- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-06-03
- Bylos Nr.
- 1A-445-348-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-23-1-01011-2011-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė (pirm.), Ramūnas Antanavičius, Dmitrijus Korsakovas
- Advokatai
- Neringa Milašienė
- Kategorijos
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys ir pagrindai
Teisėjas Alvydas Rinkevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-445-348-2014;
Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Teisminio proceso Nr. 1-23-1-01011-2011-4;
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. birželio 3 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų Ramūno Antanavičiaus ir Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, gynėjai advokatei Neringai Milašienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 164 str. taikant LR BK 54 str. 3 d., 62 str. 60 MGL (7800 litų) bauda.
Vadovaujantis LR BK 64¹ str. 1 d. paskirta bauda sumažinta 1/3 ir paskirta 40 MGL (5200 litų) bauda.
Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 2 p. a) p.p., 66 str. 2 d., į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013-12-19 17.30 val. iki 2013-12-20 9.30 val., t.y. 1 para ir paskirta galutinė bausmė - 38 MGL, t.y. 4940 Lt dydžio bauda, ją išdėstant 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. P. nuteistas už tai, kad pagal 2008-05-22 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą vengė pareigos mokėti sūnaus E. P., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 350 Lt nuo 2008-04-01 ir tęsiant iki sūnaus pilnametystės išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant jo motiną R. P., laikotarpiu nuo 2008-04-01 iki pat sūnaus pilnametystės alimentų nemokėjo ir neteikė jokios kitos materialinės paramos vaikui, nors turėjo visas galimybes vykdyti teismo sprendimą, nes buvo darbingas, t. y. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, dėl ko iki sūnaus pilnametystės susidarė įsiskolinimas 17038,60 Lt.
Šalies argumentai
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė apeliaciniame skunde prašo pakeisti 2014-03-07 Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir už LR BK 164 str. nusikaltimo padarymą E. P. skirti 30 parų areštą. Vadovaujantis LR BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę 20 parų arešto, bausmę atliekant areštinėje. Vadovaujantis LR BK 65 str. 1 d., 66 str. 2 d. į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-12-19 iki 2013-12-20, t.y. vieną parą.
Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė LR BK 54 str. 3 d., 62 str. nuostatas ir E. P. paskyrė baudą, nes tam sąlygų nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu E. P. buvo paskelbta paieška, ko pasekoje jis buvo sulaikytas. Prokurorės nuomone, teismas skirdamas bausmę, parinkdamas jo rūšį turi vadovautis LR BK 41 str. įtvirtintais bausmės tikslais. Apeliantės teigimu, teismo parinktos bausmės rūšies – baudos, paskyrimas yra aiškiai neteisingas. Asmeniui, pripažintam kaltu už nusikalstamos veikos padarymą, paskirta bausme negali būti sudaromas patogumas ir ji neturi būti adaptuojama prie kaltininko gyvenimo būdo. Priešingu atveju, LR BK 41 str. įtvirtinti bausmės tikslai nebus pasiekti. Įvertinus visas bylos aplinkybes bausmės rūšis ir dydis skirtina atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. E. P. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, jis neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, todėl jam turi būti paskirta sankcijoje numatyta arešto bausmė.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.
Nuteistojo E. P. gynėja advokatė Neringa Milašienė prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinės skundas tenkinamas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes.
Kadangi prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria taikytos LR BK 62 str. ir 54 str. 3 d. nuostatos, o teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, todėl nuosprendis plačiau neanalizuojamas (LR BPK 320 str. 3 d.).
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs LR BK 62 str. ir 54 str. 3 d. numatytus pagrindus, nuteistajam E. P. už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 164 str. padarymą skyrė švelnesnę, negu sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tik iš dalies sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu.
