Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2006-04-20 · Civilinė byla Nr. 2-216/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-04-20
Bylos Nr.
2-216/2006
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Konstantinas Gurinas, Kazys Kailiūnas, Vigintas Višinskis
Trečiasis asmuo
akcinės bendrovės „Alita“
Kreditorius
Lino Jakštonio
Kategorijos
  • 128.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2- 216/2006Procesinio sprendimo kategorija 128.6
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. balandžio 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Kazio Kailiūno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens akcinės bendrovės „Alita“ atskirąjį skundą ir kreditorių komiteto bei kreditoriaus Lino Jakštonio atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. vasario 7 d. nutarties, kuria atmestas prašymas pakeisti administratorių, civilinėje byloje Nr. B2-216-510/2006, viešosios įstaigos „Alitos“ krepšinio klubas bankroto byloje.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Tretieji asmenys kreditorių komitetas, AB „Alita“ ir L.J. kreipėsi į teismą prašydami pakeisti administratorių Stasį Gagį kitu administratoriumi – Jonu Gvazdaičiu. Nurodė, kad netinkamai vykdė savo administratoriaus pareigas administruojant bankrutuojančią VšĮ „Alitos“ krepšinio klubas (toliau tekste – įstaiga).

Tretieji asmenys nurodė, kad administratorius netinkamai atstovavo teismuose, nes byla dėl D. L. neišmokėto atlyginimo apeliacinėje instancijoje buvo išnagrinėta administratoriui paprašius nagrinėti jam nedalyvaujant. Šioje byloje administratorius nepasirašė ir nepateikė kasacinio skundo, kurį buvo paruošęs advokatas, nors kreditorių komitetas buvo įpareigojęs administratorių atlikti šiuos veiksmus. Administratorius netinkamai atstovavo įstaigą byloje Nr. 2-436-324/2005 nepagrįstai atsisakė atskirojo skundo pateikto Lietuvos apeliaciniam teismui dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. liepos 13 d. nutarties, kuria buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės taikytos atsakovui. Taip pat administratorius nesiekia išieškoti debitorinių įsiskolinimų, bet siekia greičiau likviduoti įstaigą supaprastintos bankroto procedūros būdu. Administratorius netinkamai atstovavo įstaigą nagrinėjant M. B. pateiktą ieškinį, nes teisme administratorius prašė patenkinti ieškinį, nors procesiniuose dokumentuose buvo pateikti svarūs įrodymai patvirtinantys ieškinio nepagrįstumą.

Administratorius nevykdo kreditorių komiteto sprendimų. Jis nepasirašė kasacinio skundo byloje su D. L. . Baigiantis kasacinio skundo padavimo terminui pranešė, kad į pateiktą raštą dėl skundo pasirašymo atsakys per 15 dienų, bet nenurodė nepasirašymo motyvų. Tokie veiksmai, kai administratorius nevykdo kreditorių komiteto sprendimų ir nepateikia motyvų rodo administratoriaus nepaisymą įstaigos ir kreditorių interesų.

Administratorius teikia tikrovės neatitinkančią informaciją, nes kreditorių susirinkimą informavo, jog yra paskirtas advokatas atstovauti įstaigą byloje prieš D. L. , tačiau iš ties buvo pateiktas administratoriaus prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Be to administratorius siūlydamas patvirtinti 10 350 Lt atlyginimą neteisingai nurodė, kad teismas jau yra patvirtinęs 4 440 Lt atlyginimą, kurį jis gali naudoti iki kreditorių susirinkimas patvirtins administratoriaus išlaidų sąmatą. Tačiau realiai teismas buvo patvirtinęs 4 440 Lt sumą ne kaip atlyginimą administratoriui, bet kaip sumą naudotiną visoms administravimo išlaidoms. Taip pat administratorius neteisingai nurodė, kad nėra pateikęs Lietuvos apeliaciniam teismui prašymo palikti nenagrinėtu iki bankroto bylos iškėlimo surašyto atskirojo skundo, kuriuo panaikintos atsakovui taikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrinančios įstaigos ieškinio išieškojimą.

Administratorius pateikė nepagrįstų finansinių reikalavimų 124 484,14 Lt sumai, t.y. neatliko pareigų numatytų ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punkte, t.y. administratorius turi ginčyti nepagrįstus reikalavimus. Tačiau administratorius patvirtino nepagrįstą M. B. reikalavimą, nors šis asmuo yra tik pateikęs ieškinį teismui dėl skolos priteisimo iš įstaigos ir teismas dar nėra išnagrinėjęs bylos. Be to administratorius patvirtino nepagrįstą D. L. reikalavimą, nors sprendimas dėl šios sumos priteisimo yra neįsiteisėjęs ir yra apskųstas apeliacine tvarka.

