Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui G. K., į bylos nagrinėjimą įtraukiant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM Panevėžio apskrities VTAS .

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas G. K. (toliau- atsakovas) teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai. Atsiliepimo į ieškinį per įstatymo nustatyta terminą nepateikė. viešo paskelbimo būdu, nes atsakovas deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje neturi, ieškovės nurodytu adresu Lenkijoje, jis per įstatymo nustatytą laiką šaukimo į teismo posėdį neatsiėmė. Teismo procesiniai dokumentai atsakovui buvo siųsti į jo elektroninį paštą, tačiau jis apie dokumentų gavimą teismui nepatvirtino. Byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Institucija, teikianti išvadą, Valstybinės Vaiko teisių ir apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaikų teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad ieškovės prašomas išlaikymo dydis neprieštarauja vaiko interesams, bei, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Šią išvadą teismo posėdyje palaikė institucijos atstovė I. K..

Ieškinys tenkintinas. Iš byloje esančio gimimo liudijimo matyti, kad K. K. gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai yra G. K. ir V. S.. Ieškovė šiuo metu dirba. Ieškovė registruotino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi. Atsakovas nekilnojamojo ir kilnojamojo turto Lietuvos Respublikos teritorijoje neturi. VSDFV duomenimis atsakovas Lietuvoje nedirbo ir pajamų negavo. Ieškovės duomenimis atsakovas dirba ir gauna pastovias pajamas.

Ieškovė pareiškė ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo .

Nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis), taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, jog ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), ir teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus, kuriuos kiekvienoje byloje būtina individualizuoti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas K. K. nuo pat gimimo gyvena su ieškove, yra jos išlaikomas, prižiūrimas ir auklėjamas. Taigi, vaikas yra prisirišęs prie mamos ir prie jos gyvenamosios aplinkos, kurioje gyvena. Atsakovas šiuo metu vaiko neprižiūri ir neauklėja, kaip nurodė ieškovė iniciatyvos imtis auklėti nerodo. Iš Panevėžio miesto VTAS išvados ir Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto matyti, kad pas ieškovę vaikui yra sudarytos tinkamos gyvenimo ir ugdymo sąlygos. Jokių duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai rūpinasi savo vaiku ir netinkamai jį auklėja byloje nėra. Dėl šių aplinkybių nepilnamečio vaiko K. K. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Tai atitinka vaiko interesus.

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Konstitucinė tėvų pareiga reiškia nepilnamečių vaikų konstitucinę teisę gauti iš tėvų šį išlaikymą. Ši tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra nustatyta ir įstatymuose: CK 3.156 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium.

Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ši nuostata reiškia proporcingumą ne tik nustatant vaikų poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyrą, bet ir įvertinant abiejų tėvų galimybių teikti išlaikymą vaikams tarpusavio santykį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proporcingumo principas yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką; paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims. Kilus ginčui dėl išlaikymo dydžio, siekiant priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teismas turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis). Todėl teismui priimant sprendimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, imama domėn sprendimo priėmimo momentu esanti faktinė tėvų turtinė padėtis ir esami vaiko poreikiai, o ne būsima situacija. Tai neapriboja nei vieno iš vaiko tėvų teisės kreiptis ateityje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Kaip matyti, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 250 Eur kas mėnesį ir nurodo, kad vaiko išlaikymui per mėnesį vidutiniškai viso reikia apie 500 Eur. Įvertinus ieškovės nurodytas pinigines sumas konkrečioms vaikų išlaikymo išlaidoms, ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, jos paaiškinimus teismo posėdžio metu matyti, kad nėra pagrindo skaityti, kad jos yra nepagrįstos ar padidintos, 500 Eur suma yra pagrįsta suma tokio amžiaus vaikui, turinčiam specialių poreikių (astmą ir plokščiapėdystę) ši suma yra orientuota ne tik į vaiko poreikius, bet į ieškovės finansines galimybes. Be abejo, negalima pamiršti, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai( maistas, apranga, higiena, sveikata ir pan.), bet skiriamas dėmesys ir vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami vaikų gabumai. Tačiau vaiko poreikius visais atvejais pirmiausia sąlygoja tėvų turtinė padėtis. Iš išlaikymą teikiančio tėvo negali būti priteistas didesnis išlaikymas nei leidžia jo turtinė padėtis.

Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą, taip pat visas kitas pajamas.

Ieškovė ir atsakovas registruoto Lietuvos Respublikoje nekilnojamojo, kilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Duomenų apie tai, kad atsakovas yra nedarbingas ar turi tokių sveikatos problemų, kurios trukdytų jam užsiimti darbine veikla ir gauti pajamas ne tik savo, bet ir nepilnamečio sūnaus išlaikymui, byloje nėra. Atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus ir turėdamas pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, privalo dirbti ir gauti pajamas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl išlaikymo dydžio. Išmokų vaikams įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato vienkartines ir periodines išmokas, užtikrinančias finansinę paramą šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, ir vaikams, netekusiems tėvų globos, jų dydžius, asmenų, turinčių teisę gauti išmokas, kategorijas, šių išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, tvarką ir finansavimą. Išmokų rūšys reglamentuojamos įstatymo 3 straipsnyje – nustatytos tokios išmokos: išmoka vaikui (2 punktas); išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai (5 punktas); vaiko laikinosios priežiūros išmoka (ši 9 punkto nuostata įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d.) ir kt. Šio įstatymo 6 straipsnio (redakcija, galiojusi teismų procesinių sprendimų priėmimo metu) 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 1,32 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, o neįgaliam vaikui – 1,84 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Iš esmės panašios nuostatos yra įtvirtintos ir nuo 2020 m. sausio 1 d. Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio redakcijoje.

