Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2015-12-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3324-960/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-12-08
Bylos Nr.
1-3324-960/2015
Teisminio proceso Nr.
1-02-6-00056-2015-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dariuš Lučinski
Kaltinamasis
O. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3324-960/2015Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00056-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.10.1.; 1.1.7.2.4.; 1.2.29.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 8 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dariuš Lučinski, išnagrinėjęs prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

O. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, neteistas, dirba (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigose, išsilavinimas aukštasis, vedęs

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. M. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, veikdamas kartu su asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, laikotarpyje nuo 2015-02-06 iki 2015-05-31 panaudojo žinomai suklastotus tikrus dokumentus, o būtent: jis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, susitarė su asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, kad pagal jo pateiktus duomenis, apie augalinės kilmės prekes, asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, pateiks jam suklastotus dokumentus – Invoice (sąskaitas – faktūras), trečiųjų šalių FITO sanitarinius sertifikatus bei tikrus dokumentus – Čekijos ir Bulgarijos Respublikų FITO sanitarinius sertifikatus, apie įsigytų Europos Sąjungos kilmės prekių kilmę – nurodant, kad gabenamos prekės tariamai yra kilusios iš trečiųjų šalių.

Jis, vykdydamas nusikalstamą susitarimą, per UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoją A. P., nieko nežinantį apie nusikalstamą veiką, asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, per UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoją – asmenį, dėl kurio ikiteisminis tyrimas taip pat atskirtas, perdavė duomenis apie vežamas augalinės kilmes prekes bei jų pirkėją, kad asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, pateiktų žinomai netikrus dokumentus, kuriuose gabenamų prekių kilmė iš Europos Sąjungos valstybių kilmės būtų pakeista į kitą prekių kilmę, nurodant, kad jos gabenamos iš trečiųjų šalių.

Asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, gavus ir perdavus jo žinomai suklastotus tikrus dokumentus FITO sanitarinius sertifikatus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose įrašyti apgaulingi duomenys, kad prekės iš Brazilijos; (duomenys neskelbtini), kuriuose įrašyti apgaulingi duomenys, kad prekės iš Kinijos; Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose įrašyti apgaulingi duomenys, kad prekės iš Makedonijos; (duomenys neskelbtini), kuriuose įrašyti apgaulingi duomenys, kad prekės iš Kelių valstybių; (duomenys neskelbtini), kuriuose įrašyti apgaulingi duomenys, kad prekės iš Maroko; (duomenys neskelbtini), kuriuose įrašyti apgaulingi duomenys kad prekės iš PAR; (duomenys neskelbtini), kuriuose įrašyti apgaulingi duomenys, kad prekės iš Egipto; Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose įrašyti apgaulingi duomenys, kad prekės iš Vietnamo; Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose įrašyti apgaulingi duomenys, kad prekės iš Kenijos, viso 387 vnt. suklastotų dokumentų – Bulgarijos ir Čekijos Respublikų FITO sanitarinių sertifikatų, skirtų prekių išvežimui iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Jis žinodamas, kad asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, pateikti dokumentai FITO sanitariniai sertifikatai (duomenys neskelbtini) yra žinomai netikri, juos panaudojo reeksporto procedūroms į Rusijos Federaciją prekių gavėjams kompanijoms OOO (duomenys neskelbtini); OOO (duomenys neskelbtini); OOO (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), į Kazachstano Respubliką kompanijoms (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei į Baltarusijos Respubliką gavėjui kompanijai “(duomenys neskelbtini) įforminti.