Administratorius neišieško skolų iš įstaigos skolininkų. Administratorius siūlo taikyti likvidavimo procedūrą ir prašo taikyti supaprastintą bankroto procedūrą, nors dar ne visos įstaigos skolininkų skolos išieškotos. Be to administratorius Lietuvos krepšinio federacijos vykdomojo komiteto posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas D. L. paleidžiamojo rašto išdavimo klausimas, prieštaravo tokio rašto išdavimui, dėl ko įstaiga prarastų transfero sumą – 250 000 JAV dolerių.

Administratorius priima sprendimus svarbiais bankroto procese klausimais neinformuodamas kreditorių. Taip pat administratorius nedalyvauja kreditorių susirinkimuose.

Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad administratorius neatlieka įstatyme nustatytų pareigų, todėl administratorius atleistinas ir skirtinas kitas administratorius – Jonas Gvazdaitis.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2006 m. vasario 7 d. nutartimi atmetė kreditorių komiteto pirmininko V.J., kreditorių AB „Alita“ ir L.J. prašymą dėl administratoriaus pakeitimo. Teismas nutartyje, dėl administratoriaus veiksmų Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2A-1061-324/2005 nagrinėjant VšĮ „Alitos“ krepšinio klubo apeliacinį skundą ir dėl kasacinio skundo nepasirašymo, nurodė, kad administratorius pateikė prašymą nagrinėti civilinę bylą Nr. 2A-1061-324/2005 jam nedalyvaujant. Teismas nustatė, kad tuo pat metu vyko kreditorių susirinkimas, todėl administratorius negalėjo dalyvauti teismo posėdyje ir kreditorių susirinkime. Kadangi nagrinėjant bylą apeliacine tvarka asmenų dalyvavimas nėra privalomas, todėl prašymo argumentai dėl netinkamo atstovavimo atmestini. Dėl kreditorių susirinkimo 2005 m. gruodžio 12 d. sprendimo, kuriuo kreditoriai įpareigojo administratorių pasirašyti kasacinį skundą, teismas motyvavo, kad Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 1 d. nutartimi buvo taikyta supaprastinto bankroto procedūra, kurios metu kreditorių susirinkimai nešaukiami. Pastaroji nutartis apeliacine tvarka buvo apskųsta 2005 m. gruodžio 23 d., todėl administratoriaus turėjo pagrindo manyti, kad nutartis dėl supaprastintos bankroto procedūros yra įsiteisėjusi. Be to kreditorių komitetas 2005 m. gruodžio 12 d. susirinkime priėmė nutarimą, kuriuo įpareigojo kreditorių susirinkimo pirmininką pasirašyti kasacinį skundą, jei jo nepasirašytų administratorius, t.y. administratorius nepasirašymas nesukėlė teisinių pasekmių, nes galėjo pasirašyti kreditorių susirinkimo pirmininkas. Dėl argumentų dėl atstovavimo nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-436-324/2005 pagal VšĮ krepšinio klubo ieškinį VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjui dėl žaidėjo grąžinimo ir 276 588 Lt priteisimo, teismas nurodė, kad minėta byla buvo nutraukta teismui patvirtinus tarp šalių sudarytą taikos sutartį. Administratorius atliko savo kompetencijai priskirtinus veiksmus, todėl nurodyti argumentai nesudaro pagrindo nušalinti administratorių nuo pareigų ir pakeisti kitu asmeniu. Argumentuodamas dėl administratoriaus veiksmų pateikiant tvirtinti ir nagrinėjant M. B. finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimą Kauno apygardos teisme, teismas nurodė, kad šio kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimas dar nėra išnagrinėtas, be to nuomonės dėl jo pagrįstumo pateikimas teismo posėdyje negali būti laikomas netinkamu pareigų vykdymu. Į pareiškėjų argumentus, kad administratorius nėra pateikęs Lietuvos apeliaciniam teismui prašymo palikti nenagrinėtu advokatės iki bankroto bylos iškėlimo surašyto atskirojo skundo, teismas nurodė, kad tai neesminiai netikslumai neleidžiantys spręsti apie sąmoningą kreditorių klaidinimą. Taip pat teismas nurodė, kad nėra pagrindo manyti, jog administratorius netinkamai vykdė savo pareigas pateikdamas tvirtinti D. L. finansinį reikalavimą. Administratorius pateikė tvirtinti D. L. finansinį reikalavimą tokį, koks buvo priteistas. Ta aplinkybė, jog po pateikimo apeliacinės instancijos teismas nežymiai sumažino finansinio reikalavimo dydį, negali būti pagrindu nepasitikėti administratoriumi. Teiginius, kad administratorius Lietuvos krepšinio federacijos vykdomojo komiteto posėdyje prieštaravo D. L. išleidimo rašto išdavimui, teismas nurodė, jog administratorius balsavimo teisės šiame komitete neturi, todėl negalėjo nei prieštarauti, nei neprieštarauti. Į pareiškėjų argumentus, kad administratorius nepranešęs kreditoriams pateikė prašymą taikyti supaprastintą bankroto procedūrą nurodęs, kad krepšinio klubas neturi turto, t.y. administratorius nesiekia išieškoti piniginių lėšų iš krepšinio klubo skolininkų, teismas nurodė, jog administratorius turi įstatyminę teisę kreiptis į teismą dėl supaprastintos bankroto procedūros taikymo ir neprivali pranešti apie tai kreditoriams. Teisės realizavimas negali būti laikomas netinkamu pareigų vykdymu, o kreditoriai turėjo teisę apskųsti apeliacine tvarka teismo nutartį ir šia teise pasinaudojo. Dėl administratoriaus nedalyvavimo kreditorių komiteto posėdžiuose teismas nurodė, kad pranešimas administratoriui apie 2005 m. gruodžio 12 d. rengiamą kreditorių susirinkimą buvo išsiųstas 2005 m. gruodžio 7 d., t.y. likus 2 darbo dienom iki susirinkimo, be to įrodymų, jog pranešimas įteiktas administratoriui, nepateikta. Pranešimas apie 2005 m. gruodžio 30 d. posėdį administratoriui įteiktas 2005 m. gruodžio 30 d. Kadangi pranešimai apie posėdžius buvo siunčiami labai trumpais terminais iki posėdžio, todėl nebuvo galimybės administratoriui tinkamai pasiruošti posėdžiams, negarantavo pranešimų įteikimo laiku. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo teigti, kad administratorius netinkamai vykdė savo pareigas ir prašymas dėl administratoriaus pakeitimo atmestinas.

