Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-09-29 · Administracinė byla Nr. A-248-1489-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-09-29
Bylos Nr.
A-248-1489-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Birutė Janavičiūtė (pran.), Artūras Drigotas
Pareiškėjas
K., K. J., A.
Atsakovas
Kauno apskrities viršininko administracijai
Trečiasis asmuo
Kauno rajono savivaldybei, Kauno
Administracinė byla Nr.A2 – 1489/2006Procesinio sprendimo kategorija 4. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. rugsėjo 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,dalyvaujant atsakovo atstovams Daliai Stakvilevičiūtei, Vytui Daubarui,trečiojo suinteresuotojo asmens atstovui adv. Vitoldui Kumpai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų K. J., A. M., J. V., M. U., A. V. R., V. L., V. B., A. B., I. K., V. R. ir P. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų K. J., A. M., J. V., M. U., A. V. R., V. L., V. B., A. B., I. K., V. R. ir P. M. skundą atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims Kauno rajono savivaldybei, Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo uždarajai akcinei bendrovei, dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Kauno apskrities viršininko 2004 m. spalio 6 d. įsakymą Nr.02-05-8162 „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros Kauno rajone“.

Pareiškėjai nurodė, kad, priimdamas skundžiamą įsakymą, atsakovas pažeidė žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, numatytą Žemės įstatyme. Atsakovas, prieš priimdamas sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, privalėjo išnagrinėti galimybę su žemės sklypo, numatomo paimti visuomenės poreikiams, savininkais sudaryti valstybinės žemės mainų į privačią žemę sutartį, tačiau šių reikalavimų neįvykdė. Pareiškėjams nebuvo pasiūlyta sudaryti sutarčių dėl valstybinės žemės mainų į privačios žemės sklypus, nors laisvos valstybinės žemės Kauno apskrityje buvo.

Atsiliepimas

Atsakovas su pareiškėjų skundu nesutiko.