O. M. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, nustatyta byloje surinktų įrodymų visuma.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis O. M. parodė, kad įtarimo esmė jam suprantama. Atsakydamas į klausimą dėl kaltės pagal jam pareikštą įtarimą parodė, kad savo kaltę pripažįsta pilnai, dėl savo padarytos veikos jis nuoširdžiai gailisi, savo veiksmais jis nesiekė ir nepadarė žalos valstybei. Jis parodė, jog UAB (duomenys neskelbtini) ir A. M. pažįsta jau daugiau nei 10 metų, iš įtarime išvardytų asmenų taip pat pažįsta E. ir A. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas eina nuo 2010 metų. Bendrovė užsiima muitinės tarpininko paslaugų suteikimu, bendrovėje dirba apie 110 žmonių. Maždaug prie dvejus metus, Rusija įvedė ES kilmės prekių importui apribojimus. Nuo tada prasidėjo sunkumai plėtojant verslą. Rusija neįsileidžia tik ES produkcijos, todėl niekas nieko neveža ir nereikia muitinės tarpininko paslaugų. Rusijos tarnyboms nebetiko Lietuvos FITO tarnybos išduodami sertifikatai. Jo klientai – Rusijos bendrovės arba jų atstovų valdomos užsienio kompanijos pranešė, kad krovinius į Rusiją galima įvežti su Čekijos Respublikos FITO tarnybos sertifikatais, taip pat su trečiųjų šalių kilmės ir nurodė, kad šiuos sertifikatus galima įsigyti UAB (duomenys neskelbtini). Jis susisiekė su A. M. ir sutarė, kad per elektroninio ryšio priemones pateiks duomenis apie vežamą krovinį. Jis neprisimena, ar reikėjo pateikti kitus duomenis, teigia, jog jis asmeniškai šių dokumentų netvarkė, tai darė darbuotojai. Su A. M. dėl atlygio nesitarė ir niekada jam nemokėjo. Kiek jam yra žinoma, tai darė jo klientai, kuriems jis įformindavo eksporto procedūras. Sumokėta būdavo tik už muitinės tarpininko paslaugas. Kaip jie atsiskaitydavo su UAB (duomenys neskelbtini), jis nežino. Vykdant susitarimą su A. M., kai atvykdavo krovinys ir norint atlikti eksporto procedūrą, UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai jo pavedimu UAB (duomenys neskelbtini) pateikdavo reikiamus dokumentus. Tuo metu krovinys būdavo arba Vilniuje, arba kelyje į Lietuvą. Maždaug po nepilnos paros Čekijos FITO sertifikatai būdavo paruošti ir gavus žinutę jo darbuotojai nueidavo jų pasiimti arba jie patys atnešdavo. Jie su UAB (duomenys neskelbtini) sėdėjo tame pačiame pastate, adresu Panerių g. 51, Vilnius. UAB (duomenys neskelbtini) jiems, kartu su Čekijos FITO sertifikatais, pateikdavo ir FITO tarnybos spaudu, bei parašais patvirtintus trečiųjų šalių kilmės dokumentus, bei pirminius patikrinimo aktus. Gavus dokumentus, jie užbaigdavo minėto krovinio eksporto procedūras, minėtus sertifikatus ir prie jų pridedamus kitus dokumentus pateikiant muitinei. Jis nežino, kaip A. M. ir jo darbuotojai gaudavo dokumentus. Galbūt jam juos pateikti galėjo jo klientai, bet šiuo metu jis neprisimena tų klientų pavadinimų, prisimena, kad jų buvo pakankamai daug. Jis asmeniškai suvokė, kad UAB (duomenys neskelbtini) teikiami Čekijos ir Bulgarijos Respublikos FITO sertifikatai ir trečiųjų šalių dokumentai yra suklastoti, nes neįmanoma per nepilną parą patikrinti krovinio. Esminis momentas – visi vežami kroviniai (vaisiai, daržovės) buvo ES šalių kilmės ir tik pagaminant suklastotus dokumentus galėjo tapti trečiųjų šalių. Netikrą jų kilmę patvirtindavo Čekijos ir Bulgarijos FITO tarnybos sertifikatai. Jis nežino, kas suklastojo dokumentus, pats teigia to nedaręs. Nežino, ar UAB (duomenys neskelbtini) ar A. M. turėjo įgaliojimus Čekijos ir Bulgarijos Respublikos FITO tarnybos vardu išrašinėti ir pardavinėti sertifikatus, anksčiau jam buvo pasakyta, kad įgaliojimus jis turi. Jis parodė, kad suklastotus Bulgarijos ir Čekijos Respublikos FITO tarnybų sertifikatus gavo iš A. M.. Sertifikatai buvo išrašyti pagal jam ir A. M. žinomus melagingus duomenis, t. y. jie abu žinojo, kad prekės yra Europos Sąjungos kilmės. Pagal jo prašymą A. M. jam pateikė FITO sertifikatus ir kitus prie jo reikalingus dokumentus, kad prekės yra kilusios iš trečiųjų šalių, o ne iš Europos Sąjungos valstybių, tai buvo reikalinga tam, kad sutvarkius prekių išvežimo iš Lietuvos teritorijos dokumentus jas įsileistų Rusija, Baltarusija ar Kazachstanas. FITO sertifikatus jis panaudojo reeksporto bei eksporto procedūroms užbaigti. (4 t., b. l. 10-15, 21-23).