Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės atstovui (ei) E. B., neatvykus 1. Atsakovei O. R., 2. Atsakovui V. K., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiai savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje R. G., apie teismo posėdį šiems asmenims pranešta tinkamai, gauti jų prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, todėl jų nedalyvavimas nelaikytinas dėl svarbios priežasties,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - ir Tarnyba), veikiančios per Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių ieškinį atsakovams: 1. O. R. ir 2. V. K. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo atsakovams jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje R. G..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Faktinės aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ieškinys atsakovams tenkintinas visiškai.

Teismas taipogi pripažįsta, kad nuo 2017-07-01 pasikeitus teisiniam reguliavimui tokio pobūdžio bylose procesas vyksta atskirais etapais. Pirmiausia, išsprendžiamas tėvų valdžios apribojimo klausimas, o po to teismo iniciatyva, kai įsiteisėja byloje priimtas sprendimas yra išsprendžiami klausimai dėl vaiko (ų) nuolatinės globos (rūpybos).

Ištyrus byloje pateiktų įrodymų visumą, yra pagrindas manyti, kad egzistuoja minėtų įstatyme numatytų pagrindų laikinai ar juo labiau neterminuotai apriboti abejiems atsakovams tėvų valdžią nepilnamečių vaikų K. K. ir D. K. atžvilgiu.

Iš teismui ieškovės pateiktų gimimo liudijimų matyti, kad K. ir D. K. tėvai yra V. K. ir O. R. (39-40 b. l.). Atsakovai ir vaikai kurį laiką gyveno kartu, tačiau vėliau vaikų ir tėvų ryšys dėl netinkamo pastarųjų elgesio nutrūko ir dėl to Šiaulių apylinkės teismo 2020-06-04 sprendimu tėvams yra laikinai apribota jų valdžia nepilnamečių vaikų atžvilgiu (7-16 b. l.). Tėvams laikinai apribojus jų valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu, pastariesiems Šiaulių apylinkės teismo 2020-07-21 nutartimi buvo nustatyta nuolatinė globa, o nuolatine globėja ir vaikų turto administratore paskirta R. G. (trečiasis asmuo). Atsakovai faktinę gyvenamąją vietą deklaravo Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu jie faktiškai gyvena Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) (71, 81-83 b. l.). Atskirai pažymėtina, kad 2. Atsakovės šeima jau nuo 2018-06-18 yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų auginančių vaikus, apskaitą (10 b. l.). 2018-07-29 į 2. Atsakovės gyvenamąją vietą pagal iškvietimą atvykus policijos pareigūnams, nustatyta, kad pastaroji yra neblaivi, todėl ieškovė 2018-07-30 įvertinus esamą situaciją 2. Atsakovės šeimoje padarė išvadą, kad joje esančiam vaikui K. K. nustatytas antras grėsmės lygis. Dėl to vaikas pagal Šiaulių apylinkės teismo 2018-08-01 nutartį buvo paimtas iš atsakovės šeimos (10 b. l.). Po to atsakovų šeimoje kritinė situacija kartojosi dar ne kartą, kuomet jie buvo neblaivūs ir kildavo grėsmės lygis jų vaikams, dėl to Šiaulių apylinkės teismo 2019-01-07 ir 2019-11-21 nutartimis nepilnamečiai vaikai pakartotinai vėl buvo paimti iš atsakovų šeimos (11, 56-58, 64-67 b. l.). Ieškovę 2020-07-29 pasiekė informacija, kad nepilnamečių vaikų tėvai nuo 2020 metų vasario mėnesio išvyko dirbti į užsienį, dėl ko jiems buvo nutrauktas paslaugų teikimas pagal sudarytą planą, kuris jiems grįžus 2020 m. spalio mėnesį iš užsienio nebuvo atnaujintas. Pastaruoju metu ieškovė teikia atsakovams paslaugas pagal 2021-01-06 sudarytą planą, tačiau tik dėlto, kad jie augina neseniai gimusį sūnų (94-99 b. l.). Teismui pagal esamus duomenis įvertinus esamą situaciją atsakovų šeimoje, pripažintina, kad Šiaulių m. savivaldybės socialinių paslaugų centro pagalbos šeimai tarnybos 2020-07-29 parengtas ir atsakovų šeimai skirtas pagalbos planas liko neįvykdytas dėl pačių atsakovų kaltės (21-28 b. l.). Todėl atsakovų ieškovei 2020-10-26 rašyti paaiškinimai irgi laikytini neatitinkančiais faktinių aplinkybių, jog jie siekia susigrąžinti nepilnamečius vaikus į biologinę šeimą (34-37 b. l.). Tuo pačiu teismas konstatuoja, kad atsakovų nepilnamečiai vaikai būdami nuolatinės globėjos priežiūroje jaučiasi saugūs, kur jiems yra sudarytos visos sąlygos jų ugdymui ir vystymuisi (29 b. l.). Tiek anksčiau, tiek ir šiuo metu tarpininkaujant ieškovei Šiaulių m. savivaldybės socialinių paslaugų centro pagalbos šeimai tarnybos sudaryti ir atsakovų šeimai skirti pagalbos planai, kurie nebuvo įgyvendinti, neleidžia teismui daryti išvados, jog atsakovai nori vėl būti kartu su vaikais. Naujausiais duomenis ieškovė įvertinusi gautą informaciją ir dabartines atsakovų gyvenimo sąlygas, padarė pagrįstą išvadą, kad pagal esamą situaciją ir kitas, su vaikų nepriežiūra susijusias aplinkybes, netikslinga toliau tęsti atsakovams nustatytą laikinąjį tėvų valdžios apribojimą susijusį su jų nepilnamečiais vaikais. Be to į bylą ieškovės pateikti duomenys, leidžia teismui daryti išvadą, kad nepilnamečių vaikų tėvai jau seniai nesidomi sūnų pasiekimais ir jų ugdymu. Atsakovų netinkamą elgesį ir jų poelgių neigiamą įtaką nepilnamečiams vaikams įrodo ir kiti į bylą pateikti atitinkamai oficialūs duomenys (47-67 b. l.).