Atsakovas nurodė, kad, pradėdamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, jis teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Buvo nustatyta, kad nėra galimybės sudaryti valstybinės žemės mainų į privačią žemę sutarčių. Pareiškėjai pageidauja žemės sklypus mainyti tik į Kauno rajone, Karmėlavos kadastro vietovėje esančius sklypus. Kauno rajone nėra laisvos valstybinio fondo žemės, kituose vietovėse dar nebaigta žemės reforma, dar formuojami sklypai nuosavybės teisių atkūrimui, todėl nėra galimybės siūlyti jų pareiškėjams. Be to, civilinių teisių objektas gali būti įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas, tačiau įstatymų nustatyta tvarka įregistruotų laisvos valstybinės žemės sklypų Kauno apskrityje nėra. Be to, visi pareiškėjai nesutinka su sklypų vertėmis, dėl ko taip pat negalimi mainai, nes pagal mainų tvarką turi būti suteikiamas lygiavertis žemės sklypas.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo uždaroji akcinė bendrovė su pareiškėjų skundu taip pat nesutiko.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2006 m. kovo 6 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad skundžiamas atsakovo įsakymas buvo priimtas, galiojant naujai 2004 m. vasario 21 d. Žemės įstatymo redakcijai. Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalis nustato, kad apskrities viršininkas, išnagrinėjęs valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, prieš priimdamas sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, turi išnagrinėti galimybę su žemės sklypo, numatomo paimti visuomenės poreikiams, savininku sudaryti valstybinės žemės mainų į privačią žemę sutartį pagal šio įstatymo 11 straipsnį. 2004 m. sausio 27 d. įstatymu Nr.IX-1983 pakeitus Žemės įstatymą, jo VIII skyriuje „Žemės paėmimas visuomenės poreikiams“ apribojimo mainams siūlyti toje pačioje vietovėje esantį sklypą neliko, todėl atsakovas, vykdydamas reikalavimus dėl galimybių mainyti žemę nustatymo, privalėjo šiuo aspektu įvertinti visos apskrities teritorijoje esančią laisvą valstybinę žemę. Teismas nurodė, kad atsakovas mainų galimybę svarstė ir vertino ją pagal objektyviai egzistuojančias aplinkybes. Teismo posėdžio metu pareiškėjai nurodė, jog jie pageidautų mainyti žemę į Karmėlavos kadastro vietovėje esančią žemę, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, jog laisvos valstybinės žemės ne tik Karmėlavos kadastro vietovėje, bet ir visame Kauno rajone nėra. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad kituose Kauno apskrities rajonuose esanti laisva žemė bus panaudota piliečių nuosavybės teisių atkūrimui. Teismas nurodė, kad Civilinio kodekso 1.109 straipsnis numato, kad civilinių teisinių santykių objektas gali būti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad Kauno apskrityje yra laisvos valstybinės žemės identifikuotų ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotų viešame registre žemės sklypų. Tik baigus žemės reformą konkrečioje kadastro vietovėje, bus nustatytas laisvos valstybinės žemės kiekis, bus suformuoti konkretūs žemės sklypai, jie bus identifikuoti, įregistruoti viešame registre ir taps civilinių teisinių santykių objektais. Teismas nurodė, kad visi pareiškėjai nesutinka su atsakovo atliktu žemės sklypų įvertinimu, todėl dar ir dėl šios priežasties nėra galimybės siūlyti lygiaverčių žemės sklypų mainams. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjų skundo pagrindas iš esmės yra formalus, nes iš pareiškėjų paaiškinimų teisme matyti, kad skundo reikalavimą jie kildina iš galimo jų teisių pažeidimo ateityje, atsakovui sprendžiant klausimą dėl teisingo atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjai prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas svarstė mainų galimybę ir vertino ją pagal objektyviai egzistuojančias aplinkybes, yra nepagrįsta. Iš bylos duomenų matyti, kad yra nemažas kiekis laisvos valstybinės žemės Raseinių, Jonavos, Kaišiadorių, Kauno, Prienų, Kėdainių rajonų ir Birštono savivaldybės teritorijose. Atsakovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad iki ginčijamo įsakymo priėmimo jis ėmėsi bent kokių veiksmų, pasiūlydamas pareiškėjams mainyti numatytus paimti visuomenės poreikiams jų žemės sklypus į Kauno apskrities teritorijoje esančią laisvą valstybinės žemės fondo žemę. Pareiškėjai kreipėsi į atsakovą ir prašė jiems suteikti informaciją apie galimybę vykdyti mainus, tačiau negavo atsakovo atsakymo. Atsakovas šiuo atveju turi pagrįsti, kodėl nėra galimybės pasiūlyti atitinkamus žemės sklypų mainus ar kodėl nėra tikslinga tai padaryti. Tačiau atsakovas rėmėsi nepagrįstais ir prieštaringais argumentais, prieštaraujančiais byloje esantiems duomenims, o pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis atsakovo argumentais, nepagrįstai atmetė pareiškėjų skundą.

2. Pareiškėjai niekada nekėlė sąlygų, kad laisva valstybinio fondo žemė, kurią jie sutiktų mainyti, būtų būtent Karmėlavos kadastro vietovėje. Pareiškėjai sutiko derėtis ir dėl kitose Kauno apskrities kadastro vietovėse esančios laisvos valstybinio fondo žemės mainų. Be to, nepagrįstai atsakovas ir teismas nurodė, kad kituose Kauno apskrities rajonuose esanti laisva žemė bus panaudota piliečių nuosavybės teisių atkūrimui. Jokių oficialių duomenų, kurie tai patvirtintų, byloje nėra.