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamoji A. L. parodė, jog iš UAB (duomenys neskelbtini) ji bendravo su keliomis mergaitėmis ir vienu vyruku, jų vardų ir pavardžių nežino, kurie jai į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini)atsiųsdavo failus. Neprisimena ir šių asmenų elektroninių paštų. Ji nežiūrėdavo, ar tarp jų būdavo skanuoti dokumentai. Nežino kokius dokumentus jai atsiųsdavo, nes jų nestudijavo, atsiųstų failų netikrino, persiųsdavo į elektroninį paštą, vardu „(duomenys neskelbtini)“. UAB (duomenys neskelbtini) atstovų atsiųstus failus ji persiųsdavo T. A., kadangi jiems buvo reikalingi reeksportiniai FITO sanitariniai sertifikatai. Kiek jai žinoma, UAB (duomenys neskelbtini) ir kažkokia Čekijos Respublikos bendrovė yra sudariusi sutartį dėl FITO sertifikatų išrašymo. Kokie yra reikalingi dokumentai iš prekių savininko, vežėjo, tarpininko, kad būtų išduoti sertifikatai, ji negali atsakyti, nes nežino. Ji nežiūrėdavo, ar jai siųsdavo skanuotus dokumentus iš kelių lapų ar tik failą su duomenimis. Po to, kai T. būdavo persiunčiamas elektroninis laiškas, maždaug vienos paros bėgyje per greitojo pašto siuntų tarnybas (DHL, TNT) būdavo gaunami originalūs dokumentai – reeksporto FITO sertifikatai. Gautus dokumentus ji arba kas nors kitas iš jų bendrovės atiduodavo jų užsakovams, tame tarpe ir UAB (duomenys neskelbtini) atstovams. Apie tai, kad jau yra paruošti dokumentai ji informuodavo juos per „Skype“ paskyrą. Prie FITO sertifikatų būdavo priedų. Būdavo pridėti trečiųjų šalių FITO sertifikatai, CMR. UAB (duomenys neskelbtini)atstovo A. P. ji nepažįsta. Nežino kokios kilmės buvo išduodami FITO sertifikatai. FITO sertifikatus išrašinėdavo Čekijos atstovai, nežino kas išrašinėdavo sąskaitas. Kas pakeisdavo augalinės kilmės prekių kilmę iš ES valstybės kilmės į trečiųjų šalių kilmę ji taip pat nežino. Kitų bendrovių ar atstovų, su kuriais teko susidurti dirbant UAB (duomenys neskelbtini) ji negali įvardinti. Jai dažnai ateidavo laiškai dėl sertifikatų išdavimo ir ji juos persiųsdavo T. Būdavo, kad kreipdavosi su prašymu išduoti reeksportinius Bulgarijos FITO sertifikatus. Gavus į paštą failus persiųsdavo T., o iš jos gaudavo PDF formato failą su duomenimis, kuriuos ji atspausdindavo ant Bulgarijos FITO tarnybos originalaus blanko. Blankus su originaliais spaudais ir parašais ji asmeniškai pasiimdavo iš ofise esančios spintelės ir atspausdinusi juos atiduodavo užsakovams. Sertifikatus ji spausdindavo A. M. nurodymu. Kokius dar dokumentus kaip priedus ji spausdindavo, neprisimena. Ar prie jų būdavo priedai – sąskaitos, nežino. UAB (duomenys neskelbtini) atstovai kreipdavosi su prašymu išrašyti Bulgariškus FITO sertifikatus, neprisimena, ar ji juos išrašydavo. Netikrino, kur buvo mašina, krovinys. Prekės būdavo ne ES valstybių kilmės, šių prekių kilmė yra iš trečiųjų šalių. Jie reikalingi tam, kad prekes būtų galima įvežti į Rusiją. FITO sertifikatas reikalingas, kad patvirtinti prekės kilmę, jos rūšį, kiekį, svorį, kada ir kokiu būdu prekė atgabenta į ES teritoriją. Su eksporto ir reeksporto procedūromis ji yra susipažinusi, tačiau kada yra reikalingas FITO sertifikatas pasako klientas. Ji nepastebėjo, kad ES prekių kilmė yra keičiama į trečiųjų šalių prekių kilmę. Direktorius A. M. nebuvo davęs nurodymų kokioms prekėms, kokiems klientams ir kada reikia pakeisti prekių kilmę ir ES valstybių į Trečiųjų šalių. (t. 3, b.l. 138-141).