Šalies argumentai

Tretysis asmuo AB „Alita“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2006 m. vasario 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Apeliantas nurodė, kad teismo nutartis nepagrįsta, dėl šių motyvų:

Dėl nukrypimo nuo teismų praktikos. Sprendimą dėl kreditoriaus pakeitimo priėmė kreditorių komitetas turintis visas kreditorių susirinkimo teises, todėl laikytina, kad sprendimą priėmė kreditorių susirinkimas ir šios nuomonės turi būti paisoma (Lietuvos apeliacinio teismo CBS 2005 m. gruodžio 22 d. nutartis c.b. Nr. 2-632/2005).Dėl netinkamo atstovavimo apeliacinės instancijos teisme. Dėl administratoriaus nedalyvavimo teismo posėdyje, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai argumentavo, jog pagal CPK 319 straipsnio 3 dalį šalių dalyvavimas nėra būtinas. Tačiau minėta norma nustato, kad ne atvykimo nebūtinumą, bet leidimą teismui nagrinėti bylą šaliai nedalyvaujant. Administratoriaus dalyvavimas teismo posėdyje buvo objektyviai būtinas krepšinio klubo interesams. Pats negalėdamas dalyvauti administratorius galėjo įgalioti kitą asmenį arba prašyti posėdį atidėti. Be to administratorius nepasirašė ir nepateikė kasacinio skundo ir šis faktas rodo administratoriaus kaltę įstaigos ir kreditorių atžvilgiu bei jų interesų pažeidimu. Šis faktas vertintinas atsižvelgiant, kad administratorius turėjo galimybę pasirašyti, jam buvo pateiktas skundas jau pasirašytas advokato, bet administratorius nepagrįstai skundo nepateikė ir pakenkė kreditorių interesams. Aplinkybė, kad skundą pasirašė ir pateikė kreditorių komiteto pirmininkas, nepaneigia administratoriaus kaltės dėl neveikimo.

Administratorius atsiėmė advokatės paruoštą atskirąjį skundą iš Lietuvos apeliacinio teismo. Būtinybės atsiimti skundą nebuvo, nes atskirasis skundas būtų nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Be to administratorius neatliko jokių veiksmų, kad ieškinys pareikštas atsakovui VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjui būtų išnagrinėtas. Tokiu būdu administratorius neveikė įstaigos ir kreditorių interesais.

Motyvuojamoji dalis

Vien patvirtinta taikos sutartis yra pakankamas pagrindas administratoriui pakeisti, nes ja administratorius atsisakė pagrįsto reikalavimo 276 588 Lt sumoje, o iš atsakovo už tai nieko negavo. Šiais veiksmais administratorius padarė minėtos sumos dydžio žalą įstaigai ir kreditoriams.

Administratorius pateikė teismui tvirtinti M. B. finansinį reikalavimą, tačiau negalėjo įrodyti reikalavimo pagrįstumo. Administratoriui taikytini aukštesni reikalavimai jo profesinėje veikloje, todėl pateikimas tvirtinti reikalavimą didesnį nei 100 000 Lt ir administratoriaus prieštaravimas teisme bankrutuojančios įmonės argumentams, patvirtinantiems reikalavimo nepagrįstumą, negali būti laikomas tinkamu pareigų atlikimu.