Kaip jau teismas yra nurodęs atsakovų netinkamą elgesį ir negatyvų požiūrį į vaikus įrodo ir jų pačių sutikimas dėl neterminuoto tėvų valdžios jiems apribojimo, kuris pateiktas teismui atsiliepime į ieškinį, bei abiejų atsakovų be pateisinamų priežasčių neatvykimas į teismo posėdį. Iš bylos duomenų seka, kad abu atsakovai vengia ir dirbti (72, 86 b. l.). Taip pat jie nenurodė ar šiuo metu turi ir neoficialius darbo santykius ir ar jie gauna atitinkamas pajamas. Abu atsakovai nepateikė teismui į bylą tinkamų įrodymų, kokią šių pajamų dalį jie galėtų skirti abiejų vaikų išlaikymui, nors jų vaikams jau nuo 2020-01-20 jis yra priteistas, kuomet jie buvo apgyvendinti pas laikinąją globėją (16 b. l.). Nors atsakovai ir teigė, kad norėtų ateityje patys rūpintis vaikais, tačiau jų požiūris į vaikus liko nepakitęs. Kaip jau teismas yra nurodęs nė vienas iš atsakovų kol kas nėra tinkamai pasirengęs globoti ir prižiūrėti vaikų bei jais rūpintis. Taip pat byloje nėra pakankamai duomenų kiek atsakovai iš viso skyrė pinigų nepilnamečių vaikų išlaikymui pagal Šiaulių apylinkės teismo 2020-06-04 sprendimą, kuomet teismas juos įpareigojo jau nuo 2020-01-20 mokėti vaikams išlaikymą po 100,00 Eur kiekvieną mėnesį (77-78 b. l.).

Iš ieškovės pateiktų duomenų, darytina išvada, kad abu atsakovai dėl subjektyvių ir objektyvių priežasčių sąmoningai atsisako vykdyti tėvų pareigas biologiniams vaikams, dėl ko jiems gali būti apribota tėvų valdžia jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Tokią teismo išvadą papildo ir ieškovės atstovės teismo posėdžio metu išsakyta nuomonė apie abu atsakovus.

Todėl darytina galutinė išvada, kad abu atsakovai neįgyvendina tėvų valdžios nustatytos LR CK 3.155 str. 2 d., dėl ko jų nepilnamečiams vaikams ir yra įsteigta nuolatinė globa nuolatinės globėjos šeimoje, kur vaikai šiuo metu ir gyvendinti. Teismo nuomone, tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei. Priklausomai nuo susiklosčiusių nepalankių aplinkybių už vengimą vykdyti savo pareigas, abejiems atsakovams gali būti nustatytas tėvų valdžios apribojimas (LR CK 3.180 str.).

