- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-19
- Bylos Nr.
- eAS-756-438/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01094-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Laimė Baltrūnaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Jurbarko mažieji autobusai“
- Atsakovas
- Jurbarko rajono savivaldybės tarybai, atstovaujamam Jurbarko rajono savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno rajono savivaldybės administracija, Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos
- Kategorijos
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jurbarko mažieji autobusai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jurbarko mažieji autobusai“ skundą atsakovui Jurbarko rajono savivaldybės tarybai, atstovaujamam Jurbarko rajono savivaldybės administracijos, (tretieji suinteresuoti asmenys – Kauno rajono savivaldybės administracija, Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „Jurbarko mažieji autobusai“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2016 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. T2-141 „Dėl Jurbarko rajono visuomenei būtinų vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutų sąrašo patvirtinimo“ dalį, kuria panaikintas reguliarus priemiestinis maršrutas Jurbarkas–Kaunas; 2) panaikinti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 2016 m. birželio 1 d. sprendimus Nr. R4-23-989 ir R4-23-990.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 22 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.
Dėl reikalavimo panaikinti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 2016 m. birželio 1 d. sprendimus Nr. R4-23-989 ir R4-23-990 teismas nurodė, kad šie sprendimai informuoja pareiškėją bei UAB „Autogerovė“ (pareiškėjas valdo 100% UAB „Autogerovė“ akcijų) apie leidimų vežti keleivius vietinio reguliaraus susisiekimo autobusu maršrutu Jurbarkas–Kaunas Nr. D1-12-7, D1-12-8, D1-12-9, D1-12-10, D1-12-11, D1-12-12 nuo 2016 m. liepos 1 d. panaikinimą. Sprendimuose išaiškinta, kad į Jurbarko rajono visuomenei būtinų vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutų sąrašą vietinio reguliaraus susisiekimo autobusu maršrutas Jurbarkas–Kaunas nėra įtrauktas, todėl aukščiau įvardyti leidimai vežti keleivius maršrutu Jurbarkas–Kaunas nuo 2016 m. liepos 1 d. bus panaikinti. Tai tik informacijos suteikimas, paaiškinimas, jog planuojamas tam tikrų veiksmų atlikimas, kuris pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.
Dėl reikalavimo panaikinti Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2016 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. T2-141 „Dėl Jurbarko rajono visuomenei būtinų vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutų sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Sprendimas) dalį, kuria panaikintas reguliarus priemiestinis maršrutas Jurbarkas–Kaunas, teismas nurodė, kad Sprendimas, kuriuo patvirtintas naujas Jurbarko visuomenei būtinų vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutų sąrašas, panaikinant vietinio susisiekimo maršrutą Jurbarkas–Kaunas, yra bendro pobūdžio aktas, kuris orientuojamas į ateitį ir skirtas individualiais požymiais neapibūdintų asmenų grupei, turi visuotinio privalomumo pobūdį. Įvertinęs Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2016 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. T2-141 turinį, teismas sprendė, kad nustatyti ir aptarti skundžiamo akto požymiai sudaro pagrindą konstatuoti, jog šis aktas yra norminio pobūdžio. Kreiptis į teismą dėl kitų asmenų teisių, taip pat dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo gali tik tie subjektai, kuriems tokią teisę (ar pareigą) nustato įstatymai, ir tik įstatymų nustatytais atvejais. Atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir įstatymo nuostatas, teismas konstatavo, jog pareiškėjas šioje situacijoje neturi teisės prašyti teismo panaikinti norminį teisės aktą kaip neteisėtą, kadangi nėra vienu iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 110 straipsnyje nurodytų subjektų, o ABTĮ 111 straipsnyje reglamentuotos nuostatos šioje situacijoje negali būti taikomos, kadangi pareiškėjo skundas nėra susijęs su prašymu ištirti norminio akto teisėtumą ryšium su individualia byla, nes šiuo atveju pareiškėjas nekelia jokio kito savarankiško nagrinėtino teisme reikalavimo dėl jo teisės pažeidimo, kaip tai numato ABTĮ 111 straipsnio nuostatos.
II.
Pareiškėjas UAB „Jurbarko mažieji autobusai“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, nustatyti pareiškėjui terminą patikslinti skundo reikalavimus, taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Jurbarko rajono savivaldybės tarnybos 2016 m. balandžio 28 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas reguliarus priemiestinis maršrutas Jurbarkas–Kaunas, bei Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 22 d. sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotus leidimus vežti keleivius.
