Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-07-05 · Civilinė byla Nr. 2A-882-345/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-07-05
Bylos Nr.
2A-882-345/2011
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-00418-2010-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jadvyga Mardosevič, Henrichas Jaglinskis (pran.), Petras Jaržemskis
Ieškovas
F. A.
Atsakovas
B. Š., E. Š.
Kategorijos
  • 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-882-345/2011Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00418-2010-3

Teisėja Procesinio sprendimo kategorijos: 76.4.; 121.15.; 121.18.; 121.21.

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2011 m. liepos 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,

kolegijos teisėjų Petro Jaržemskio ir Jadvygos Mardosevič,sekretoriaujant Ilonai Juchnevičiūtei,dalyvaujant ieškovui F. A.,vertėjai Oksanai Jakšto,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo F. A. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo F. A. ieškinį atsakovams B. Š. ir E. Š. dėl tėvystės nustatymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas F. A. prašė nustatyti, kad E. Š., gimęs 1999-12-16, yra jo sūnus, o jis yra E. Š. tėvas.

Atsakovė B. Š., veikianti savo bei nepilnamečio sūnaus E. Š. vardu, ieškinį pripažino visiškai.

Žemesnės instancijos teismas

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 12 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino F. A. E. Š. tėvu, o E. Š. - F. A. vaiku. Priteisė iš F. A. išlaikymą E. Š. 400 Lt dydžio kas mėnesį mokama periodine išmoka nuo 2010-07-12 iki vaiko pilnametystės, šių lėšų tvarkytoja paskiriant B. Š..

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašų knygoje įrašas apie E. Š. tėvą padarytas remiantis motinos žodžiais, tai yra F. Š. faktiškai nėra E. Š. tėvas, kadangi jis yra išgalvotas asmuo. Šalys pripažįsta, kad nuo 1995 m. jie gyveno neregistruotoje santuokoje, vedė bendrą ūkį, o 1999-12-16 gimė jų vaikas E. Š.. Tuo metu ieškovas nebuvo nutraukęs santuokos su žmona T. A., todėl jis nebuvo pripažintas E. Š. tėvu. Šalys pripažįsta, kad bendrai gyveno ir bendrai auklėjo vaiką iki 2007 m. Tokiu būdu, yra pagrindas nustatyti, kad E. Š. yra F. A. sūnus, o pastarasis yra E. Š. tėvas. Remiantis CPK 392 str. 1 d., nustačius tėvystę teismas savo iniciatyva taip pat išsprendžia klausimą dėl vaiko išlaikymo, jei tokio reikalavimo nėra pareiškęs ieškovas. Šiuo metu vaikas gyvena su motina, dėl jo išlaikymo tėvai nėra susitarę, todėl išlaikymas priteistinas teismo sprendimu. Iš pateiktų teismui dokumentų matyti, kad F. A. šiuo metu gauna per mėnesį 1 075,47 Lt pensijos, B. Š. – apie 1 050 Lt darbo užmokestį. Atsižvelgiant į šias pajamas, taip pat į vaiko poreikius išlaikymas, vaikui priteistinas 400 Lt dydžio išlaikymas.

Šalies argumentai

Ieškovas F. A. pateikė apeliacinį skundą, prašo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d. sprendimą pakeisti ir sumažinti iš ieškovo priteistą išlaikymą sūnui E. Š. kas mėnesį mokama periodine išmoka iki 250 Lt. Nurodo, kad teismas pažeidė CPK 111 str. 2 d. 4,5 p., nes nepareikalavo iš atsakovės pateikti dokumentus, kad išlaidas vaiko išlaikymui sudaro atitinkama suma. Priteista išlaikymo suma yra nepagrįsta jokiais įrodymais. Šiuo metu yra pensininkas, pensija yra nedidelė, faktiškai neturi jokio turto. Jokių papildomų pajamų išskyrus pensiją neturi. Sveikatos būklė nėra gera, nuolat reikia gydytis. B. Š. yra sveika ir darbinga, gauna atlyginimą, turi nuosavą namą. Iš savo pensijos faktiškai atstatė atsakovei paliktą namą, todėl ieškovui priklausytų kompensacija. Vaiko išlaikymui per krizę turėtų pakakti 600 Lt. Teismas turėjo pirmiausia nustatyti vaiko poreikius. Priteistas išlaikymo dydis yra neadekvatus ieškovo pajamoms ir turtinei padėčiai.