Atsiliepimas

3. Atsakovas neturi teisės atsisakyti mainyti su pareiškėjais žemę, teigdamas, jog Kauno apskrityje nėra laisvos valstybinės žemės identifikuotų ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotų viešame registre žemės sklypų. Pats atsakovas šiuo atveju turi imtis priemonių, kad atitinkami laisvos valstybinio fondo žemės sklypai būtų suformuoti ir įregistruoti viešame registre. Esant laisvos valstybinio fondo žemės, atsakovo neveikimas šiuo klausimu taip pat patvirtina pareiškėjų skundo pagrįstumą.

4. Aplinkybė, kad pareiškėjų netenkina žemės sklypų įvertinimas, neužkerta kelio įvykdyti žemės sklypų mainus. Galimi variantai, kai, esant numatytų paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų dabartiniams įvertinimams, pareiškėjams apsimokės mainyti jų privačius žemės sklypus į kitus tapataus įvertinimo žemės sklypus. Šiuo atveju gali lemti konkreti siūlomo mainyti laisvos valstybinio žemės fondo žemės sklypo buvimo vieta, kuri gali atitikti pareiškėjų konkrečius interesus, ir kitos panašios aplinkybės. Šiuo atveju problema yra ta, kad atsakovas visiškai nesprendė žemės mainų klausimo ir pareiškėjams nesiūlė visiškai nieko.

5. Kyla abejonių dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo atitikimo Konstitucijai. Šiame įstatyme yra nurodyta teritorija, kurioje yra įsteigiama Kauno laisvoji ekonominė zona. Ši teritorija apima ir pareiškėjams priklausančią žemę. Tačiau, priimant minėtą įstatymą, šiame procese visiškai nedalyvavo pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą, žemės savininkai. Minėtas įstatymas buvo priimtas be šių asmenų žinios ir sutikimo, su jais neatsiskaičius ir net neaptarus to atsiskaitymo, tokiu būdu pažeidžiant jų nuosavybės teisę į žemę. Po minėto įstatymo priėmimo pareiškėjai yra tik formalūs žemės sklypų savininkai. Jie negali savo sklypuose vykdyti statybos darbų, be to, faktiškai apribotas disponavimas žeme (negalima pilnavertiškai niekam jos perleisti). Be to, yra neteisinga, kai, deklaruojant ekonominius tikslus, iš vieno savininko yra paimamas turtas ir jis perduodamas naudoti bei valdyti kitam asmeniui. Būtent taip daroma šiuo atveju, priėmus minėtą įstatymą. Todėl šioje byloje turi būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo (1996 m. spalio 22 d. įstatymo Nr.I-1591 redakcijos) 3 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnio 1 ir 2 dalys, šio įstatymo 1999 m. gruodžio 2 d. redakcijos (įstatymo Nr.VIII-1457) 3 straipsnio l dalis, 4 straipsnio 1 ir 2 dalys, šio įstatymo 2005 m. birželio 21 d. redakcijos (įstatymo Nr.X-262) 3 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Konstitucijos Preambulėje įtvirtintiems atviros, teisingos, darnios visuomenės ir teisinės valstybės principams bei Konstitucijos 23 straipsniui.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotasis asmuo Kauno rajono savivaldybė prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Pareiškėjų skundo esmę sudaro galimi jų teisių pažeidimai ateityje, kai bus sprendžiamas klausimas dėl teisingo atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę. Tačiau tokių klausimų sprendimas galimas jau kitoje byloje, jeigu kiltų ginčas dėl kitų žemės paėmimo procedūrų vykdymo.

2. Nepagrįstas pareiškėjų teiginys, kad jie nekėlė sąlygų, jog laisva valstybinio fondo žemė, kurią jie sutiktų mainyti, būtų būtent Karmėlavos kadastrinėje vietovėje. Šis teiginys prieštarauja pačių pareiškėjų teismo posėdžio metu išsakytai pozicijai.

3. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad laisvos valstybinės žemės Kauno rajone nėra. Taip pat atsakovo pateikti dokumentai patvirtina, kad kituose Kauno apskrities rajonuose esanti laisva žemė bus panaudota piliečių nuosavybės teisių atkūrimui. Be to, tik baigus žemės reformą konkrečioje kadastrinėje vietoje, bus nustatytas laisvos valstybinės žemės kiekis, suformuoti konkretūs žemės sklypai ir jie identifikuoti bei atlikti kiti veiksmai, kurių pagrindu žemė taps civilinių teisinių santykių objektu.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Pareiškėjai atsakovui nenurodė konkrečių kadastrinių vietovių, kuriose jie pageidautų, kad būtų suformuoti žemės sklypai mainams. Savo prašymuose pareiškėjai prašė informuoti juos apie konkrečius žemės sklypus, kuriuos atsakovas galėtų pasiūlyti mainyti, tačiau, vadovaudamasis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatyta žemės sklypų formavimo kaimo vietovėje eilės tvarka, kol nėra baigta žemės reforma, atsakovas neturi galimybės siūlyti pareiškėjams mainams tinkamai identifikuotų ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotų žemės sklypų. Be to, priimant ginčijamą atsakovo įsakymą, Vyriausybė dar nebuvo nustačiusi valstybinės žemės ir privačios žemės mainų sutarties sudarymo tvarkos, kaip numato Žemės įstatymo 11 straipsnio 3 dalis.

2. Šiuo metu galiojančių, Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr.924 patvirtintų Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 12 punktas numato galimybę, rengiant žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, suprojektuoti laisvos valstybinės žemės sklypus, kuriais numatoma atsilyginti už paimamą visuomenės poreikiams žemę. Taigi, pareiškėjai dar turi galimybę už paimamus visuomenės poreikiams žemės sklypus gauti lygiavertį žemės sklypą, kaip numato ir Žemės įstatymo 47 straipsnis.

3. Šioje byloje kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymas neprieštarauja Konstitucijai, nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovo ir trečiojo suinteresuotojo asmens atstovai prašė apeliacinį skundą atmesti, pakartodami atsiliepimuose į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. spalio 11 d. nutartimi konstatavo, kad ginčijamo administracinio akto priėmimo metu buvo teisinės prielaidos pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams – Kauno laisvajai ekonominei zonai kurti- procedūrą. Nutartyje dalis pareiškėjų argumentų pripažinti nepagrįstais (dėl netinkamo procedūros iniciatoriaus, apskrities viršininko kompetencijos priimti ginčijamą sprendimą), su dalimi pareiškėjų nurodomų pažeidimų teismas sutiko (neįvykdyti Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalies reikalavimai dėl informacijos apie galimą žemės paėmimą pateikimo žemės savininkams), tačiau nurodė, kad jie neturėjo įtakos objektyviam visų aplinkybių įvertinimui ir sprendimo pagrįstumui, todėl nesudaro pagrindo naikinti sprendimą. Nutartyje taip pat pažymėta, kad apskrities viršininkas vykdydamas Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalies reikalavimą išnagrinėti galimybę sudaryti su paimamos žemės sklypo savininkais žemės mainų sutartį pagal Žemės įstatymo 11 straipsnį nevertino laisvos valstybinės žemės buvimo visos apskrities mastu. Dėl šios priežasties byla buvo grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Todėl kolegija šioje nutartyje vertins ir pasisakys tik dėl Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl apskrities viršininko pareigos išnagrinėti galimybę sudaryti žemės mainų sutartį įvykdymo.