Dėl informacijos neatitinkančios tikrovės teikimo. Teismas šią aplinkybė vertino kaip atskirą detalę, tačiau įvertinus ją administratoriaus veiksmų visumoje matyti, kad teisingos informacijos nepateikimas tėra sudėtinė administratoriaus netinkamo veikimo dalis. Dėl netinkamo atstovavimo teismuose. Teismo nutartis dėl supaprastinto bankroto procedūros dar nebuvo įsiteisėjus ir ji nepateisina administratoriaus neveikimo dėl kasacinio skundo nepasirašymo. Be to joks teisės aktas nedraudžia šaukti kreditorių susirinkimus ir esant supaprastintai bankroto procedūrai.Dėl pateiktų nepagrįstų reikalavimų. Teismas, nagrinėdamas netinkamą administratoriaus veikimą dėl pateikimo tvirtinti D. L. finansinį reikalavimą neatsižvelgė, kad administratorius iš viso neturėjo teisės siūlyti tvirtinti reikalavimų remdamasis neįsiteisėjusiu teismo sprendimu. Dėl debitorinių skolų neieškojimo. Teismas neįvertino aplinkybės, kad sudarydamas taikos sutartimi nepagrįstai atsisakęs finansinių reikalavimų, administratorius sukūrė sąlygas prašymui dėl supaprastintos bankroto procedūros pateikti. Be to aplinkybė, kad Lietuvos krepšinio federacijos vykdomojo komiteto posėdyje administratorius, neturėdamas balsavimo teisės, pasisakė prieš išleidimo rašto išdavimo D. L. , įrodo jo veikimo prieš bankrutuojančios įstaigos ir kreditorių interesus. Dėl sprendimų priėmimo neinformuojant kreditorių. Teismas nepasisakė dėl prašyme pateiktų argumentų, kad administratorius neinformuoja kreditorių apie priimamus svarbius sprendimus. Administratorius neinformavo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl supaprastintos bankroto procedūros taikymo ir dėl reikalavimų atsisakymo pasirašant taikos sutartį.Dėl administratoriaus nedalyvavimo kreditorių komiteto posėdžiuose. Teismas neteisingai nustatė, kad administratorius buvo netinkamai informuotas, nes iš administratorius 2005 m. gruodžio 6 d. pranešimu buvo informuotas apie 2005 m. gruodžio 12 d. posėdį. Apie 2005 m. gruodžio 30 d. busimą posėdį kreditoriai bandė informuoti administratorių jo nurodytu fakso numeriu, tačiau šis numeris buvo išjungtas, todėl visa informacija 2005 m. gruodžio 28 d. buvo išsiųsta paštu. Be to, abiem atvejais administratorius buvo informuotas telefonu apie būsimą posėdį, tačiau į posėdžius neatvyko. Todėl laikytina, kad administratorius buvo informuotas apie posėdžius, tačiau į juos neatvyko, pažeidė įstaigos ir kreditorių interesus ir veikė priešingai jų interesams.

Tretysis asmuo Linas Jakštonis ir kreditorių komitetas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2006 m. vasario 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Apeliantų pateikto skundo motyvai analogiški trečiojo asmens AB „Alita“ išdėstytiems argumentams.

Atsakovas BVšĮ „Alitos“ krepšinio klubas atsiliepime į atskiruosius skundus prašė netenkinti atskirųjų skundų. Nurodė, kad skundai nepagrįsti dėl šių motyvų:

Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 1 d. nutartis, kuria buvo nuspręsta taikyti supaprastinto bankroto procedūrą yra įsiteisėjusi. Pagal ĮBĮ 13¹ straipsnio 10 dalį kreditorių (kreditorių komitetų) susirinkimai yra nebešaukiami, todėl kreditorių komiteto pirmininkas neturėjo įgaliojimų veikti kreditorių komiteto vardu ir neturėjo teisės pasirašyti bei pateikti teismui atskirojo skundo. Kadangi yra taikoma supaprastinta bankroto procedūra, todėl kreditorių komitetas neturėjo teisės šaukti posėdžių ir priimti juose sprendimų. Dėl šios priežasties kreditorių komiteto 2005 m. gruodžio 30 d. posėdžio sprendimas kreiptis į teismą dėl administratoriaus pakeitimo yra neteisėti, o teismas nenukrypo nuo teismų praktikos.Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad administratorius netinkamai atstovauja bankrutuojančią įstaigą, nes tą pačią dieną vyko kreditorių susirinkimas ir teismo posėdis, į kurį buvo sušaukti 38 kreditoriai. Dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nėra būtinas, o visi argumentai buvo išdėstyti apeliaciniame skunde, todėl dalyvavimas nebuvo būtinas (CPK 319 str. 3 d.).Atmestinas apeliantų argumentas, kad administratorius nepagrįstai atsisakė advokatės pateikto atskirojo skundo dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. liepos 13 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje nr. 2-436-324/2005, nes šis skundas buvo paduotas po bankroto bylos iškėlimo ir administratorius pagrįstai atsisakė skundo, kaip pateikto neįgalioto asmens. Taikos sutartis buvo sudaryta advokatui įvertinus, kad parama buvo suteikta savanoriškai ir neatlygintinai ir siekiant išvengti nepagrįstų teismo išlaidų. Taikos sutartį patvirtinęs teismas neįžvelgė prieštaravimų įstatymams ir patvirtino tikos sutartį.Administratorius nepalaikė M. B. finansinių reikalavimų, o tik nurodė, kad yra įtrauktas į siūlomų finansinių reikalavimų sąrašą, nes M. B. ieškinys buvo prijungtas prie bankroto bylos ir šis finansinis reikalavimas bus tvirtinamas išnagrinėjus bylą. Administratorius tik siūlo, o finansinius reikalavimus tvirtina arba atsisako tvirtinti nepagrįstus - teismas. Be to, nepagrįsti argumentai, kad administratorius siūlė tvirtinti nepagrįstus reikalavimus, nes prie M. B. reikalavimų administratorius pastabose nurodė, kad yra prijungtas ieškinys prie bankroto bylos, t.y. finansinio reikalavimo pagrįstumas turėjo būti išnagrinėtas byloje ir patvirtintas arba nepatvirtintas. D. L. finansinis reikalavimas buvo patikslintas administratoriaus prašymu, todėl apeliantų teiginiai dėl D. L. finansinio reikalavimo patvirtinimo nepagrįsti.Teismas nenustatė, kad administratorius sąmoningai būtų teikęs klaidingą informaciją kreditoriams ir šių faktų nėra 2006 m. vasario 8 d. nutartyje.Dėl debitorinių skolų neišieškojimo pasisakė teismas nagrinėdamas bylą dėl supaprastintos bankroto procedūros paskyrimo. Dėl apeliantų argumentų apie administratoriaus pasisakymą Lietuvos krepšinio federacijos vykdomajame posėdyje administratorius neturi jokios įtakos, nes neturi balsavimo teisės. Administratorius tik nurodė dabartinę krepšinio klubo būseną.Įstatymai nenustato pareigos administratoriui informuoti kreditorius apie ketinimąsi kreiptis į teismą dėl supaprastintos bankroto procedūros. Administratorius nedalyvavo kreditorių susirinkimuose 2005 m. gruodžio 12 dieną ir 30 dieną, ners 2005 m. gruodžio 6 d. pranešimą pats atsiėmėm iš antstolio, o pranešimą dėl 2005 m. gruodžio 30 d. susirinkimo gavo 2005 m. gruodžio 30 d. 10 valandą 30 minučių. Todėl akivaizdu, kad kreditoriai siekė, kad administratorius nedalyvautų susirinkimuose.

Atskirieji skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Dėl nukrypimo nuo teismų praktikos.

Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad teismas nukrypo nuo teismų praktikos. Apelianto nurodomoje nutartyje yra konstatuota: „Įstatymas tik teismui suteikia teisę skirti ar keisti bankrutuojančios įmonės administratorių. Kreditoriams, nustačiusiems tam tikrus pažeidimus administratoriaus veikloje, suteikta teisė kreiptis į tesimą su prašymu pakeisti įmonės administratorių. Toks kreditorių nutarimas pats savaime jokių teisinių pasekmių nesukelia, įstatymui neprieštarauja, todėl yra teisėtas. Teismas, svarstydamas prašymą pakeisti administratorių, nesivadovauja vien kreditorių nutarimu, o išsamiai patikrina visas aplinkybes, ar administratorius toliau gali eiti pareigas ir sprendžia dėl jo pakeitimo arba prašymą atmeta“ (Lietuvos apeliacinio teismo CBS 2005 m. gruodžio 22 d. nutartis c. b. Nr. 2-632/2005). Šioje byloje teismas kreditorių komiteto nutarimą vertino, įvertino ir didžiausio kreditoriaus nuomonę, išsamiai patikrino nurodytas aplinkybes ir atmetė kreditorių prašymą. Kreditorių komiteto prašymas neįpareigoja teismo privalomai pakeisti administratorių (ĮBĮ 23 str. 1 d. 13 p.; 11 str. 8 d.). Todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos.

Dėl netinkamo atstovavimo apeliacinės instancijos teisme.

