Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės (įkeisto daikto savininkės) E. V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria tenkintas kreditoriaus AB DnB NORD banko pakartotinis pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėja 2011 m. balandžio 4 d. nutartimi nutarė išieškoti iš skolininkės (įkeisto daikto savininkės) E. V. G. skolą: 287 010,83 eurų negrąžinto kredito, 20 250,38 eurų nesumokėtų palūkanų, 2 316,96 eurų delspinigių, iš viso: 309 578,17 eurus bei 135 Lt žyminio mokesčio išlaidų, 5 proc. įstatyminių metinių palūkanų nuo visos skolos sumos (t. y. nuo 309 578,17 eurų), skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos (t. y. nuo 2011-04-01) iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį daiktą, priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą nekilnojamąjį daiktą: 83,2600 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., nuosavybės teise priklausantį skolininkei E. V. G.. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-02-18 nutartimi minėtas įkeistas nekilnojamasis daiktas buvo areštuotas, kad nutartis skolininkei (įkeisto daikto savininkei) buvo įteikta 2011-02-23 pasirašytinai, tačiau hipoteka užtikrinta prievolė nebuvo įvykdyta, kad skolą sudaro 287 010,83 eurų negrąžinto kredito, 20 250,38 eurų nesumokėtų palūkanų, 2 316,96 eurų delspinigių, iš viso: 309 578,17 eurų bei 135 Lt žyminio mokesčio išlaidų ir, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, tenkino kreditoriaus prašymą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nukreipė išieškojimą į kreditoriaus AB DnB NORD banko pakartotiniame pareiškime nurodytą skolininkei (įkeisto daikto savininkei) E. V. G. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą dėl 287 010,83 eurų negrąžinto kredito, 20 250,38 Lt nesumokėtų palūkanų, 2 316,96 eurų nesumokėtų delspinigių, iš viso: 309 578,17 eurų bei 135 Lt žyminio mokesčio, 5 proc. dydžio įstatyminių metinių palūkanų nuo visos skolos sumos nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos iki visiško skolos išieškojimo dienos.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kreditorius ir skolininkė (įkeisto daikto savininkė) E. V. G. 2007-11-09 sudarė kreditavimo sutartį Nr. K-2400-2007-819 (su visais jos vėlesniais pakeitimais ir papildymais), pagal kurią bankas suteikė kredito gavėjai 289 620 eurų kreditą (b. l. 16-20). 2009-10-02 buvo sudarytas papildomas susitarimas Nr. K-2400-2007-819/1 dėl 2007-11-09 kreditavimo sutarties Nr. K-2400-2007-819, pagal kurią šalių susitarimu kredito gavėjo negrąžintas kredito likutis padidintas nuo 283 868,14 eurų iki 288 930,72 eurų, papildomai suteikiant 5 062 eurų kredito dalį (b. l. 21-26). Prievolės pagal kreditavimo sutartį ir susitarimą įvykdymas buvo užtikrintas įkeistu nekilnojamuoju turtu, t. y. 83,2600 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (b. l. 27-30). Skolininkė (įkeičiamo daikto savininkė) nevykdė sąlygų, numatytų kreditavimo sutartyje, t. y. kreditą grąžinti dalimis ir nustatytais terminais, todėl kreditorius 2010-12-14 registruotu laišku išsiuntė skolininkei pranešimą Nr. 30.58.37/2467 apie vienašališką sutarties nutraukimą, kuriuo pranešė, kad praėjus 10 dienų terminui nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos ir skolininkei neįvykdžius finansinių įsipareigojimų, kitą dieną po minėto termino pabaigos dienos vienašališkai nutrauks 2007-11-09 kreditavimo sutartį Nr. K-2400-2007-819 ir pradės vykdyti priverstinį išieškojimą iš įkeisto turto (b. l. 31). Pranešimas skolininkei buvo įteiktas 2010-12-17 (b. l. 32). Skolininkė skolos negrąžino, todėl kreditorius kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismą su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuriuo prašė išieškoti iš skolininkės E. V. G. 306 452,87 eurų skolos ir 135 Lt žyminio mokesčio iš bankui 2007-11-09 hipotekos lakštu įkeisto 83,26 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 14). Skolininkė vienašališko sutarties nutraukimo neginčija. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėja 2011-02-18 nutartimi kreditoriaus pareiškimą tenkino, t. y. areštavo įkeistą E. V. G. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą- 83,2600 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įspėjo skolininkę (įkeisto daikto savininkę) E. V. G., kad negrąžinus skolos kreditoriui AB DnB NORD bankui skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti (b. l. 39-40). Minėta nutartis skolininkei (įkeisto daikto savininkei) buvo įteikta asmeniškai 2011-02-23 (b. l. 48). Kadangi per vieną mėnesį nuo įspėjimo įteikimo dienos skolininkė (įkeisto daikto savininkė) kreditoriui skolos negrąžino, nesumokėjo palūkanų, delspinigių, kreditorius kreipėsi su pakartotiniu pareiškimu dėl skolos išieškojimo (b. l. 49). Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėja 2011-04-04 nutartimi nutarė išieškoti skolą: 287 010,83 eurų negrąžinto kredito, 20 250,38 eurų nesumokėtų palūkanų, 2 316,96 eurų delspinigių, iš viso: 309 578,17 eurus ir 135 Lt žyminio mokesčio, bei 5 proc. įstatyminių metinių palūkanų nuo visos skolos sumos (t. y. nuo 309 578,17 eurų), skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos (t. y. nuo 2011-04-01) iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį daiktą, priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą nekilnojamąjį daiktą: 83,2600 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį skolininkei E. V. G. (b. l. 56-57).