Atskirai pastebėtina, kad CK yra numatyta vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo priemonė, tai yra vaiko atskyrimas nuo tėvų (CK 3.179 straipsnis), tačiau tai laikina priemonė, kuri taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Taigi vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė - vaiko atskyrimas nuo tėvų - taikoma nesant tėvų kaltės. Tuo ji skiriasi nuo tėvų valdžios apribojimo, kuris taikomas esant kaltei - nevykdant tėvų pareigų. Iš to išplaukia, kad esant tėvų kaltei vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas (LAT CBS teisėjų kolegijos nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-995/2003).

Pirmiausia, visuma anksčiau nurodytų aplinkybių patvirtina, kad abu atsakovai nemyli savo vaikų, nenori jais tinkamai rūpintis ir auginti savo namuose (gyvenamosiose vietose), veda netinkamą gyvenimo būdą, neužtikrina vaikams saugių gyvenimo sąlygų, o tuo pačiu ir kenkia jiems (56-58, 64-67 b. l.). Todėl teismas konstatuoja, kad nepilnamečiams vaikams būnant savo tėvų ar vieno iš tėvų namuose jis (jie) ir toliau matys netinkamai besielgiančius tėvus bei jų draugus, girdės keiksmažodžius, matys nepadorius poelgius, negaus visaverčio maisto, neturės sąlygų pailsėti ir nebus ugdomi intelektualiai. Atsakovai ne tik neatvyko į teismo posėdį, bet ir teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nepaneigė ieškovės argumentų, jog jie nesirūpina vaikais ar keičia (siekia pakeisti) gyvenimo būdą. Be to kaip jau teismas yra anksčiau nurodęs byloje nėra įrodymų, jog abu atsakovai nori susigrąžinti vaikus į biologinę šeimą ir, kad gali toliau visi kartu gyventi. Nė vienas iš atsakovų neįrodė teismui, kad ateityje vėl galėtų gyventi kartu su vaikais ir kokios galėtų būti vaikams sudarytos gyvenimo sąlygos. Miesto savivaldybės socialiniams darbuotojams lankantis ankstesnėse atsakovų gyvenamosiose vietose, buvo matyti, kad vaikų priežiūros sąlygos nėra užtikrinamos, o be to kaip jau teismas yra nurodęs, nei vaikų motina, nei vaikų tėvas kol kas nėra pasiruošę ir nenori gyventi kartu su vaikais. Dėl to teismas konstatuoja, kad abu atsakovai nei kartu, nei atskirai negali pasiimti vaikų pas save ir gyventi kartu su jais, jiems vaikai beveik nerūpi, o be to jie nekeičia savo gyvenimo būdo.

Tuo pačiu teismas daro kitą išvadą, kad abu atsakovai sąmoningai ir toliau vengia atlikti savo pareigą auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu ir visiškai nesirūpina vaikais, neteikia jiems tinkamos pagalbos ir beveik visiškai jų neremia (CK 3. 180 str.).

Teismas, priimdamas sprendimą, vadovaujasi Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kurią LR Seimas ratifikavo 1995 m., nuostatomis, kuriose numatyta, jog imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų - svarbiausia yra vaiko interesai (Konvencijos 3 str.), o sprendžiant vaiko atskyrimo plačiąja prasme nuo tėvų klausimą, procese turi būti suteikiama galimybė dalyvauti visoms suinteresuotoms šalims (Konvencijos 9, 12 str.).