Apeliantai nurodo, kad administratorius netinkamai atstovavo administruojamą įstaigą apeliacinės instancijos teisme, nes nedalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Apeliantų nuomone aplinkybė, kad administratorius tą pačią dieną dalyvavo kreditorių susirinkime, nepaneigia netinkamo atstovavimo teisme, nes administratorius galėjo įgalioti kitą asmenį arba prašyti teismo atidėti teismo posėdį. Šie apeliantų argumentai nepagrįsti. Apeliantai nenurodo, kokių veiksmų neatliko arba kokius veiksmus atliko administratorius, turėjusius reikšmės tinkamam bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme. Visi argumentai pateikti procesiniuose dokumentuose, nebuvo būtinybės teismui pateikti naujų įrodymų. Apeliantai nurodo, kad administratorius dalyvavimas buvo objektyviai būtinas, tačiau nepateikia jokių argumentų pagrindžiančių objektyvią būtinybę (CPK 178 str.). Vien tik faktas, kad administratorius nedalyvavo teismo posėdyje negali būti laikomas netinkamu administruojamos bendrovės atstovavimu. Todėl šie apeliantų argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliantai taip pat nurodo, kad administratorius nepagrįstai atsiėmė pateiktą atskirąjį skundą iš Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-436-324/2005 dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. liepos 13 d. nutarties, t.y. administratorius neveikė įstaigos ir kreditorių interesais. Be to, apelianto nuomone, vien patvirtinta taikos sutartis yra pakankamas pagrindas administratoriui pakeisti, nes ja administratorius atsisakė pagrįsto reikalavimo 276 588 Lt sumoje, o iš atsakovo už tai nieko negavo, t.y. neva šiais veiksmais administratorius padarė minėtos sumos dydžio žalą administruojamai įstaigai ir kreditoriams. Kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teisme buvo sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliacinės instancijos teismas 2005 m. rugsėjo 29 d. nutartimi (byloje Nr. 2-436-324/2005) priėmė administratoriaus atsisakymą nuo atskirojo skundo ir apeliacinį procesą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nutraukė. Byloje nėra įrodymų, kad dėl to, jog nebuvo apeliacine tvarka išnagrinėtas skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bankrutuojantį įstaiga ar jos kreditoriai būtų patyrę nuostolių. Toje pat byloje Kauno apygardos teismas 2005 m. spalio 4 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį ir bylą nutraukė. Taigi, net jei administratorius ir nebūtų atsiėmęs atskirojo skundo, teisinis rezultatas būtų toks pats, todėl negalima tvirtinti, kad administratorius veikė neteisėtai. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad administratorius atliko savo kompetencijai priskirtinus veiksmus, todėl apeliantų argumentai nesudaro pagrindo keisti administratoriaus. Apeliantų teiginiai remiasi prielaida, kad bankrutuojančios įstaigos reikalavimas byloje Nr. 2-436-324/2005 buvo pagrįstas ir administratorius, sudarydamas taikos sutartį, nepagrįstai jo atsisakė. Tačiau reikalavimo, kelto byloje Nr. 2-436-324/2005, pagrįstumas nėra nustatytas ir nenagrinėjamas šioje byloje, t.y. prielaida, kad reikalavimas pagrįstas nėra nei patvirtinta, nei paneigta. Byloje nėra įrodymų, kad taikos sutartis sudaryta nesąžiningų administratoriaus veiksmų pasekoje. Taigi, nesant įrodymų, patvirtinančių ydingą taikos sutarties sudarymą, negalima teigti, kad taikos sutarties sudarymas ir atskirojo skundo atsisakymas buvo veikimas bankrutuojančios įstaigos nenaudai ar padarė jai žalą. Todėl apeliantų minėti teiginiai laikytini neįrodytomis galimybių prielaidomis (CPK 178 str.). Dėl šių argumentų apeliantų motyvai atmestini.

Dėl M. B. finansinio reikalavimo pažymėtina, kad administratorius pateikė teismui tvirtinti M. B. finansinį reikalavimą remdamasis tuo, jog byla pagal M. B. reikalavimą bankrutuojančiai įstaigai buvo perduota bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Administratorius turi pareigą pateikti visų kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą (ĮBĮ 11 str. 3 d. 10 p.). Kadangi buvo užvesta byla pagal M. B. reikalavimą ir dėl šio reikalavimo vyksta teisminiai ginčai, todėl negalima teigti, kad administratorius be jokio faktinio pagrindo M. B. reikalavimą įtraukė į finansinių reikalavimų sąrašą. Neišsprendus šio finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimo, negalima neginčijamai teigti, kad administratorius veikė neteisėtai, tuo labiau, kad byloje nėra duomenų, jog administratorius teikė neteisingus duomenis apie neva nesamą M. B. finansinį reikalavimą. Pažymėtina, kad administratorius, teikdamas finansinius reikalavimus tvirtinimui, pažymėjo, jog prie šios bylos yra prijungtas ieškinys dėl neapmokėtos skolos, t.y. administratorius nurodė esant teisminiams ginčams dėl šio reikalavimo. Dėl to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šios aplinkybės nelaikė netinkamu pareigų vykdymu ir nėra pagrindo keisti administratoriaus dėl šių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad analogiškais argumentais atmestini ir apeliantų argumentai dėl D. L. finansinių reikalavimų tvirtinimo.

Dėl netinkamo atstovavimo teismuose.

