Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Rita Bilevičienė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Giedriaus Jasulaičio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. 2016 m. lapkričio 18 d., apie 00.00 val., namuose adresu - (duomenys neskelbtini), šeimyninio ginčo metu, tyčia vieną kartą ranka sudavė sugyventinei A. M. L. į lūpą, pačiupo ją už plaukų ir trenkė jos galvą į sieną, sudavė vieną kartą ranka nukentėjusiajai į kairį žandą, tokiu būdu jis sukėlė savo šeimos narei – sugyventinei A. M. L.i fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena Panevėžyje, Nevėžio g. 35-4, kartu su sugyventine A. M. L. ir dviem vaikais. 2016 m. lapkričio 17 d., apie 21.30 val., tarp jo ir sugyventinės kilo žodinis konfliktas, kadangi jis grįžo neblaivus, o ji nenorėjo įsileisti į namus. A. M. L. iškvietė policijos pareigūnus, jis buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą, kur surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Pareigūnai surašę protokolą jį paleido namo. Kai grįžo į namus, buvo apie 00.00 val. A. M. L. jau miegojo. Jis buvo labai supykęs, kad sugyventinė iškvietė policijos pareigūnus, todėl jai dėl to priekaištavo, sudavė ranka į veidą, gali būti, kad pataikė į lūpą. Paskui sugriebė jai už plaukų ir trenkė jos galvą į sieną. Taip pat sudavė dar vieną smūgį sugyventinei į veidą. Po to A. M. L. pabėgo ir užsidarė vonioje. Jis išėjo iš namų, nes nenorėjo, kad vėl pareigūnai sulaikytų. Mano, kad jo veiksmai galėjo A. M. L. sukelti fizinį skausmą. Jei būtų buvęs blaivus, būtų nesmurtavęs. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, pasižada daugiau nebesmurtauti ir nebedaryti kitų nusikalstamų veikų (b.l. 35-36).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

Nukentėjusiosios A. M. L.s apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad 2016 m. lapkričio 17 d., apie 22.00 val., namuose, esančiuose Panevėžyje, Nevėžio g. 35-4, ji nuėjo miegoti, o apie 24.00 val. pabudo, kadangi sugyventinis V. S., su kuriuo ji gyvena 3 metus, jai vieną kartą sudavė ranka į lūpą. Jis jai priekaištavo, kad ji prieš įvykį kreipėsi į policiją dėl jo triukšmavimo. V. S. sugriebė jai ranka už plaukų ir trenkė jos galvą į sieną. Ji bandė pabėgti, tai yra išlipti iš lovos, bet V. S. jai vieną kartą ranka sudavė į kairę veido pusę. Ji pabėgo ir užsidarė vonioje. Paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. Tuo metu V. S. iš namų pabėgo. V. S. veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą. Jai buvo mėlynė ant kairio žando, tačiau jos jau nebesimato. Pas teismo medicinos ekspertus nuvykusi nebuvo ir nebevyks. V. S. jos atsiprašė. Jis smurtavo pirmą kartą. Civilinio ieškinio nereiškia. Neprieštarauja, kad procesas baudžiamojoje byloje būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 27, 29).

2016 m. lapkričio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra centrinėje Panevėžio miesto dalyje. Pastatas yra 5 aukštų, dvejų laiptinių, mūrinis daugiabutis. Įėjimas yra iš vakarinės pastato dalies, pirma laiptinė nuo šiaurinio krašto. Durys yra medinės, aptrauktos oda. Stakta, ties spyna išlaužta. Koridoriuje, ant grindų yra guli įvairūs daiktai, rūbai. Į vakarų pusę yra durys į virtuvę ir į kambarį, kuriame pagal šiaurinę sieną stovi fotelis ant kurio netvarkingai sudėti rūbai, už jo – tepalinis radiatorius, už kurio fotelis, ant kurio netvarkingai sudėti daiktai. Už fotelio stovi stalas, ant kurio televizorius. Vakarinėje sienoje yra langai. Pagal pietinę sieną stovi spintelė ir sofa – lova, ant kurios sujaukti patalai. Iš įvykio vietos niekas nepaimta (b.l. 7)

2016 m. lapkričio 18 d. apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad adresu: Panevėžys, (duomenys neskelbtini), atlikta A. M. L.s apžiūra. Apžiūros metu A. M. L. apsirengusi juodos spalvos striuke, juodos spalvos sportinėmis kelnėmis, apsiavusi „kedais“. Ant A. M. L.s kairiojo žando matomos kraujosruvos, jos veidas nufotografuojamas (b. l. 11-12).

2016 m. lapkričio 18 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, iš kurio matyti, kad 2016 m. lapkričio 18 d., apie 00.31 val., iš Panevėžio apskrities VPK budėtojų buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Panevėžys, neblaivus sugyventinis triukšmauja, puola muštis. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė A. M. L.. Įvykio vietoje nustatyta, kad A. M. L. patyrė fizinį smurtą nuo sugyventinio V. S.. Smurtą patyręs asmuo – A. M. L. paaiškino, kad smurtas pasireiškė smūgiais kumščiu į veidą. Matėsi patinusi lūpa, mėlynė ant kairio žando. Taip pat smurtas pasireiškė galvos daužymu į sieną. Fiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai – mėlynė ant kairio žando, sutinusi lūpa. Ankstesnių smurto atvejų nebuvo. Nepilnamečiai vaikai, tapę smurto artimoje aplinkoje liudytojais ar gyvenantys aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, neužfiksuota. Atvykus pareigūnams V. S. buvo pasišalinęs (b.l. 20-21).

Visuma bylos įrodymų leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamojo V. S. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta, nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, nes jis, smurtaudamas prieš savo šeimos narę – sugyventinę A. M. L., sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. S. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b.l. 63-65).

V. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką, ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, asmenybę, aplinkybes. Kaltinamojo V. S. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis). Veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą (b.l. 43), administracine tvarka baustas ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 44-57), pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė (b.l. 59), remiantis SODROS duomenimis, nedirbantis (b.l. 60). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam V. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrus prokuroro siūlomą ir BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Atsižvelgiant į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į šių aplinkybių reikšmę, laisvės apribojimo terminas parinktinas artimas įstatyme nustatytam vidutiniam. Vertinant tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, teismas kaltinamajam be papildomo įpareigojimo, numatyto BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punkte, vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, papildomai skiria draudimą vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas, kadangi toks draudimas darys teigiamą įtaką jo elgesiui.

Remiantis aplinkybe, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. S. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 37-38) – iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir uždraudžiant vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. S. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoneriems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir uždraudžiant vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Kardomąją priemonę V. S. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti V. S., kad jis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.