Iš bylos dalyvės paaiškinimų, iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad atsakovai visiškai nesidomi vaikų auklėjimu, vystymusi ir ugdymu. Tėvų pareiga yra dorai auklėti, prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str.). Bylos duomenys leidžia konstatuoti, kad abu atsakovai kol kas neatlieka tėvų pareigų numatytų CK 3.155 str., jie yra beveik nutraukę ir ryšį su vaikais, jais nesirūpina, retai juos lanko arba iš vis jų nelanko, nusišalinę nuo jų auklėjimo ir ugdymo. Pažymėtina, kad abejiems atsakovams vaikų nuolatinės globos laikotarpiu irgi buvo suteikta galimybė pakeisti savo gyvenimo būdą, gyvenimo sąlygas, tačiau teismas mano, kad jie suteiktos galimybės neišnaudojo ar nenorėjo išnaudoti. Per laikotarpį nuo to momento kai atsakovų vaikams buvo nustatyta laikinoji (nuolatinė) globa, jokio teigiamo poslinkio jų gyvenime neįvyko: atsakovai nei kartu, nei atskirai nesirūpino vaikais, jų neprižiūrėjo, visiškai nusišalino nuo nuolatinio bendravimo su vaikais, ryšio tarp jų ir vaikų beveik nėra arba jis beveik nutrūkęs, išlaikymo vaikams jie neteikia, net minimalaus. Bylos duomenimis nustatyta, kad abu atsakovai savo elgesiu, savo veiksmais daro ir ateityje gali daryti žalą vaikams ir byloje nėra duomenų, jog jų elgesys galėtų pasikeisti. Pastebėtina, kad abu atsakovai, jiems suteiktos galimybės nuo bylos iškėlimo teisme dienos irgi neišnaudojo, nepakeitė savo gyvenimo būdo ir padėties visuomenėje bei nenori jos keisti, todėl nėra galimybės tikėtis pokyčių iš jų ir ateityje. Dėl to, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, jų pirmumą, abejiems atsakovams turi būti taikomas neterminuotas tėvų valdžios apribojimas jų vaikų K. K. ir D. K. atžvilgiu (LR CK 3.180 str.).

Visuma nurodytų aplinkybių patvirtina, kad atsakovai O. R. ir V. K. nemyli vaikų, nenori jais rūpintis ir jų auginti šeimoje, bei savo namuose, o tuo pačiu atsisako savo teisių į vaikus (77-78 b. l.). Todėl teismas konstatuoja, kad atsakovų nepilnamečiai vaikai kol kas negali grįžti į tėvų namus, kur jie nėra laukiami, jais nebus nuolat ir tinkamai rūpinamasi ir jie nebus ugdomi intelektualiai.

Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. nuostatas, jog nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų ir globos ar rūpybos (įstatymo 4 str.), o valstybės, vietos savivaldos institucijos ir kiti asmenys privalo saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos (įstatymo 43 str.), siekiant užtikrinti normalias vaikų gyvenimo sąlygas, vaikų priežiūrą, auklėjimą bei kitus svarbius interesus, tuo pačiu konstatuoja, kad su nepilnamečių vaikų globa susiję klausimai, toliau turi būti tęsiami pagal Šiaulių apylinkės teismo 2020-07-21 nutartyje nurodytus reikalavimus.

Išaiškintina abejiems atsakovams, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas ir nuolatinis jų apgyvendinimas nuolatinės globėjos šeimoje yra laikina priemonė, kurios taikymas turi būti sustabdytas, kai tik aplinkybės leis tai padaryti. Taikymas neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir nuolatinės globos irgi yra derinamas su pagrindiniu tikslu - suvienyti biologinius tėvus ir vaikus. Kad būtų įgyvendintas šis tikslas, t. y. vaikas (ai) grąžintas (i) į biologinę šeimą, neterminuotos tėvų valdžios apribojimo atveju iki vaiko (ų) grąžinimo biologiniams tėvams, turi aktyviai dalyvauti valstybės institucijos, t. y. vietos vaiko teisių apsaugos skyrius ir jų nuolatinė vaikų globėja. Pastebėtina, kad vietos vaiko teisių apsaugos skyrius turi pareigą įgyvendinti tinkamas priemones šeimos ryšiams išlaikyti. Mažiausia, ko galima tikėtis iš valdžios institucijų, tai retkarčiais peržiūrėti abiejų atsakovų situaciją, patikrinti, ar ji nepagerėjo, nes vaiko (ų) ir tėvų suvienijimo galimybės palaipsniui sumažės ir galiausiai išnyks, jei tėvams ir vaikams nebus iš viso leidžiama matytis arba bus leidžiama matytis taip retai, kad nutrūks natūralus jų ryšys. Situacijai iš esmės pasikeitus ne tik ieškovė, bet ir biologiniai tėvai turi teisę kreiptis į teismą priėmusį sprendimą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, panaikinimo.

Esant abiejų atsakovų nepilnamečių vaikų nuolatinei globai trečiojo asmens šeimoje, nuolatinei globėjai išaiškintina pareiga netrukdyti tėvams bendrauti su vaikais, dėti maksimalias pastangas, kad vaikai būtų grąžinti į biologinę šeimą. Išaiškintina atsakovams, kad neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku (LR CK 3.180 str. 3 d.).

