Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Nida Solovjovienė, sekretoriaujant Irenai Zamauskienei, dalyvaujant gynėjui adv. Jonui Milčiui, nukentėjusiesiems B. Š. ir E. Š. bei jų atstovui Vaidotui Ivanauskui, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G. (a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d. Biržų r., LR pilietė, ištekėjusi, pensininkė, gyv. (duomenys neskelbtini), Biržų r., neteista,

Kaltinama pagal LR BK 154 str. 2 d. ir BK 154 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Kaltinamoji A. G. 2009-02-20 d. apie 11 val. Biržų r., Papilio pašte, paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie B. Š., kad jis prieš keletą metų savo uošvį A. K. privedė prie savižudybės, taip pažemindama jį ir pakirsdama pasitikėjimą juo.

Motyvuojamoji dalis

Ši veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d.

Kaltinamoji kalta neprisipažino ir parodė, kad pašte buvo ne vieną kartą, tačiau tokių žodžių, jog nukentėjęs būtų nužudęs savo uošvį, nesakė, nes žinojo jo mirties aplinkybes, kad jis nusižudė. Ji tik A. M. sakė, jog tiesą būdamas gyvas sakė A. K., kad B. Š. yra baisus žmogus, nes jis terorizuoja ir ją.

Kaltinamosios kaltė įrodyta.

Nuk. B. Š. parodymais, š.m. vasario mėnesį iš A. M. sužinojo, kad kaltinamoji sako, jog jis baisus žmogus, alkoholikas, kad nužudė savo uošvį. Po to kaime pasklido šios kalbos, dėl ko jis jaučiasi blogai ir išgyvena, todėl už padarytą veiką prašo kaltinamąją nubausti. Kadangi dėl tokių kaltinamosios kalbų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, prašo priteisti iš kaltinamosios 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei išlaidas atstovo pagalbai apmokėti.

Liud. A. M. parodymais, š.m. vasario mėnesį, tikslios dienos nepamena, atėjusi į paštą A. G. ėmė jai sakyti, koks baisus žmogus yra B. Š., kuris yra pijokas, skriausdavo uošvį ir tokiu elgesiu privedė jį prie savižudybės. Apie tai ji tą pačią dieną pasakė E. Š..

Liud. V. L. parodymais, š.m. sausio ar vasario mėnesį atėjusi kaimynė A. G. ieškojo savo katino ir ėmė sakyti, kad B. Š. nužudė jos katiną, o po to ėmė sakyti apie jo uošvį, ar tai pakorė, ar tai nužudė, ar tai sutvarkė. Jam atrodo, kad sakė, jog „sutvarkė savo uošvį“, todėl jis suprašo, kad nužudė.

Liud. J. L. parodymais, š.m. sausio mėnesį atėjusi ieškoti savo katino kaimynė A. G. ėmė sakyti, kad katiną galėjo nugalabyti B. Š., taip pat sakė, kad jis galėjo nugalabyti ir savo uošvį.

Nors A. G. buvo atiduota teismui pagal LR BK 154 str. 2 d. dėl to, kad ji skunde nurodytu laiku ir vietoje paskeidė tikrovės neatitinkančias žinias apie nukentėjusįjį, kad jis prieš keletą metų nužudė savo uošvį A. K., taip apšmeiždama jį padarius sunkų nusikaltimą, tačiau jos atlikti veiksmai iš šio straipsnio 2 d. perkvalifikuotini, nes byloje surinktais duomenimis nustatyta, jo jie atitinka LR BK 154 str. 1 d.