Į bylą yra pateikti Kauno apskrities rajonų teritorijose esančių laisvos valstybinės žemės plotų suvestiniai duomenys, iš kurių matyti, kad laisvos valstybinės žemės Kauno apskrityje yra. Atsakovų ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad visa ši žemė bus panaudota nuosavybės teisių atkūrimui nepagrįsta, kadangi pateikiant duomenis lentelėse atskiromis grafomis nurodytas ir žemės poreikis nuosavybės teisės atkūrimui, pirkimui, ir plotas, į kurį niekas nepretenduoja. Minėtoje Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartyje pažymėta, kad „įstatyme vartojama sąvoka „išnagrinėti galimybę“ turėtų būti suprantama kaip pareiga tokią galimybę vertinti pagal objektyviai egzistuojančias aplinkybes- ar tos apskrities ribose yra laisvos valstybinio fondo žemės“. Bylą nagrinėjanti kolegija jau pripažino, kad laisvos valstybinio fondo žemės Kauno apskrityje buvo, taigi, žemės savininkams turėjo būti siūloma sudaryti mainų sutartį. Atsakovas šios pareigos neįvykdė.

Dėl teismo argumento, kad mainams gali būti siūlomi tik atitinkamai identifikuoti ir viešame registre įregistruoti žemės sklypai, pasakytina, jog ginčijamo administracinio akto priėmimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas tokio reikalavimo nenustatė. Priešingai, Žemės įstatymo 48 straipsnio 3 dalies 2 punktas numatė, kad žemės sklypai, kuriais numatoma atlyginti už paimamą visuomenės poreikiams žemę, formuojami laisvoje valstybinėje žemėje žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte. Toks projektas rengiamas, priėmus sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Todėl galimybės sudaryti mainų sutartį nagrinėjimo stadijoje nėra privaloma tartis tik dėl jau suformuotų ir įregistruotų sklypų, į kuriuos gali būti mainomi visuomenės poreikiams paimami žemės sklypai, šios stadijos paskirtis- išsiaiškinti žemės savininko pageidavimus dėl atlyginimo už paimamą žemę būdo ir, šiam pageidaujant gauti lygiavertį žemės sklypą, dėl galimos sklypo vietos. Į šiuos pageidavimus atsižvelgiama, rengiant žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą (Žemės įstatymo 48 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad taip pat šie santykiai aiškinami ir šiuo metu galiojančiame poįstatyminiame teisės akte, detalizuojančiame įstatymo nuostatas dėl mainų sutarčių sudarymo- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 1026 patvirtintose Valstybinės žemės ir privačios žemės ar kito nekilnojamojo daikto mainų sutarties sudarymo taisyklėse. Taisyklių 6 punktas numato tiek galimybę žemės savininkui siūlyti konkretų valstybinės žemės sklypą, nurodant žemės sklypo kadastro duomenis, tiek ir informuoti jį apie laisvos valstybinės žemės fondo teritorijas, kuriose savininko pageidavimu gali būti projektuojamas lygiavertis valstybinės žemės sklypas.

Teismo sprendime nurodomas Civilinio kodekso 1.109 straipsnis, nustatantis, kad civilinių teisių objektu gali būti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas, taikytinas sudarant mainų sutartį, apibrėžiant sutarties dalyką, o ne preliminariai tariantis dėl galimybės sudaryti mainų sutartį. Neabejotinai mainų sutartis visais atvejais turi būti sudaroma, tik suprojektavus žemės sklypus ir juos atitinkama tvarka įregistravus.

Dėl argumento, kad nauji žemės sklypai galės būti formuojami tik tada, kai bus baigta žemės reforma, pasakytina, kad šiuo metu galiojančių Prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924, 15 punktas nustato, kad tais atvejais, kai projekto teritorija patenka į žemės reformos žemėtvarkos projekto teritoriją, apskrities viršininkas, sprendimu tvirtindamas projekto teritoriją, kartu patikslina žemės reformos žemėtvarkos projekto teritorijos ribas ir išbraukia iš jos projekto teritoriją. Tokiu būdu žemės reformos neužbaigtumas netrukdo projektuoti naujus sklypus laisvoje valstybinėje žemėje.