Apeliantai nurodo, kad kasacinio skundo nepasirašymo ir nepateikimo faktas rodo administratoriaus kaltę įstaigos ir kreditorių atžvilgiu bei jų interesų pažeidimu. Jų manymu šis faktas vertintinas atsižvelgiant, kad administratorius buvo įpareigotas kreditorių komiteto susirinkimo ir turėjo galimybę pasirašyti kasacinį skundą, jam buvo pateiktas kasacinis skundas jau pasirašytas advokato, bet administratorius nepagrįstai skundo nepasirašė, nepateikė teismui ir tuo pakenkė kreditorių interesams. Aplinkybė, kad skundą pasirašė ir pateikė kreditorių komiteto pirmininkas, nepaneigia administratoriaus kaltės dėl neveikimo. Šie apeliantų argumentai nepagrįsti.

Pats kasacinio skundo nepasirašymo ir nepateikimo faktas negali būti vienareikšmiškai laikomas įstaigos ar kreditorių interesų pažeidimu, nes nepagrįsto kasacinio skundo pateikimas ir tuo užtęsimas supaprastinto bankroto bylos proceso taip pat gali būti vertinamas, kaip veikimas įstaigos nenaudai ar kreditorių interesų pažeidimu. Todėl vien kasacinio skundo nepateikimo faktas nėra pagrindas teigti, kad administratorius veikė netinkamai. Tačiau tas faktas, kad administratorius nevykdė kreditorių komiteto nutarimo (pasirašyti kasacinį skundą), galėtų būti vertinamas kaip netinkamas veikimas įstaigos ar kreditorių atžvilgiu. Nagrinėjant šią aplinkybę būtina atsižvelgti į supaprastinto bankroto proceso esmę ir tikslą - įmanomai greičiau ir mažiausiomis finansinėmis sąnaudomis užbaigti bankroto procedūrą. Kauno apygardos teismas 2005 m. gruodžio 1 d. priėmė nutartį dėl supaprastintos bankroto procedūros taikymo. Kreditorių komiteto posėdis, kuriame buvo įpareigojimas administratoriui pasirašyti kasacinį skundą įvyko 2005 m. gruodžio 12 d. (IV T., b.l. 81-87). Todėl, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, administratorius turėjo pagrindo manyti, kad Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 1 d. nutartis dėl supaprastintos bankroto procedūros yra galiojanti ir bankroto byla vyksta pagal supaprastintą procedūrą (pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nutartį dėl supaprastintos bankroto procedūros taikymo paliko nepakeistą). Todėl visi administratoriaus veiksmai turi būti vertintini ne tik kaip atliekami kreditorių ir bankrutuojančios įstaigos naudai, bet ar juos atliekant buvo siekiama supaprastintos bankroto procedūros tikslo - įmanomai greičiau ir mažiausiomis finansinėmis sąnaudomis užbaigti bankroto procedūrą. Kasacinio skundo pateikimas užvilkina bankroto procedūrą. Atkreiptinas dėmesys, kad pranešimas apie kreditorių komiteto posėdį buvo adresuotas kreditorių komiteto nariams, bet administratorius į jį nebuvo kviečiamas (IV T., b.l. 88-89), todėl administratorius apie priimtų nutarimų turinį galėjo sužinoti nuo pranešimo apie tai dienos. Iš bylos medžiagos matyti, kad apie priimtus kreditorių komiteto nutarimus administratorius sužinojo 2005 m. gruodžio 15 d. (V T., b.l. 139), t.y. likus vienai darbo dienai iki kreditorių komiteto nutarime nurodyto termino kasaciniam skundui pasirašyti pabaigos. Taigi, atsižvelgiant į minėtų aplinkybių visumą, negalima teigti, kad administratorius nesąžiningai ir nepagrįstai nepasirašė kasacinio skundo.

Dėl debitorinių skolų neieškojimo.

Apeliantai nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, kad sudaryta taikos sutartimi nepagrįstai atsisakęs finansinių reikalavimų, administratorius sukūrė sąlygas prašymui dėl supaprastintos bankroto procedūros pateikti. Tačiau, nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismas neturi kompetencijos spręsti kaip bylos šalys turi naudotis savo teisėmis. Administratorius turėjo teisę spręsti klausimą dėl taikos sutarties sudarymo, šia savo teise jis pasinaudojo ir, kaip jau minėta, nėra įrodymų patvirtinančių taikos sutarties sudarymo ydingumą. Teismas pasisakydamas dėl taikos sutartimi neva atsisakytų finansinių reikalavimų pagrįstumo ar nepagrįstumo, spręstų ginčą iš esmės, o to daryti teismas neturi teisės (CPK 293 str. 1 d. 5 p.; 294 str. 2 d.).

