- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-31
- Bylos Nr.
- 2-835-823/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00423-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Kategorijos
- 3.4.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Fermitex“ administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Framas LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1346-467/2016, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl BUAB „Fermitex“ 2015 m. spalio 22 d. kreditorių susirinkime priimto nutarimo dėl administravimo išlaidų sąmatos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas BUAB „Fermitex“ bankroto administratorius UAB „Framas LT“ kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2015 m. spalio 22 d. vykusio pirmojo BUAB „Fermitex“ kreditorių susirinkimo priimtą nutarimą 6-uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) siūlymą: 5 000 EUR visam bankroto procesui, iš kurių 3 000 EUR sudaro administratoriaus atlyginimas, o 2 000 EUR – kitos išlaidos.
Pareiškėjo teigimu, 89,02 proc. balsų BUAB „Fermitex“ kreditorių susirinkime turi VMI, todėl visi kreditorių susirinkimo sprendimai priimami tik VMI nuožiūra. Kreditorių patvirtinta sąmata, pareiškėjo vertinimu, neleis bankroto administratoriui tinkamai įvykdyti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) numatytų funkcijų ir pažeis kreditorių interesus. Bankroto byloje jau buvo atlikta eilė veiksmų: bankroto administratorius turėjo pranešti apie BUAB „Fermitex“ bankrotą atitinkamoms institucijoms, kreditoriams ir kitaip su įmonės turtu susijusiems asmenims; ieškojo įmonės vadovo – Latvijos piliečio V. S., nes jis nėra perdavęs bankroto administratoriui įmonės dokumentų ir turto; kreipėsi į profesionalių seklių įstaigą, kad jie surastų galimai didelę vertę turintį įmonei priklausantį automobilį, tačiau dėl patvirtintos nepagrįstai mažos administravimo išlaidų sąmatos negalės su ja atsiskaityti. Administratorius nustatė, kad eilė įmonės dokumentų buvo perduota advokatei N. B., kuri buvo paskirta jų saugotoja, tačiau advokatė šį turtą be pagrindo perleido įmonės savininkams, kurie jį išvežė į Latvijos Respubliką arba Rusiją. Dėl šios priežasties administratorius ateityje turės reikšti šiai advokatei turtinę pretenziją, tačiau negalės to atlikti profesionaliai, jeigu nebus skirta pinigų sumokėti už samdomo advokato paslaugas. Taip pat ateityje turės būti atkurta bankrutuojančios įmonės buhalterija, sutvarkytas archyvas, šaukiami kreditorių susirinkimai, būtina kompetentingų teisininkų, kurie atstovautų įmonę baudžiamojoje byloje, pagalba. Jei nebus patvirtinta administratoriaus prašoma administravimo išlaidų sąmata, administratorius neturės realios galimybės išieškoti bendrovės turto iš jos vadovo Latvijos Respublikoje. Atgavus bendrovės turtą, bus atliekama detali BUAB „Fermitex“ dokumentų analizė už 36 mėnesius, tačiau, atsižvelgiant į 2012 m. įmonės apyvartą, administratoriui reikėtų skirti mažiausiai du darbuotojus, kurie prie šių dokumentų analizės turėtų užtrukti bent du mėnesius. Mokant jiems bent minimalų atlyginimą, tai sudarytų papildomas 1 705,36 EUR išlaidas.
Kreditorė VMI su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios įmonės lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai, todėl pinigų sumos, skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimų patenkinimo galimybėmis – kuo daugiau lėšų bus skirta įmonės administravimui, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti. BUAB „Fermitex“ priklauso tik vienas automobilis Infiniti FX30d, v./n. (duomenys neskelbtini), kurio buvimo vieta nežinoma. Kito realaus turto, iš kurio galėtų atsiskaityti su kreditoriais, įmonė neturi. Administratorius nepagrįstai teigia, kad jam reikalinga kvalifikuota teisinė pagalba, nes bankroto administratorius privalo būti išlaikęs kvalifikacijos egzaminą, turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities teisės ar ekonomikos studijų krypties išsilavinimą ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį, taip pat turi būti susipažinęs su bankroto administratorių ir jų padėjėjų atestavimo programoje nurodytais teisės aktais. Bankroto administratorė R. V. įgijo administratoriaus statusą 2009 m. ir nuo to laiko teikia bankroto administravimo paslaugas 34 bankrutuojančioms įmonėms, yra užbaigusi 21 bankroto bylą. Tai įrodo, kad bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo R. V. turi pakankamą patirtį ir sugebėjimus administruoti bankrutuojančias įmones.
Kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad patvirtinta sąmata yra pakankama. Įmonės turtą sudaro 2012 m. gamybos automobilis Infiniti FX30d, tačiau jo buvimo vieta nėra žinoma, taip pat nežinoma nei jo įsigijimo, nei likutinė balansinė vertė. Duomenų apie kitą įmonės turtą administratorius neturi. Paskutinis įmonės vadovas yra Latvijos pilietis, kuris slapstosi. Nėra jokių garantijų, kad įmonės turtas, dokumentai, bei vadovas bus surasti. Kreditorių susirinkimo nustatytas administravimo išlaidų sąmatos dydis atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus ir, atsižvelgiant į bankrutuojančios įmonės turtą, užtikrina tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Administratoriui pateikus informaciją apie papildomai nustatytą ir atgautą įmonei nuosavybės teise priklausantį turtą, administravimo išlaidų sąmatą būtų galima peržiūrėti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 15 d. nutartimi pareiškėjo BUAB „Fermitex“ administratoriaus UAB „Framas LT“ skundą atmetė.
Teismas pažymėjo, kad sprendimai BUAB „Fermitex“ bankroto byloje yra priimami kreditorių daugumos, o ne vieno kreditoriaus iniciatyva: VMI nuomonę palaiko ir kitas kreditorius – VSDFV Vilniaus skyrius, o bendra jų reikalavimų suma – 92,41 proc., sudaro ženklią dalį visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. BUAB „Fermitex“ jokio realaus turto neturi, dalis iš administratoriaus skunde nurodytų būtinų atlikti veiksmų nelaikytini nei pagrįstais, nei tikėtinai duosiančiais kažkokį teigiamą rezultatą įmonės kreditoriams. Administratorius neturi jokių duomenų, pagal kuriuos galėtų būti sprendžiamas galimai būsimo civilinio ieškinio dydis, nežino, ar apskritai būtų galimybė atlikti įmonės sutarčių už paskutinius 36 mėn. analizę, nes nėra duomenų, kad tokie sandoriai ar dokumentai iš viso egzistuoja. Siūlomą administravimo išlaidų sąmatą bankroto procesui administratorius grindžia labiau prielaidomis, nei realiais faktais, be to, aplinkybė, kad didžioji dalis kreditorių administratoriaus planuojamus atlikti veiksmus vertina neigiamai, parodo, kad šiuo atveju tokie veiksmai nebūtų tikslingi bei neatitiktų kreditorių interesų. Teismas sprendė, kad nėra jokio pagrįsto pagrindo konstatuoti, kad 2015 m. spalio 22 d. kreditorių susirinkimo nustatytas administravimo išlaidų sąmatos dydis yra akivaizdžiai neteisingas (per mažas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas BUAB „Fermitex“ administratorius UAB „Framas LT“ atskiruoju skundo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: panaikinti 2015 m. spalio 22 d. BUAB „Fermitex“ kreditorių susirinkimo nutarimą 6 – uoju darbotvarkės klausimu. Atskirasis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais, pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui nurodytais, argumentais. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad visi administratoriaus skunde dėl kreditorių susirinkimo nutarimų nurodyti būtini atlikti veiksmai yra visiškai realūs, dėl ko atsiranda didelė tikimybė susigrąžinti, manytina, neteisėtai perleistą bendrovės turtą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VMI atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia iš esmės tais pačiais, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytais, argumentais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Teismui pateiktu skundu bankrutuojančios BUAB „Fermitex“ bankroto administratorius ginčija 2015 m. spalio 22 d. BUAB „Fermitex“ kreditorių susirinkimo nutarimą dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo.
Pagal ĮBĮ nuostatas, administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktas, 36 straipsnio 2 dalis). Tai išimtinė kreditorių susirinkimo teisė, kurios tinkamo įgyvendinimo priežiūrą, esant įmonės administratoriaus ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų skundams, atlieka teismas. Teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo nustatęs, kad ginčijamas nutarimas neatitinka ĮBĮ ir teismų praktikoje nustatytų kriterijų, t.y. patvirtinta sąmata akivaizdžiai neleidžia bankroto administratoriui tinkamai vykdyti administravimo funkcijų.