Teismas, vertindamas nurodytas Išmokų vaikams įstatymo nuostatas, pažymi, kad šiuo įstatymu vaikui teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 60 Eur išmoką vaikui, uzufrukto teise valdo ieškovė. Tačiau ši aplinkybė nekeičia nurodytų išmokų naudojimo paskirties – išmoka turi būti naudojama vaiko poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems abiem tėvams tam, kad, paskirstydami savo pajamas, jas galėtų leisti vaiko kitiems (papildomiems) poreikiams tenkinti, t. y. būtų pasiektas tikslas, kad kuo daugiau vaiko poreikių būtų patenkinta ir būtų palengvinta tėvų, kurie pagal CK 3.192 straipsnį turi lygias pareigas išlaikyti savo vaiką, našta tenkinant šiuos poreikius. Minėta, kad aplinkybė, jog šalių sūnus gyvena su ieškove ir ši dėl to patiria didesnę rūpinimosi vaiku naštą, taisytina, tėvams sutarus dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, o nepavykus tėvams susitarti, tokia tvarka nustatytina teismo.

Taigi ieškovė, tvarkydama vaikui skiriamas išmokas uzufrukto teise, turi jas panaudoti būtent tam tikslui, kuriam valstybės jos skiriamos. Nors ieškovė nurodo, kad būtent tokiam tikslui – sūnaus poreikiams (ir sveikatos gerinimui) tenkinti ji šias išmoką ir naudoja, tačiau traktuoja ją kaip savo indėlį į sūnaus išlaikymą. Tokia ieškovės pozicija yra neteisinga, nes šie pinigai valstybės yra skiriami ne ieškovei, kaip pagalba prižiūrint sūnų, o pačiam vaikui. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės prašymo padidinti iš atsakovo priteistiną išlaikymą sūnui, vertina ir pačios ieškovės pastangas gauti pajamų vaikui išlaikyti, ji dirba ir gauna pajamas. Teismas vertindamas atsakovo elgesį daro išvadą, kad atsakovas gali stengtis skirti didesnį dėmesį darbinėms ar kitokioms pajamoms gauti ar parduoti dalį turto, jei jo turi, kad sumokėtų vaiko išlaikymui skirtas lėšas.

Teismas remdamasis Kasacinio teismo suformuota praktika ir vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Tokiu būdu šioje byloje tėvų teikto išlaikymo dydis yra 440 Eur (500 Eur – 60 Eur) per mėnesį.

Turint omeny ieškovės gaunamas pajamas ir gyvenimo kokybę bei tą aplinkybę, kad motina su kuria gyvens nepilnametis vaikas, kaip taisyklė, visada turi didesnes išlaidas vaiko išlaikymui, nei tėvas, kuris su vaiku negyvena, manytina, kad ieškovės iš atsakovo prašoma priteisti pinigų suma vaiko išlaikymui yra sąžininga ir protinga, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui K. K. po 220 Eur kas mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nurodė, kad 2020 m. birželio mėnesį atsakovas yra sumokėjęs vaiko išlaikymui -100 Eur, o 2020-07-01 iki 2020-10-21 yra sumokėjęs 340 Eur (60 Eur x 4 mėn.- 100 Eur (06 mėn.)). Todėl nuo ieškinio pateikimui teismui dienos (2020-06-18) iki 2020-10-31 priteisiamas nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimas 760 Eur (220 Eur x 5 mėn. - 340 Eur)

Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos -2020-11-01 iki vaikų pilnametystės kasmet jį indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieškovei.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nepriklausomai nuo to, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams ( Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalis ). Bendravimas su giminaičiais yra vaiko teisė ( Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalis ). Tai savarankiška teisė, kuri nėra išvestinė iš tėvų valdžios įgyvendinimo ir nereiškia tėvų valdžios pažeidimo nepriklausomai nuo to, ar ji įgyvendinama abipusiu sutarimu ar teismo sprendimu. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama vaiko bendravimo su artimais giminaičiais svarba vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai. Vaiko teisės bendrauti su artimaisiais giminaičiais įgyvendinimas įstatymų leidėjo pavestas vaiko tėvams ( Civilinio kodekso 3.163 straipsnio 1 dalis ). Civilinio kodekso 3.172 straipsnyje nustatyta pareiga tėvams sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Civilinio kodekso 3.176 straipsnyje nustatytas artimųjų giminaičių ir vaiko bendravimo teisės priverstinio įgyvendinimo mechanizmas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295-969/2016).

Taigi ieškinys dalyje ieškovės palaikomų ieškininių reikalavimų apimtimi tenkintinas dalinai. 88 proc. bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai priteistinos iš atsakovo ( CPK 88, 92-93 ,96-99 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259,260,270 straipsniai, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko K. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jo motina V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo nepilnamečio sūnaus K. K., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 220 EUR (du šimtus dvidešimt eurų ) nuo 2020-11-01 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, uzufrukto teise pavedant tvarkyti vaiko motinai V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo nepilnamečio sūnaus K. K., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020-06-18 iki 2020-10-31 sumoje 760 Eur (septyni šimtai šešiasdešimt eurų), uzufrukto teise pavedant tvarkyti vaiko motinai V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti valstybei iš atsakovo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 79,20 Eur ( septyniasdešimt devynis eurus 20 ct.)) žyminio mokesčio ir 6,69 Eur (šešis eurus 69 ct.) už procesinių dokumentų įteikimą) (VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaita Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660).

Priteisti valstybei iš atsakovo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 197,12 Eur (šimtą devyniasdešimt septynis eurus 12 ct.) antrinės teisinė pagalbos išlaidų (VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaita Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5630).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per šį teismą.