Apeliantai nurodo aplinkybę (kaip administratoriaus veikimo prieš administruojamą įstaigą ir kreditorius), kad Lietuvos krepšinio federacijos vykdomojo komiteto posėdyje administratorius pasisakė prieš išleidimo rašto išdavimo D. L. . Šie veiksmai neva įrodo administratoriaus veikimą prieš bankrutuojančios įstaigos ir kreditorių interesus. Teismas pažymi, kad faktas, jog administratorius pasisakė naudingiau ar mažiau naudingai administruojamai įstaigai finansine prasme, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog administratorius veikė žalingai administruojamos įstaigos atžvilgiu. Administratorius, kaip bet kuris sąžiningas žmogus, turi pareigą pateikti jam žinomą teisingą, neklaidinančią informaciją ir turi teisę pateikti savo nuomonę. Aplinkybė, kad administratorius veikia bankrutuojančios įstaigos interesais, neįpareigoja jo pateikinėti tik tokią informaciją, kuri būtų naudinga administruojančiai įmonei, neatsižvelgiant į jos teisingumą. Duomenų, kad administratorius minėtame posėdyje sąmoningai pateikė neteisingą, klaidinančią informaciją priešingą bankrutuojančios įstaigos ar jos kreditorių interesams – nėra. Sąžiningas turimos informacijos ar nuomonės pateikimas negali būti vertinamas, kaip veikimas kieno nors naudai ar nenaudai, juo labiau, kad administratorius neturi balsavimo teisės minėtoje organizacijoje.

Dėl sprendimų priėmimo neinformuojant kreditorių.

Apeliantai administratoriaus pakeitimą grindžia argumentu, kad administratorius neinformuoja kreditorių apie priimamus svarbius sprendimus. Tačiau įstatymas nenustato administratoriui pareigos kiekvieną kartą visais klausimais informuoti kreditorių. Kreditoriai turi teisę gauti visą informaciją kreipdamiesi tiesiogiai į administratorių arba kreditorių susirinkimo metu. Todėl nėra pagrindo keisti administratoriaus remiantis tuo, kad administratorius neatliko to, ko neprivalėjo atlikti.

Dėl administratoriaus nedalyvavimo kreditorių komiteto posėdžiuose.

Apeliantai nurodo, kad neva pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad administratorius buvo netinkamai informuotas, nes iš administratorius 2005 m. gruodžio 6 d. pranešimu buvo informuotas apie 2005 m. gruodžio 12 d. posėdį, o apie 2005 m. gruodžio 30 d. būsimą posėdį kreditoriai bandė informuoti administratorių jo nurodytu fakso numeriu, tačiau šis numeris buvo išjungtas, todėl visa informacija 2005 m. gruodžio 28 d. buvo išsiųsta paštu. Be to, abiem atvejais administratorius buvo informuotas telefonu apie būsimą posėdį, tačiau į posėdžius neatvyko. Todėl neva laikytina, kad administratorius buvo informuotas apie posėdžius, tačiau į juos neatvyko, pažeidė įstaigos ir kreditorių interesus ir veikė priešingai jų interesams.

Šie apelianto argumentai nėra pagrindas keisti administratorių. Dėl informavimo apie kreditorių komiteto 2005 m. gruodžio 12 d. posėdį teismas jau pasisakė šioje nutartyje. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad administratorius buvo pranešimas apie 2005 m. gruodžio 30 d. posėdį buvo išsiųstas 2005 m. gruodžio 28 d., t.y. likus tik dviems dienos iki numatomo posėdžio datos, o faktiškai buvo įteiktas tą pačią dieną – 2005 m. gruodžio 30 d. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog kreditorių komitetas netinkamai įvykdė informavimo pareigą, todėl nėra pagrindo keisti administratoriaus šiuo pagrindu.

Dėl informacijos neatitinkančios tikrovės teikimo.

Apeliantai nurodo, kad teismas aplinkybę apie neatitinkančios informacijos pateikimą vertino kaip atskirą detalę, tačiau įvertinus ją administratoriaus veiksmų visumoje matyti, kad teisingos informacijos nepateikimas tėra sudėtinė administratoriaus netinkamo veikimo dalis. Šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad administratoriaus veiksmų visuma būtų sąmoningai nesąžininga. Įrodymų, kad administratorius nesąžiningai klaidino, sąmoningai teikė neteisingą informaciją, nepateikta. Neesminiai, formalūs pažeidimai negali būti pagrindu keisti administratorių, juo labiau taikant supaprastintą bankroto procedūrą.

Apeliantai nepateikė argumentų patvirtinančių pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą, todėl atskirieji skundai atmestini, o nutartis paliktina galioti.

Kolegija pažymi, kad ši nutartis, paaiškėjus naujiems, papildomiems faktams, neatima teisės kreditoriams kreiptis į teismą su prašymu pakeisti administratorių (ĮBĮ 23 str. 1 d. 13 p.; 11 str. 8d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2006 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai: Konstantinas GurinasKazys KailiūnasVigintas Višinskis