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad kreditorių susirinkimo teisę tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą lemia bankroto instituto paskirtis – apsaugoti nemokaus skolininko kreditorių teises ir interesus, t. y. siekiama patenkinti visų kreditorių interesus, kartu – užtikrinti ir nemokaus skolininko interesus. Administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai, todėl pinigų sumos, skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimo patenkinimo galimybėmis – kuo daugiau lėšų bus skirta įmonei administruoti, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Būtent administratoriui, teikiančiam tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą teismui iki pirmojo kreditorių susirinkimo, vėliau – kreditorių susirinkimui, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos, ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti tinkamą bankrutuojančios įmonės administravimą (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Kilus ginčui teisme, administratoriui tenka procesinė pareiga įrodyti, kad kreditorių patvirtinta sąmata yra akivaizdžiai nepagrįsta (CPK 178 straipsnis).
Administratorius negali pagrįstai tikėtis gauti administravimo išlaidų padengimo didesne apimtimi, nei kreditorių patvirtinta sąmata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo mėn. 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2009; 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2045/2011). Taigi, patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje nustatomos administratoriaus finansinės veiklos ribos, kurias peržengęs administratorius rizikuoja, kad papildomai patirtos išlaidos bus neatlygintos pagal jo pateiktą finansinės veikos ataskaitą. Kaip jau minėta, kreditorių susirinkimas administravimo išlaidų sąmatą tvirtina pagal bankroto administratoriaus pateiktus duomenis apie numatomus atlikti veiksmus ir šiems veiksmams atlikti būtinas išlaidas. Nors administravimo išlaidų sąmata pagal savo pobūdį yra tam tikras būsimų išlaidų planavimas, ir dėl šios priežasties negali būti preciziškai tiksli, tai nereiškia, kad bankroto administratorius gali grįsti administravimo išlaidų sąmatą vien spėjimais apie galimus veiksmus ir reikalauti patvirtinti maksimaliai dideles administravimo išlaidų sąmatos ribas. Patvirtindami administravimo išlaidų sąmatą bendrovės kreditoriai tam tikra prasme kontroliuoja bankroto administratoriaus veiklą, todėl turi teisę patvirtinti mažesnę nei administratoriaus siūloma administravimo išlaidų sąmatą jei, kreditorių vertinimu, tam tikros administratoriaus nurodomos išlaidos nėra pagrįstos ar būtinos. Be to, ĮBĮ nuostatos suteikia kreditorių susirinkimui teisę keisti patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, todėl, iš esmės pasikeitus aplinkybėms ir teisėtai bei pagrįstai atsiradus didesnėms administravimo išlaidoms nei nustatyta kreditorių susirinkimo patvirtintoje sąmatoje, administravimo išlaidų sąmata administratoriaus iniciatyva gali būti peržiūrima.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skunde pateikta administravimo išlaidų detalizacija nėra konkreti, administravimo išlaidų sąmatą pareiškėjas grindžia prielaidomis apie ateityje galbūt atliktinus veiksmus, kurių atlikimas ne visais atvejais priklauso nuo administratoriaus valios, be to, nėra didžiosios dalies kreditorių pritarimo planuojamiems veiksmams. Taigi, administratorius siekia maksimalios administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo negalėdamas pagrįsti, ar didžioji dalis nurodomų išlaidų apskritai atsiras. Nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei atskirajame skunde nepagrindžiama, kad ginčijamu nutarimu patvirtinta sąmata nėra pakankama jau šiuo metu, atsižvelgiant į administratoriaus realiai atliekamus veiksmus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad, atsiradus papildomoms administravimo išlaidoms, administratorius įgytų teisę kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl patvirtintos sąmatos peržiūrėjimo, tačiau pagal šiuo metu pareiškėjo pateiktus duomenis sutikti su teiginiais, kad patvirtinta sąmata neleidžia administratoriui tinkamai vykdyti savo funkcijų, nėra pagrindo.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl ginčijama nutartis paliekama nepakeista, o apelianto atskirasis skundas atmetamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.