Kitos ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos metu A. L. nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) transporto vadybininkės pareigose dirba nuo 2007-08-01. Taip pat dažnai padeda UAB (duomenys neskelbtini) dirbančioms muitinės tarpininkėms. Iš įtarime išvardytų asmenų jai yra žinomi A. M., E. T., M. V., A. N., A. A., kitų asmenų nepažįsta. UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) pavadinimai yra girdėti, atstovai nėra pažįstami. FITO sanitariniai sertifikatas – tai dokumentas, kuriame nurodama prekės rūšis, kiekis, kilmės šalis, prekės siuntėjas, gavėjas. Sertifikatas reikalingas tuomet, kai prekė yra eksportuojama į trečiąsias šalis ir pats produktas yra augalinės kilmės. Kiek jai žinoma, jų įmonė veikė kaip Čekiškos įmonės (duomenys neskelbtini) atstovė, kuri išduodavo FITO sanitarinius sertifikatus. Bendradarbiavimas vyko direktoriaus nurodymu, pasirašytų sutarčių ji nematė. Pastaruoju metu, direktoriaus nurodymu užsakinėjo DHL pašto paslaugas, persiųsdavo direktoriaus paruoštą siuntą, į Čekijos valstybę, tikslaus adreso neprisimena. Kas būdavo siuntoje, jai nežinoma. UAB (duomenys neskelbtini) greituoju paštu nuolatos gaudavo siuntas, kuriose buvo užpildyti Čekiški FITO reeksportiniai sertifikatai ir paprasti FITO sertifikatai (3 t., b. l. 137).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis A. M. parodė, kad pažįsta įtarime pateiktus asmenis, taip pat O. M. UAB (duomenys neskelbtini) direktorių. A. L., E. T., M. V., A. N., A. A. dirbdamos UAB (duomenys neskelbtini) vykdė jo, kaip darbdavio, nurodymus ir pagal savo pareigas atlikinėjo joms pavestas funkcijas, tarp kurių buvo transporto užsakymas – logistikos paslaugos ir muitinės tarpininko paslaugos. UAB (duomenys neskelbtini) užsiima pervežimo paslaugomis, ekspedijavimu ir muitinės tarpininko paslaugų suteikimu. O. M., M. A., V. F. yra kitų bendrovių atstovai, kuriems jis suteikė tarpininkavimo paslaugą, įsigyjant Čekijos Resbublikos FITO sertifikatus ir pirminės patikros aktus. Pažymi, kad UAB (duomenys neskelbtini) jokių dokumentų neklastoja, tik perduoda išduotus sertifikatus. Į jį kreipdavosi asmenys, su prašymu gauti Čekijos FITO sertifikatus. Pavyzdžiui, UAB (duomenys neskelbtini) direktorė V. F. turi klientą Rusijos kompaniją, kuri ES valstybėje narėje, pavyzdžiui, Lenkijoje įsigijo nektarinus. Kroviniui atvykus iki Lietuvos UAB (duomenys neskelbtini) įformina šio krovinio eksporto deklaraciją, toliau įvyksta prekės – nektarinų perpardavimas kitai Rusijos kompanijai arba užsienio kompanija „ofšorinės2“ ir šioje perpardavimo grandyje yra pakeičiama nektarinų kilmė iš ES valstybės į trečiųjų šalių kilmę, pvz. Maroko. Toliau kroviniui muitinės poste įforminamas TIR karnetas, prie jo jau pridedami dokumentai invoisas apie tai, kad krovinį iš užsienio kompanija „ofšorinės2“ įsigijo realus Rusijos gavėjas. Tam, kad krovinys galėtų įvažiuoti į Rusiją yra reikalingas FITO sanitarinis sertifikatas bei patikrinimo aktas. V. F. žinodama, kad jis gali tarpininkauti gaunant FITO sertifikatus kreipėsi. Ji pateikė invoisą pagal kurį „ofšorinė2“ pardavė krovinį Rusijos bendrovei, kuriame yra būtinas laukelis apie prekių kilmę. Šiuos