Atsiliepimas

Atsakovė B. Š. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo ieškovo apeliacinio skundo netenkinti, priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas, nustatydamas ieškovo ir atsakovės vaiko išlaikymo naštos paskirstymą tarp ieškovo ir atsakovės ir konkrečią išlaikymo formą bei dydį, tinkamai įvertino jų sūnaus poreikius bei jų turtinę padėtį. Šalių sūnus auga, todėl jo poreikių patenkinimui reikia nemažai lėšų. Atsakovės finansinė padėtis, be ieškovo 400 Lt materialinės pagalbos, neleis užtikrinti tinkamų sąlygų vaiko poreikiams patenkinti. Ieškovo turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovės. Ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad jis neturi galimybių teikti savo sūnui teismo priteisto išlaikymo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 12 d. sprendimu pripažino ieškovą F. A. E. Š. tėvu ir priteisė iš ieškovo E. Š. 400 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį mokama periodine išmoka nuo 2010-07-12 iki vaiko pilnametystės. Ieškovas nesutinka su priteistu išlaikymo dydžio, prašo sumažinti iš ieškovo priteistą išlaikymą sūnui E. Š. kas mėnesį mokama periodine išmoka iki 250 Lt. Savo nesutikimą su priteistu išlaikymo dydžiu iš esmės grindžia tuo, jog priteista išlaikymo suma yra nepagrįsta įrodymais, o ieškovo turtinė padėtis neleidžia teikti nepilnamečiui sūnui 400 Lt dydžio išlaikymo.

CK 3.192 str. 2 d. nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, t. y. nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas nepilnamečiam vaikui priteisiamo išlaikymo dydis. Ši įstatymo norma nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Priteisiant išlaikymą iš vieno iš tėvų, atsižvelgiama į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį. CK 3.192 str. 2 d. numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko išlaikymo dydis pirmiausiai siejamas su protingais jo paties poreikiais, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004). Šiuo metu minimali alga yra 800 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr.1368). Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Taigi, teismas savo iniciatyva, nesant reikalavimo priteisti vaikui išlaikymą (CPK 392 str. 1 d.), nustatydamas išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui, ir orientavosi į 800 Lt sumą, kurią pagrįstai padalino abiems tėvams lygiomis dalimis. Teisėjų kolegija pažymi, kad būtent vienos minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymas neprivalo būti įrodinėjamas, o yra nustatytas kaip minimalus būtinas tinkamam vaiko poreikių tenkinimui užtikrinti. Ieškovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų ir įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad, atsižvelgiant į vaiko amžių ir sveikatos būklę, vaiko poreikių patenkinimui nėra reikalinga 800 Lt suma. Dėl minėto apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismo priteista išlaikymo suma yra nepagrįsta jokiais įrodymais, atmetami. Taip pat kaip niekuo neparemtas atmetamas apeliacinio skundo argumentas, jog vaiko išlaikymui per krizę turėtų pakakti 600 Lt.

Byloje nustatyta, kad ieškovas gauna 1 303,92 Lt pensijos, atsakovė B. Š. – apie 1 050 Lt darbo užmokestį. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, jog jokių papildomų pajamų išskyrus pensiją neturi, jo sveikatos būklė nėra gera, nuolat reikia gydytis. B. Š. yra sveika ir darbinga, gauna atlyginimą, turi nuosavą namą. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra teisinė prievolė, kylanti iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str., kuriame numatyta, jog tėvai turi pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, ir išlaikyti juos iki pilnametystės. Ši konstitucinė pareiga detalizuota civilinio kodekso trečiosios knygos XII skyriaus antrajame skirsnyje. CK 3.192 str. 1 d. nustatyta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Iš CK 3.155 str. 2 d. kyla tėvų pareiga sudaryti savo vaikams, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Šias pareigas atlikti privalo abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Reikia pabrėžti, kad kai yra sprendžiamas klausimas dėl vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties santykio, prioritetas teikiamas vaiko poreikiams. Teisėjų kolegijos nuomone apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš ieškovo išlaikymą jo nepilnamečiam sūnui E. Š. pažeidė tėvų turtinės padėties proporcingumo kriterijų, kadangi ieškovas gauna stabilias pajamas, kitų išlaikytinių neturi, todėl yra pajėgus teikti priteistą 400 Lt išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui E. Š..

Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad iš savo pensijos faktiškai atstatė atsakovei paliktą namą, todėl jam priklausytų kompensacija. Jokių šį faktą pagrindžiančių įrodymų ieškovas nepateikė (CPK 178 str.), todėl dėl šio argumento reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, teisėjų kolegija atskirai nepasisakys.

Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovo priteistina į valstybės biudžetą – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovo F. A. 12,65 Lt procesinių dokumentų siuntimo apeliacinėje instancijoje išlaidų.

TeisėjaiHenrichas JaglinskisPetras JaržemskisJadvyga Mardosevič