Nukentėjęs B. Š. tiek savo skunde, tiek teismo posėdyje nurodė, kad apie tai, jog kaltinamoji apie jį paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias, kad jis neva nužudė savo uošvį, sužinojo iš pašto darbuotojos A. M.. Tuo tarpu liudytoja A. M. teisme patvirtino, kad kaltinamoji pašte jai kalbėdama apie B. Š., atsiliepė apie jį neigiamai sakydama, jog jis yra baisus žmogus, alkoholikas, skriausdavo savo uošvį ir taip jį privedė prie savižudybės. Kad kaltinamoji taip šneka apie B. Š., ji pasakiusi jo žmonai. Tuo tarpu kaltinamoji tik neigia pasakiusi, jog ji buvo sakiusi, kad B. Š. nužudė savo uošvį. Ji pripažino pašte A. M. sakiusi, jog B. Š. yra baisus žmogus, pijokas, skriausdavęs savo uošvį, dėl ko šis nebegalėjęs gyventi. Iš byloje esančio A. K. mirties liudijimo matyti, kad šis žmogus mirė 2003-08-31 d. dėl mechaninės asfiksijos kilpoje (savižudybės). Įstatymu nustatytų duomenų apie tai, kad B. Š. kokiais nors savo neteisėtais veiksmais šį asmenį būtų privedęs prie savižudybės ir tokiais veiksmais padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 133 str., nėra. Tokių duomenų nepateikta ir šioje byloje. Todėl tokios tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas apie nukentėjusįjį asmenį, kad jis savo veiksmais privedė uošvį prie savižudybės, laikytos šmeižimu, nes tokia paskeista žinia jį žemina ir gali pakirsti pasitikėjimą juo. Kadangi veika, numatyta LR BK 133 str., yra apysunkis nusikaltimas (LR BK 11 str. 4 d.), todėl tokie kaltinamosios atlikti veiksmai negali būti kvalifikuotini pagal LR BK 154 str. 2 d., o atitinka šio straipsnio 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius.

Šias byloje nustatytas aplinkybes iš dalies patvirtina ir apklaustų liudytojų V. L. ir J. L. parodymai, kurie patvirtino teismui, kad š.m. sausio ar vasario mėnesį atėjusi pas juos kaimynė A. G. ir ieškodama savo pradingusio katino ėmusi sakyti, jog B. Š. galėjo nugalabyti jos katiną, kaip galėjo nugalabyti ir savo uošvį, tačiau jie patvirtino, jog ji kalbėjo labai daug, pradėjusi nuo katino užmušimo savo kalbas užbaigė B. Š. uošvio mirtimi, todėl tikslių jos išsakytų žodžių negali atkartoti, bet iš jos visos kalbos jie supratę, kad ji kaltina nukentėjusįjį dėl uošvio mirties. Nors šie liudytojai nukentėjusiojo kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, t.y. 2009-02-20 d. apie 11 val. Papilio pašte nebuvo ir negirdėjo, ką tuo metu A. G. sakė A. M., tačiau šių liudytojų parodymai iš esmės patvirtina tą faktą, jog iš tiesų kaltinamoji A. G., kalbėdama apie A. K. mirtį, ją sieja su buvusiu netinkamu B. Š. elgesiu šio asmens atžvilgiu.

Todėl tokia kaltinamosios apie nukentėjusįjį pašto darbuotojai A. M. paskleista tikrovės neatitinkanti informacija neva jis savo uošvį privedė prie savižudybės (kad tokie kaltinamosios nurodyti duomenys būtų tikri, byloje duomenų nėra surinkta) vertintina kaip žeminanti ir galinti pakirsti pasitikėjimą juo.

Be to, visos virš byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad kaltinamoji, paskleisdama tokius prasimanymus apie nukentėjusįjį, tokią savo veiką suprato ir to siekė.

Tuo būdu, visų šių virš išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos pakanka kaltinamosios kaltei dėl nukentėjusiojo B. Š. šmeižimo pagrįsti.

G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamosios padarytas nusikaltimas yra nesunkus (LR BK 11 str. 3 d.).

G. neteista, administracine tvarka nebausta, yra pensininkė, seniūnijos išduotoje charakteristikoje apibūdinama kaip labai darbšti, darbe pasižyminti pareigingumu ir darbštumu, tačiau kaimynų apibūdinama kaip konfliktiška asmenybė.

Skiriant jai bausmę, taip pat atsižvelgiama ir į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, į jos amžių.

Nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį 2000 Lt sumai dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodydamas, jog jis dėl tokių kaltinamosios neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu patyrė išgyvenimus, nepatogumus, stresą, buvo pažemintas, taip pat buvo pakenkta jo reputacijai. Neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, o dėl tokių A. G. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė neigiamus išgyvenimus (LR CK 6.250 str.). Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama tiek į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pasekmes, į tai, kad nusikalstama veika padaryta tyčiniais veiksmais, taip pat į kaltinamosios turtinę padėtį, jog ji pragyvena iš gaunamos pensijos, kuri yra tik 545,75 Lt dydžio. Todėl, esant visoms šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, taip pat vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiojo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, nustatant jos dydį 500 Lt.