dokumentus pateikė ir gyvai perduodant į rankas arba atsiunčiant į bendrovės paštą (duomenys neskelbtini), jo darbuotojos skanuotus dokumentus persiunčia į Čekiją T. A. į jos pašto dėžutę. T., kiek žinoma, apdoroja gautą informaciją ir atsiunčia elektroniniu paštu sertifikatus. Jis arba jo darbuotojai iš siuntų tarnybos paimtus originalius dokumentus perduoda pvz. UAB (duomenys neskelbtini) atstovui. Toliau krovinys išvyksta į Rusiją su minėtais dokumentai. Jis mano, kad krovinys su transporto kompanijos automobiliu į Čekiją natūriniam patikrinimui nevyksta. Už šią sertifikatų perdavimo paslaugą UAB (duomenys neskelbtini) jokių pinigų negauna. Tačiau mėnesio gale užsakovams išstato PVM sąskaitas – faktūras už patirtas pašto, greitųjų siuntų, išlaidas. Ir bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ jas apmoka pavedimu. Jis visiems, kuriem reikalingi minėti dokumentai, nurodo minėtą kainą ir nurodo, kad šiuos pinigus reikės pervesti į užsienio kompanijos (duomenys neskelbtini) sąskaitą, esančią Latvijos banke. Jis, kaip minėtos užsienio kompanijos įgaliotas asmuo, veikiantis pagal jo kompanijos direktoriaus išduotą įgaliojimą, išrašo sąskaitą faktūrą Lietuvos bendrovėms nurodo už kiek sertifikatų komplektų jie turi sumokėti sutartą kainą. Bendrovės pavedimu per banką sumoka nurodytas sumas. Gavus pajamas į Latvijos sąskaitą, jis laukia direktoriaus, Rusijos piliečio, B. nurodymo, kur toliau pervesti pinigus. Jis negamina trečiųjų šalių sertifikatų. Jam asmeniškai ir UAB (duomenys neskelbtini) niekas nieko už sertifikatą nemoka. Pinigus krovinių savininkai, kuriems yra reikalingi FITO sertifikatai, patikrinimo aktai moka į (duomenys neskelbtini) sąskaita. Kartos metu jo darbo vietoje bei pas UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas rasti įvairus spaudai nėra naudojami ant FITO sertifikatų bei patikrinimo aktų. Jie naudojami ant invoice ir CMR dokumentų kada Rusijos kompanijos vežasi savi įsigytus krovinius. UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) AUB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir kitos lietuviškos bendrovės atsiskaitydavo už įsigytus sertifikatus per pavedimu per banką sumokėdavo į (duomenys neskelbtini) sąskaitą. Papildomai jis nori nurodyti, kad iš pažįstamų prašydavo atsiųsti nuskanuotos trečiųjų šalių sertifikatų pavyzdžius, juos perduodavo kitiems asmenims, kurie jo paprašydavo. Jis nežino, kaip jie juos panaudojo, jis nemano, kad tokiu būdu suklastojo dokumentus arba padėjo kitiems taip padaryti. Jokio atlygio už tai jis negaudavo. Savo kaltę, dėl jam įteikto įtarimo pripažįsta dalyje dėl operacijų su pinigais per užsienio kompanijos „(duomenys neskelbtini) sąskaitas, tačiau, dėl sertifikatų klastojimo subjektyviai sertifikatų įgijimo, kaupimo, saugojimo, perdavimo kitiems asmenims, parodymo bei suteikimo jiems galimybės juos pasidaryti jis nesuvokia, kaip asmeninio veikimo, tai yra dokumentų klastojimo. Jis teigė, kad UAB (duomenys neskelbtini) patalpose išdavinėjo, perdavinėjo legalius dokumentus. Jis teigė, kad įgaliojimo išdavinėti sertifikatus neturėjo. (duomenys neskelbtini) direktorius yra J. B., kurį jis matė vieną kartą. Jis sakė, kad jam likdavo apie 10-15 % priklausomai nuo klientų. Trečiųjų valstybių sertifikatuose įrašyti duomenys turėjo sutapti su CMR dokumentais. Negali teigti, jog sąmoningai suvokė, kad pateikti dokumentų pavyzdžiai yra surašyti neteisingai (3 t., b. l. 147-149, 151-155).