Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2015-03-31 · Civilinė byla Nr. 2-90-522/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-03-31
Bylos Nr.
2-90-522/2015
Teisminio proceso Nr.
1-95-1-00151-2014-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irina Serafin
Ieškovas
R. B.
Atsakovas
G. P., R. P.
Civilinė byla Nr. 2-90-522/2015(Proceso Nr. 1-95-1-00151-2014-0)Procesinio sprendimo kategorija (S)
Širvintų rajono apylinkės teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 31 d.Širvintos
Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Irina Serafin,

sekretoriaujant Onai Petniūnienei, dalyvaujant ieškovui R. B., atsakovui G. P., jo įstatyminei atstovei ir atsakovei R. P., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovams G. P. ir R. P. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas R. B. pareiškė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, kuriuo prašė priteisti 637,16 Eur (2200 Lt) turtinės ir 579,24 Eur (2000 Lt) neturtinės žalos atlyginimą.

2014 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu G. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d., o R. B. teismas pripažino teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad ieškinį pripažįsta. Su atsakovės nuomone sutiko ir G. P.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad G. P. 2014 m. gegužės 17 d., apie 4 val., įsibrovė pro neužrakintus vartus į R. B. sodybos, esančios Draugystės g. 28, Širvintų k., Širvintų r., kiemą ir ten radęs neužrakintomis durelėmis R. B. priklausantį automobilį BMW530D, tranzitiniais numeriais (duomenys neskelbtini) bei automobilyje prie pavarų svirties radęs užvedimo raktelį, juo užvedė automobilį ir, pagrobdamas šį automobilį, kainuojantį 7500 Lt, juo išvažiavo iš kiemo tyčia išlauždamas kiemo vartus, kainuojančius 500 Lt. Tokiu būdu G. P. pagrobė šį automobilį, vagyste nukentėjusiajam R. B. padarydamas 7500 Lt turtinę žalą bei tyčia sugadino jo turto už 500 Lt.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas šią konstitucinę nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad valstybė yra konstituciškai įpareigota teisinėmis, materialinėmis, organizacinėmis priemonėmis užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo neteisėto kėsinimosi ir ribojimo, nustatyti pakankamas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir gynimo priemones (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d. ir 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai), o būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2000 m. gruodžio 13 d. ir 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai).

Dėl turtinės žalos.

CK 6.249 str. 1 d. nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Byloje nustatyta, kad dėl ieškovui padarytos žalos kaltu 2014 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu pripažintas G. P.. Ieškovas rašytiniais įrodymais pagrindė jam padarytos žalos dydį, t.y. išlaužti vartai – 500 Lt, automobilio užvedimo spyna ir jos keitimas – 500 Lt, automobilio priekinis bamperis ir jo dažymas 500 Lt, galinio bamperio remontas ir dažymas – 200 Lt, slenksčių remontas ir dažymas – 300 Lt, subraižyto automobilio kėbulo poliravimas – 200 Lt. Iš viso – 2200 Lt, t.y. 637,16 Eur. Atsakovė sutinka su ieškovo nurodytu žalos dydžiu.

Dėl neturtinės žalos.

CK 6.250 str. 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturinė žala yra atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžių nustatymą lemia objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalą. Teismai, nustatydami neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi vadovautis ne tik teisės normose ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio kriterijais, bet taip pat turi atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus žalos dydžius. Pagal formuojamą teismų praktiką, grindžiamą principu, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš faktorių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis P. D. v. V. D. ir kt. byloje Nr. 3K-3-394/2006; 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis Ž. Ž. v. UAB ,,Ekstra žinios” byloje Nr. 3K-3-393/2008).

Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika pasikėsinta į ieškovo R. B. turtą. Dėl turto sužalojimo ieškovas patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, emocinę įtampą, sukrėtimą. Jam teko rūpintis turto atgavimu ir remontu, dėl ko patyrė papildomus nepatogumus. Tačiau teismas sprendžia, kad ieškovo patirti turtiniai nuostoliai nėra dideli, kaltas dėl žalos atsiradimo asmuo yra nepilnametis, todėl teismas sprendžia, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitiks 144,81 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

CK 6.276 str. numato, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti. Atsižvelgiant į tai, kad G. P. yra nepilnametis, be to, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ir savarankiškų pajamų ar turto neturi, žala iki jo pilnametystės priteistina iš jo motinos R. P. iki kol G. P. sulauks pilnametystės arba prieš pilnametystę įgis turtą ar uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Vadovaujantis LR CPK 259 str., 270 str.,

Rezoliucinė dalis

nuspręsta:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovo R. B. naudai 637,16 Eur turtinę žalą ir 144,81 Eur neturtinę žalą iš G. P. nustatant, kad iki G. P. pilnametystės arba iki kol G. P. prieš pilnametystę įgis turtą ar uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti šią žalą turi atlyginti G. P. motina R. P..

Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.

Teisėja Irina Serafin