Be to, nukentėjusysis prašo priteisti iš kaltinamosios ir jo turėtas išlaidas atstovo pagalbai apmokėti. LR BPK 104 str. 2 d. nustato, jog proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Nei nukentėjęs, nei jo atstovas teismo neprašė išlaidų, nurodytų prekių(paslaugų) pirkimo-pardavimo kvite Nr.3803076, pripažinti proceso išlaidomis. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pateiktame kvite nėra visų tokiam dokumentui būtinų rekvizitų, t.y. nėra paslaugų pardavėjo parašo, todėl teismas negali tokio dokumento laikyti išlaidų dydį pagrindžiančiu įrodymu. Dėl visų šių priežasčių šis nukentėjusiojo prašymas netenkinamas.

Taip pat kaltinamoji A. G. buvo perduota teismui ir už tai, kad ji 2008-08-15 d. 13 val. Papilio miestelio Rožių g., ties namu Nr.52, šmeiždama E. Š., paskeidė apie ją tikrovės neatitinkančią informaciją, paniekindama ir pažemindama ją kaimynų akyse, pakirsdama pasitikėjimą ja, pasakė, kad ji yra vagis, rėkaudama šmeižė ją, kad ji landžioja į jos kiemą ir ten išdraskė jos šiltnamį. Tai ji garsiai rėkė gatvėje girdint kaimynams G. U. bei V. V..

Tačiau šis kaltinimas nepasitvirtino.

Kaltinamosios A. G. paaiškinimu, pernai metų vieną rytą atsikėlusi rado šiltnamyje išdraskytus pomidorus, kurie buvo išmėtyti, išdraskyti, todėl kieme garsiai kalbėjo, kad niekam kitam niekas nieko neišdrasko, tik pas juos. Kadangi iš vakaro pas Šeršniovus vyko balius, galvojo, kad kažkas iš ten buvusių asmenų taip pasielgė, tačiau kadangi niekas nebuvo pavogta, ji nesakė, kad E. Š. yra vagis. Su Šeršniovais ištisai pykstasi, kadangi jie ją užgaulioja, juokiasi iš jos.

Nuk. E. Š. parodymais, 2008-08-15 d. ji nuėjo ravėti savo daržo, o kaimynė A. G. ėmė ant jos rėkti, kam ji landžioja į jos kiemą, kad išdraskė jos šiltnamį, nes mėtosi pomidorai, kad primėtė į jos kiemą negyvų viščiukų, akmenų, taip pat jai atrodo, kad tuo metu A. G. ją vadino vagimi. Visa tai galėjo girdėti kaimynai U. ir V., nes netoli gyvena. Kadangi visas šis šmeižimas jai atsibodo, prašo kaltinamąją nubausti ir už patirtus dvasinius išgyvenimus priteisti 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Liud. J. L. parodymais, pernai vasarą, ar tai liepos, ar tai rugpjūčio mėnesį ji girdėjo, kaip keliu lėkdama A. G. šaukė, jog nieko nebegalima laikyti kieme, sakė, kad Šeršniovai pavogė dalgį, tačiau kadangi G. dažnai užsipuola dėl visokiausių dalykų Š., ji stengiasi nekreipti į tai dėmesio ir nesiklausyti, ką ji sako.

Liud. V. V. parodymais, jis žino, kad kaltinamoji su nukentėjusiaisiais nesutaria ir nuolat barasi. Ar jie barėsi 2008-08-15 d. ir dėl ko, negali pasakyti, nes nepamena. Kažkuriuo metu jam A. G. yra skundusis, kad dingo dalgis ir tuo metu sakė, kad „kas daugiau paims tą dalgį, kad ne Š.“. Apie tai, kad E. Š. yra vagis, kaltinamoji niekada jam nesakė ir to jis niekada negirdėjo. Taip pat negirdėjo, kad kaltinamoji būtų kaltinusi nukentėjusiąją šiltnamio išdraskymu.

Liud. V. Ž. parodymais, pernai vasarą vakare išgirdusi triukšmą kieme išėjo pasižiūrėti ir matė, kaip kažkas iš jų kiemo nuėjo į Šeršniovų kiemą ir jų name užsidegė šviesa. Ryte atsikėlę pamatė, kad išdraskyti šiltnamyje pomidorai, nuversta kieme stovėjusi palapinė, todėl tarpusavyje kieme su mama pasikalbėjo, kad nieko kieme nebegalima pasistatyti, tačiau niekas Šeršniovų niekuo nekaltino, nors ji tuo metu ir pyko ant jų, nes manė, jog kažkas iš jų šeimos taip padarė.