Skolininkė savo atskirąjį skundą grindžia tuo, kad teismui priimant nutartį nebuvo žinomas visas svarbių aplinkybių visetas, t. y. tai, jog prieš jai suteikiant kreditą, kreditoriui buvo žinoma, jog ji ruošiasi skirtis su sutuoktiniu, kad ji ir jos sutuoktinis sudarė povedybinę ir sutuoktinių turto padalijimo sutartis. Ji, pasibaigus skyrybų procesui, grąžins kreditoriui skolą iš jai po skyrybų priteistos turto vertės. Taip pat tuo, kad įkeistas žemės sklypas priklausė jos tėvams, kad jos giminėje svarbus turto perimamumo principas, todėl jai būtų didelė netektis paaukoti tėvams priklausiusią žemę banko įsipareigojimams įvykdyti, kad bankas turi veikti itin aukštu atidumo ir rūpestingumo laipsniu, prisiimdamas su kreditų suteikimu susijusią riziką ir, patyrus nesėkmę ar nuostolius, jam tenka nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo našta. Šie atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad hipotekos teisėjos 2011-04-04 nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta bei panaikinti šią nutartį.

Pagal CPK 442 str. 11 p. bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Šių bylų (prašymų dėl hipotekos įregistravimo, hipotekos baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje „Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių“. Hipoteka, kaip skolinio įsipareigojimo įvykdymo nekilnojamojo daikto įkeitimu užtikrinimo būdas, pasižymi greitomis, supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedūromis. Hipotekos institutą sudarančios materialiosios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, o tokią specifinę šio kreditoriaus padėtį užtikrina ir hipotekos instituto esmę įtvirtina specialiosios proceso teisės – CPK XXXVI skyriaus – normos. Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Teismų praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių tarp hipotekos šalių ginčų. Hipotekos teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą. CPK XXXVI skyriuje nustatytas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas yra skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių supaprastinta tvarka, tinkamai įgyvendinti, tačiau nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti. Taigi ginčų, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, hipotekos teisėjas nenagrinėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010). Tai reiškia, kad kreditoriaus ir skolininkės (įkeisto daikto savininkės) ginčų dėl skolos mokėjimo ir sutarčių vykdymo, priežasčių, dėl kurių skolininkė (įkeisto daikto savininkė) savo įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį neįvykdė, nekilnojamojo turto vertės hipotekos teisėjas nenagrinėja. Kreditorius, vienašališkai nutraukęs kreditavimo sutartį dėl to, kad skolininkė (įkeisto daikto savininkė) kreditavimo sutartyje nustatytais terminais negrąžino jai suteikto kredito, įgijo teisę kreiptis ypatingosios teisenos tvarka į hipotekos teisėją dėl skolos išieškojimo iš įkeisto nekilnojamojo turto. Hipotekos teisėja pagrįstai priėmusi kreditoriaus pakartotinį prašymą, patikrinusi, jog egzistuoja visos CK ir CPK numatytos sąlygos priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą, nustačiusi, jog šalys kreditavimo sutartimi buvo sutarusios dėl skolininkei (įkeistų daiktų savininkei) priklausančio turto įkeitimo, kreditorius pakartotiniame prašyme priverstinai išieškoti skolą nurodė, kad skolininkė nesumokėjo reikalaujamos kredito sumos, palūkanų, delspinigių nutarė priverstinai išieškoti iš skolininkės (įkeisto daikto savininkės) kreditoriui kreditoriaus pakartotiniame prašyme nurodytą sumą, parduodant iš varžytynių skolininkės (įkeisto daikto savininkės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą.

Tai, kad kreditorius yra kredito įstaiga, kuriai taikomi itin aukšti atidumo ir rūpestingumo standartai, neturi įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto nekilnojamojo turto atsiranda, jeigu skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos yra negrąžinta. Bendrasis civilinių teisinių santykių principas- sutarčių reikia laikytis (lot. pacta sunt servand) įpareigoja sutarties šalis vykdyti abipusius įsipareigojimus, t. y. teisinių santykių dalyviai privalo vykdyti savo prievoles, pareigas, kurios nustatytos abipusiškai suderinta valia (sutartis). Šis principas įtvirtintas CK 6.38 str., kuriame nurodyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, pagal sutarties nurodymus. Kreditorius ir skolininkė sudarė kreditavimo sutartį, pagal kurią kreditorius skolininkei suteikė kreditą, o skolininkė įsipareigojo kreditą grąžinti dalimis ir nustatytais terminais, tačiau savo sutartinių įsipareigojimų kreditoriui nevykdė. Kreditoriui vienašališkai nutraukus sutartį, skolininkė privalėjo grąžinti jai suteiktą kreditą. Jeigu skolininkė mano, kad kreditorius, išduodamas jai kreditą, pažeidė kreditų išdavimo tvarką, turi kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka, kadangi, kaip jau buvo minėta, ginčų, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, hipotekos teisėjas nenagrinėja. Pažymėtina, kad skolininkės santykiai su sutuoktiniu nedaro įtakos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Skolininkei padengus skolą kreditoriui gera valia, kreditoriui nebus teisinio pagrindo pradėti vykdymo proceso - įkeisto turto realizavimo veiksmų. Skolos padengimas ir taikos sutarties sudarymas galimas taip pat ir vykdymo procese.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, konstatuotina, kad hipotekos teisėja pagrįstai nutartyje nurodė, kad iš skolininkės turi būti išieškota skola su delspinigiais, palūkanomis, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį daiktą, todėl atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus skolininkės (įkeisto daikto savininkės) atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš E. V. G. į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 336, 329, 331, 337-339 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, AB “Swedbank” įmokos kodas 5660) iš skolininkės (įkeisto daikto savininkės) E. V. G. 5,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.