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas spec. liudytojas A. P. nurodė, jog jis maždaug nuo 2011-2012 metų dirba kurjerio pareigose UAB (duomenys neskelbtini), į jo pareigas įeina dokumentų išnešiojimas išvežiojimas pagal įmonės darbuotojų poreikius po įvairias tiek valdiškas, tiek privačias įstaigas. Maždaug prieš 3 metus, kai jis pradėjo dirbti, direktorius O. M. jam pasakė, kad dalį UAB (duomenys neskelbtini) gaunamų dokumentų, kuriuos vairuotojai palieka bendrovės priėmimo skyriuje jis turės paimti ir nuskanavus perduoti (duomenys neskelbtini) direktoriui A. M. arba jo darbuotojai. O. M. po tokio pokalbio jį supažindino su A. M.. Jam susipažinus su A. M. pastarasis pasakė, kad dokumentus jis turės perduoti UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai vardu A. arba nusiųsti į jos elektroninį paštą. Pašto adreso neprisimena, nes jis pas buvo įvestas kaip (duomenys neskelbtini). Po tokių gautų O. M. nurodymų, jis pagal jo bei A. M. nurodymus, dokumentus, vairuotojai atvykę su kroviniu palikdavo jų bendrovės priėmimo skyriuje, „(duomenys neskelbtini)“ skirtus dokumentus sudėdavo į atskirą dėžutę su užrašu (duomenys neskelbtini). Jis iš ten paimdavo dokumentus ir juos nuskanuodavo ir nusiųsdavo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai A. ir originalus nunešdavo taip pat jai. Jie dažnai kalbėdavo arba susirašydavo per elektroninį paštą, ji informuodavo, kada jis gali ateiti pasiimti dokumentų. A. jis nunešdavo važtaraščius ir sąskaitas, pagal kuriuos krovinys važiavo iki Lietuvos, o atsiimdavo iš jos sąskaitas apie tai, kad krovinys iš Lietuvos važiuoja į Rusiją, Baltarusiją ir pridėtus FITO sanitarinius sertifikatus. Kam reikėjo UAB (duomenys neskelbtini) pristatyti dokumentus, jis nežino, kaip supranta jie atlikdavo kažkokias dokumentų forminimo paslaugas, tai yra UAB (duomenys neskelbtini) pateikdavo FITO sanitarinius sertifikatus ir sąskaitas apie krovinio pardavimą į Rusiją arba Baltarusiją. Jis nelabai gilindavosi į dokumentų turinį, nes jam to nereikėjo. Atsiimant matydavo, kokie dokumentai pridėti ir žinodavo kokius nuneša. Tarp jo nuskanuotų ir A. perduotų dokumentų, kiek prisimena, niekada nebuvo prekių kilmės dokumentų arba sertifikatų, o atsiimant iš A. voką su dokumentais jau būdavo FITO sertifikatas ir kiti dokumentai, tarp jų, kaip jau minėjo, sąskaitos. Kokie dar būdavo dokumentai, jis neprisimena, nes nesigilindavo, juos paimdavo ir perduodavo UAB (duomenys neskelbtini) deklarantams M., S., dar keli buvo, tačiau jie dirbo neilgai. Pagrinde dokumentus paimtus iš (duomenys neskelbtini) darbuotojos A. perduodavo M. ir S. (jų pavardžių nežino). Kiek žino, o žino todėl, kad po jų (M. ir S.) tuos pačius dokumentus, suforminus muitinės procedūras jam tekdavo nunešti į Vilniaus teritorinę muitinę. Jis niekada nėra gaminęs jokių sertifikatų ir jų perdavęs UAB (duomenys neskelbtini) arba kokiam nors kitam asmeniui, jis savo darbo laikotarpiu tik dokumentus paimdavo ir perduodavo pagal nurodytus adresatus. Jis nieko nežino apie tai kaip yra išrašomi UAB (duomenys neskelbtini) FITO sertifikatai ir kiti dokumentai, kas kokius dokumentus išrašo ir kam jie yra reikalingi. Jis tik vykdė direktoriaus nurodymą ir dokumentus kaip kurjeris pristatydavo gavėjams arba juos paimdavo (3 t., b. l. 130-131).