Atsakomybė pagal LR BK 154 str. kyla tuomet, kai asmuo paskleidžia apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Paskleidimas yra prasimanymų apie kitą žmogų pranešimas žodžiu, raštu ar kuriuo nors kitu būdu nors vienam asmeniui. Nors nukentėjusioji skunde ir nurodė, kad kaltinamoji 2008-08-15 d. apie 11 val. girdint kaimynams V. V. ir G. U. išvadino ja vagimi, rėkė, kad ji landžioja į jos kiemą bei išdraskė ten jos šiltnamį ir taip ją apšmeižė, tačiau tokių nukentėjusiosios skunde išdėstytų aplinkybių nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai. Kaltinamoji kalta dėl šio nusikaltimo neprisipažino ir paaiškino, kad vieną rytą radusi šiltnamyje išdraskytus pomidorus, apie tai kieme garsiai kalbėjosi su dukra V. Ž., tačiau E. Š. niekuo nekaltino, vagimi nevadino, nes niekas nebuvo pavogta. Tas pačias aplinkybes nurodė ir teismo posėdyje apklausta liud. V. Ž.. Tuo tarpu teismo posėdyje pati nukentėjusioji parodė, jog kaltinamoji tuo metu rėkė, kad ji išdraskė jos šiltnamį, landžioja į jos kiemą ir kad jai atrodo, jog tuo metu A. G. ją vadino vagimi bei nurodė, kad tokias kaltinamosios kalbas galėjo girdėti kaimynai V. ir U. Taigi jau pati nukentėjusioji teisme su abejone nurodė tą aplinkybę, jog ją kaltinamoji tuo metu būtų išvadinusi vagimi, taip pat nurodė ir prielaidą, jog tokias jos kalbas galėjo girdėti jos skunde nurodyti kaimynai. Tačiau apklaustas liudytoju V. V. parodė, kad jis nieko negirdėjo apie A. G. išdraskytą šiltnamį ir kaltinimus, kad tai būtų padariusi E. Š., kaip niekada nėra girdėjęs, kad kaltinamoji būtų sakiusi, jog E. Š. yra vagis.

Tuo būdu, nesant byloje surinktų patikimų ir neginčijamų įrodymų apie tai, kad 2008-08-15 d. apie 11 val. A. G., girdint kaimynams U. ir V., būtų išvadinusi E. Š. vagimi, sakiusi, kad ji landžioja į jos kiemą ir išdraskė jos šiltnamį ir taip būtų paskleidusi apie ją šią tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią ją paniekinti ir pažeminti kaimynų akyse, kaltinamoji pagal šį kaltinimą išteisintina, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Tuo tarpu liud. J. L. parodymai nei paneigia, nei patvirtina nukentėjusiosios skunde išdėstytas aplinkybes apie 2008-08-15 d. įvykius. Be to, ir nukentėjusioji nei skunde, nei teisme neteigia, jog ši liudytoja nurodytu metu būtų buvusi kažkur netoliese ir būtų girdėjusi tuo metu A. G. jos atžvilgiu išsakytus žodžius. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog liudytoja J. L. teismui patvirtino žinanti apie nuolatinius konfliktus tarp kaltinamosios ir kaimynų Š., yra ne vieną kartą girdėjusi, kaip dėl įvairiausių dalykų kaltinamoji užsipuola Š., tačiau, žinodama A. G. charakterį, ji į tai stengiasi nekreipti dėmesio ir nesiklausyti, ką ji sako. Visa tai rodo, kad kaimynystėje gyvenantys žmonės A. G. išsakytų žodžių Š. atžvilgiu apskritai nepriima kaip tiesos.

Nukentėjusioji byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 Lt neturtinės žalos priteisimo. Kadangi kaltinamoji dėl šio kaltinimo išteisintina, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304-307 str., teismas

Nusprendė:

A. G. pripažinti kalta pagal LR BK 154 str. 1 d. (dėl B. Š. šmeižimo) ir nubausti 4 MGL (520 Lt) bauda.

Nustatyti 3 mėnesių terminą, per kurį paskirta bauda turi būti sumokėta savanoriškai.

Priteisti iš A. G. B. Š. penkis šimtus litų neturtinei žalai atlyginti.

A. G. pagal LR BK 154 str. 1 d. (dėl E. Š. šmeižimo) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

E. Š. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo palikti nenagrinėtu.

Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant šiame teisme.