Pažymėtina, kad švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė remiantis LR BK 62 str. 1 d. gali būti skiriama tuo atveju, jeigu veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ir pranešė apie padarytą veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas padarė išvadą, jog nuteistasis E. P. savanoriškai atvyko pos ikiteisminio tyrimo pareigūnus, nes jis sužinojęs, kad dėl jo veiksmų atliekamas tyrimas pranešė savo buvimo vietą, atvyko į policiją, ėmėsi visų priemonių, kad būtų atskleistas jo padarytas nusikaltimas ir atlyginta padaryta žala. Tačiau šios teismo išvados prieštarauja byloje esantiems duomenims. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas dar 2011-10-21. 2012-03-01 prokurorės nutarimu E. P. pripažintas įtariamuoju ir paskelbta jo paieška. E. P. sulaikytas 2013-12-19 Malkų įlankos kontrolės pasienio punkte. Iš 2013-12-20 įtariamojo apklauso protokolo matyti, kad E. P. apklausiamas įtariamuoju parodė, kad apie tai, jog yra paieškomas jis žinojo apie metus laiko. Kolegija įvertinus minėtas aplinkybes daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad E. P. pats savo noru atvyko pas ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus, todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad yra visos LR BK 62 str. 1 d. numatytos sąlygos. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi pakeistas, nes teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (LR BPK 328 str. 1 p.).
Apeliaciniame prokurorė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu E. P. atžvilgiu taikyti LR BK 54 str. 3 d. nuostatas, tačiau kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus.
Skundžiamu nuosprendžiu E. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 164 str. padarymą. Už šią nusikalstamą veiką asmuo baudžiamas viešais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų. Įstatymų leidėjas, nustatęs sankciją už nusikalstamą veiką, kartu įstatyme nustatė ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už teisės pažeidimą, turi turėti galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes bei paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę. Teismų praktikoje yra nustatyta, jog taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas galima, kai nėra BK 62 str. nurodytų pagrindų, BK 54 str. 3 d. taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinė nutartis Nr. 2K-7/2010 ir kt.). Iš to seka, kad teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 str. 3 d. kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 str., o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitų bylos aplinkybių visumai. Be to, teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad, taikydamas BK 54 str. 3 d. nuostatas, teismas privalo nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui.
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išdėstė LR BK 54 str. 3 d. taikymo motyvus, nurodydamas, jog E. P. anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, sunkiančių aplinkybių nenustatyta, gyvena Norvegijoje, dirba, turi dviejų metų darbo sutartį su darbdaviu, todėl vienos iš LR BK 164 str. sankcijoje numatytų bausmės paskyrimas šiuo konkrečiu atveju aiškiai prieštarautų teisingumo principui.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad iš tiesų E. P. anksčiau neteistas, taip pat ir po šios nusikalstamos veikos padarymo naujų nusikaltimų nepadarė, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Jo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų kategorijos. E. P. gyvena ir dirba Norvegijoje, kur yra sudaręs dviejų metu darbo sutartį su darbdaviu. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atlygino visą žalą Vaikų išlaikymo fondui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad jis visiškai prisipažino kaltu ir nuoširdžiai galėjosi. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, negalima neatsižvelgti ir į tai, kad R. P. pateikė prašymą nutraukti vykdomąją bylą dėl sūnaus E. P. išlaikymo. Be to, iki apeliacinės instancijos teismo posėdžio sumokėjo dalį teismo nuosprendžiu paskirtos baudos.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam E. P. buvo teisinis pagrindas taikyti LR BK 54 str. 3 d. nuostatas ir už padarytą nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę bausmės rūšį – baudą. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad nuteistojo E. P. atžvilgiu paskirta viena iš LR BK 164 str. sankcijoje numatytų bausmių rūšių, prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, nes realiai dirbdamas jis yra visuomenei ir savo artimiesiems naudingesnis negu būdamas įkalinimo įstaigoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d., 328 str. 1 p.
nusprendžia:
2014 m. kovo 7 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį pakeisti.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistojo E. P. atžvilgiu taikytos LR BK 62 str. nuostatos.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.