Kliūtimi svarstyti galimybę sudaryti žemės sklypų mainų sutartis negali būti ir ta aplinkybė, kad pareiškėjai nesutinka su jų sklypų įvertinimu. Tokių nesutarimų sprendimo būdai aptarti įstatyme.

Išdėstytų argumentų pagrindu kolegija pripažįsta, kad atsakovas tinkamai neįvykdė procedūros, numatytos Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje- išnagrinėti galimybę sudaryti su paimamos žemės sklypo savininkais žemės mainų sutartis pagal Žemės įstatymo 11 straipsnį. Esant laisvos valstybinio fondo žemės ir nesiaiškinant su pareiškėjais jų pageidavimų dėl mainų sutarčių sudarymo, buvo pažeistos jų kaip žemės savininkų teisės ir konstitucinė nuostata, kad už įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę turi būti teisingai atlyginama. „Teisingas atlyginimas“ apima ne tik teisingą paimamo turto įvertinimą, bet ir atlyginimo būdo parinkimą. Šiuo atveju atlyginimo būdo parinkimas, nesiaiškinant žemės savininkų pageidavimo, negali būti laikomas teisingu atlyginimu už paimamą žemę.

Įstatymo nustatyta tvarka neišsiaiškinus galimybės sudaryti žemės mainų sutartis, negalėjo būti priimtas sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, todėl aptartasis pažeidimas būtų pakankamas pagrindas naikinti Kauno apskrities viršininko 2004 m. spalio 6 d. įsakymą Nr.02-05-8162 „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros (Kauno r.)“.

Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintų Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 15 punktas nustato, kad kiekvienas žemės savininkas turi teisę pateikti raštu projekto rengėjui ar projekto organizatoriui savo pageidavimus dėl atlyginimo būdo ir dydžio, o žemės naudotojas - dėl atlyginimo dydžio. Jeigu pasirenkamas atlyginimo būdas - lygiaverčio žemės sklypo suteikimas, aptariama šio žemės sklypo projektavimo vieta. Pageidavimą suteikti lygiavertį žemės sklypą žemės savininkas gali pateikti iki sutarties dėl atlyginimo už žemę būdo ir dydžio (toliau vadinama - sutartis) pasirašymo dienos. Toks reglamentavimas reiškia, kad žemės savininkai atlyginimo už paimamą žemę būdą gali rinktis ne tik iki priimant sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, bet ir rengiant žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą.

Su pareiškėjais sutartys dėl atlyginimo už žemę būdo ir dydžio nepasirašytos, todėl jie turi teisę reikšti pageidavimus dėl atlyginimo už paimamos žemės sklypus būdo, o taip pat ir dėl suteikiamo lygiaverčio žemės sklypo vietos. Jų prašymai turi būti sprendžiami Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 16-17 punktuose nustatyta tvarka. Panaikinus Kauno apskrities viršininko 2004 m. spalio 6 d. įsakymą Nr.02-05-8162 ir atsakovui iš naujo atliekant veiksmus, numatytus Žemės įstatymo 46 straipsnyje, pareiškėjų teisės galėtų būti apgintos tuo pačiu būdu ir ta pačia apimtimi, kaip ir jiems kreipiantis į projekto rengėją ar projekto organizatorių. Dėl išdėstytų priežasčių ir taikant racionalumo principą, kolegijos nuomone, pakanka panaikinti Kauno apskrities viršininko 2004 m. spalio 6 d. įsakymo Nr.02-05-8162 1 punktą, nustatantį, kad nėra galimybės sudaryti sutarčių dėl valstybinės žemės mainų į priede išvardintus privačios žemės sklypus.

Teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjų skundas atmestas, pakeistinas, skundą tenkinant iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjų kolegija

nutari a:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 6 d. sprendimą pakeisti ir pareiškėjų skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apskrities viršininko 2004 m. spalio 6 d. įsakymo Nr.02-05-8162 „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros (Kauno r.)“ 1 punktą.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasBirutė JanavičiūtėRomanas Klišauskas