Nurodo, kad pareiškėjui 2016 m. birželio 27 d. atsiųstas Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 2016 m. birželio 23 d. raštas bei tos pačios dienos sprendimas, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas vykdyti keleivių pervežimą maršrutu Jurbarkas–Kaunas. Mano, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog viešojo administravimo subjekto sprendimas, kuriuo informuojama apie neišvengiamą leidimų panaikinimą, negali būti ginčijamas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties, kurias teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo ginčijamų aktų turinį, sprendė, kad Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 2016 m. birželio 1 d. sprendimai Nr. R4-23-989 ir R4-23-990 pareiškėjui teisių ir pareigų nesukelia, kadangi yra informacinio pobūdžio, o Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2016 m. balandžio 28 d. sprendimas Nr. T2-141 „Dėl Jurbarko rajono visuomenei būtinų vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutų sąrašo patvirtinimo“ yra norminis administracinis aktas, kurio, pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas nagrinėjamu atveju neturi teisės ginčyti.
Pirma, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo ginčijamų atsakovo sprendimų turinį, su tokiu pirmosios instancijos teismo šių aktu vertinimu sutinka ir pirmosios instancijos teismo argumentų šiuo aspektu nekartoja.
Antra vertus, nagrinėjamu atveju susiklostė specifinė situacija, kadangi pirmosios instancijos teismui priėmus šioje byloje ginčijamą nutartį, atsakovas Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. birželio 23 d. priėmė įsakymą Nr. 01-762, kuriuo nuo 2016 m. liepos 1 d. panaikino leidimus vežti keleivius tam tikrais konkrečiais maršrutais. Atskirajame skunde pareiškėjas prašo leisti patikslinti skundo reikalavimus ir ginčyti aptartą atsakovo įsakymą.
Pagal ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 52 straipsnį, pareiškėjas turi teisę tikslinti ir pakeisti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį.
Iš pareiškėjo valios apskųsti atsakovo 2016 m. birželio 23 d. įsakymą Nr. 01-762, taip pat iš pareiškėjo skundo turinio ir dėstomų aplinkybių matyti, kad pareiškėjo siekiamas apskųsti atsakovo 2016 m. birželio 23 d. įsakymas Nr. 01-762 yra neperskiriamai susijęs su pareiškėjo skundo pagrindu bei dalyku (konkrečiai – nesutikimu su atsakovo norminiu teisės aktu – Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2016 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. T2-141 „Dėl Jurbarko rajono visuomenei būtinų vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutų sąrašo patvirtinimo“) ir kartu turėtų būti vertinamas kaip darantis įtaką pareiškėjo teisiniam statusui.
Pažymėtina, kad apie šio individualaus teisės akto priėmimą buvo konkrečiai žinoma jau kreipimosi į Kauno apygardos administracinį teismą metu, nors šis aktas dar nebuvo priimtas. Kaip jau buvo minėta, ABTĮ numato galimybę tiek tikslinti teismui pateiktus reikalavimus, tiek ir pateikti naujus įrodymus (ABTĮ 52 ir 57 str.), taigi, pareiškėjas, sužinojęs apie skundžiamą aktą, būtų galėjęs patikslinti skundo pagrindą ir/ ar dalyką, ir tokiu būdu užtikrinti, kad nebūtų praleistas terminas kreiptis į teismą (inter alia – teismui taikant skundo trūkumų šalinimo institutą ir padedant pareiškėjui įgyvendinti savo procesines teises) (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-502/2009).
Vadovaujantis šiais motyvais bei proceso operatyvumo ir ekonomiško principais, būtų nepagrįsta ir pareiškėjo atžvilgiu neteisinga pareiškėją įpareigoti iš naujo kreiptis į administracinį teismą, jam siekiant apskųsti anksčiau aptartą individualų administracinį aktą – atsakovo 2016 m. birželio 23 d. įsakymą Nr. 01-762.
Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, įvertinusi pareiškėjo valią tikslinti pirmosios instancijos teismui pateiktą skundą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti, atskirąjį skundą tenkinti iš dalies ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą pareiškėjo skundo (taip pat – ir patikslinto) priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jurbarko mažieji autobusai“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 22d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.