu, nėra reikšmingos teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo priėmimui šioje byloje, juo labiau, kad priešingu atveju teismas iš esmės pasisakytų dėl aplinkybių, kurios kompetentingo subjekto vertintos pažeidžiant pagrindines taisykles, turinčias užtikrinti visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, sprendimą vis tiek turėtų priimti tokį patį, t. y. panaikinti ginčijamą sprendimą.
Pareiškėjo T. M. skundas dalyje, kurioje prašoma priimti naują sprendimą – jam iškeltą drausminę bylą nutraukti, atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, ABTĮ ir kitais teisės aktais teisė priimti sprendimus, kuriuos kompetentingas priimti Turto arba verslo vertintojų garbės teismas, teismui nėra suteikta.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 29 str. 7 d. Turto arba verslo vertintojų garbės teismas turi priimti sprendimą per ne ilgiau kaip 60 dienų nuo drausmės bylos turto arba verslo vertintojui iškėlimo dienos. Jeigu Turto arba verslo vertintojų garbės teismas per ne ilgiau kaip 60 dienų nuo drausmės bylos turto arba verslo vertintojui iškėlimo dienos nepriima sprendimo, turto arba verslo vertintojo drausmės byla laikoma nutraukta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo T. M. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2013-01-15 sprendimą Nr. GT-5(13)-S.
Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.