Papildomai pažymėtina, kad tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas ateityje, jei įrodoma, jog tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką (us), jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko (ų) interesams (CPK 3.181 str. 2 d.). Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu tėvų valdžios apribojimu (CK 3.181 str. 3 d.).

Visuma bylos nagrinėjimo metu nustatytų teisinių faktų, turi įtakos teismui priimant sprendimą šioje byloje, ypač atsakovų atžvilgiu, pagal ieškovės ieškinio reikalavimus. Todėl teismas šioje byloje priimdamas sprendimą iš dalies remiasi ir akivaizdžiai egzistuojančiais faktais, kurie buvo žinomi ir vietos vaiko teisių institucijai (CPK 182 str. 1 d. 1 p.).

Atskirai pažymėtina, kad faktai, nustatyti administracinių institucijų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtais sprendimais ir kitais teisiniais aktais, prejudicinės galios nagrinėjant šią bylą neturi, tačiau jie vertinami kaip rašytiniai įrodymai visų įrodymų grandinėje.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiant klausimą dėl atsakovų atsakomybės pagal ieškovės ieškinio reikalavimus dėl tėvų valdžios apribojimo, teisinių pasekmių prasme svarbu yra nustatyti ir įvertinti ne tik atitinkamų institucijų pareigūnų, bet ir visų kitų asmenų veiksmus, atsižvelgiant į jiems suteiktus įgaliojimus.

Vaiko teisė į šeimos globą ir priežiūrą bei šeimos ryšius yra laikoma viena plačiausių tarptautinės bendrijos pripažįstamų vaiko teisių. Dar 1959 m. Vaiko teisių deklaracijoje buvo įtvirtinta, kad vaikas ,,turi kai tai įmanoma, augti tėvų globoje ir jų priežiūroje“. Vaiko teisė į šeimos ryšius ginama ir ES Pagrindinių žmogaus teisių chartijoje, kurios 7 str. įtvirtina kiekvieno asmens teisę į pagarbą jo privačiam ir šeimos gyvenimui ir kt. Chartijoje reikiamas dėmesys skiriamas ir vaiko teisėms, inter alia įtvirtinant vaiko teisę į reguliarius asmeninius santykius bei tiesioginį bendravimą su abiem tėvais, išskyrus atvejus kai tai prieštarauja paties vaiko interesams. Teisėjai M. Šimonis ir J. Januškienė moksliniame straipsnyje irgi akcentuoja, kad specifinė vaiko teisė susijusi su šeima yra nuolat bendrauti su tėvais, gyventi su tėvais, nebūti su jais išskirtam ir kt. (Teisės problemos. 2001, Nr. 4, p.82.). Be to Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą buvo pabrėžta, kad vaiko ir tėvų tarpusavio ryšys yra vertybė, saugoma Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencijos (EŽTK) 8 straipsnio. Taip pat ir jau aukščiau minėtos Konvencijos 18 str. 2d. įtvirtintas principas, kad valstybė privalo ,,teikti tėvams ir teisėtiems globėjams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui“.

Teismui patenkinus ieškovo ieškinį visiškai iš abiejų atsakovų atskirai priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos valstybei. Ginčo atveju iš abiejų atsakovų lygiomis dalimis priteistinos šios bylinėjimosi išlaidos: po 75,00 Eur už neturtinio pobūdžio ieškinio reikalavimą, o teismo patirtos pašto išlaidos iš jų nepriteistinos, kadangi jos neviršija teisės aktu nustatyto minimalaus dydžio (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p.; 92 str. 1 d.; 93 str. 1 d.; 2 d.; 96, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259 - 260 str., 263 str., 268 - 271 str., 279 str., 406 - 407 str.,

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį atsakovams tenkinti visiškai.

1. Neterminuotai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos apriboti tėvo valdžią 2. Atsakovui V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų K. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

2. Neterminuotai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos apriboti motinos valdžią 1. Atsakovei O. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų K. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

3. Nustatyti, kad nepilnamečių vaikų K. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinė globa ir kiti su ją susiję klausimai, toliau yra vykdomi pagal Šiaulių apylinkės teismo 2020-07-21 nutartyje nurodytus reikalavimus.

4. Priteisti iš 2. Atsakovo V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) šias bylinėjimosi išlaidas: 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) už neturtinio pobūdžio reikalavimą.

5. Priteisti iš 1. Atsakovės O. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) šias bylinėjimosi išlaidas: 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) už neturtinio pobūdžio reikalavimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.