2015-05-26 kratos protokolu užfiksuoti kratos metu UAB (duomenys neskelbtini) veiklos vietoje, rasti ir paimti įvairių šalių FITO sertifikatai (1 t., b. l. 28-36).

Vilniaus apygardos prokuratūros trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2015-11-03 nutarime nustatyta, jog atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminis tyrimas dėl kitų nusikalstamų veikų gali užtrukti ilgesnį laiką, įgyvendinant BPK 2 str. numatytus reikalavimus ir siekiant, kad O. M. inkriminuojama nusikalstama veika dėl suklastotų dokumentų panaudojimo būtų ištirta per kuo trumpiausią laiką, tikslinga ikiteisminį tyrimą dėl šios veikos atskirti, todėl nutarta atskirti ikiteisminį tyrimą dėl UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui O. M. inkriminuojamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d. (t. 1, b.l. 1-2).

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo ir leidžia neabejotinai teigti, kad kaltinamasis O. M. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, veikdamas kartu su asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, laikotarpyje nuo 2015-02-06 iki 2015-05-31 panaudojo žinomai suklastotus tikrus dokumentus, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, susitarė su asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, kad pagal jo pateiktus duomenis, apie augalinės kilmės prekes, asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, pateiks jam suklastotus dokumentus – Invoice (sąskaitas – faktūras), trečiųjų šalių FITO sanitarinius sertifikatus bei tikrus dokumentus – Čekijos ir Bulgarijos Respublikų FITO sanitarinius sertifikatus, apie įsigytų Europos Sąjungos kilmės prekių kilmę – nurodant, kad gabenamos prekės tariamai yra kilusios iš trečiųjų šalių.

Jis, vykdydamas nusikalstamą susitarimą, per UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoją A. P., nieko nežinantį apie nusikalstamą veiką, asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, per UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoją - asmenį, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, perdavė duomenis apie vežamas augalinės kilmes prekes bei jų pirkėją, kad asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, pateiktų žinomai netikrus dokumentus, kuriuose gabenamų prekių kilmė iš Europos Sąjungos valstybių kilmės būtų pakeista į kitą prekių kilmę, nurodant, kad jos gabenamos iš trečiųjų šalių.

Asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, gavus ir perdavus jo žinomai suklastotus tikrus dokumentus FITO sanitarinius sertifikatus, kuriuose įrašyti apgaulingi duomenys, kad prekės iš Brazilijos, iš Kinijos, iš Makedonijos, iš Kelių valstybių, iš Maroko, iš PAR, iš Egipto, iš Vietnamo, iš Kenijos, viso 387 vnt. suklastotų dokumentų – Bulgarijos ir Čekijos Respublikų FITO sanitarinių sertifikatų, skirtų prekių išvežimui iš Lietuvos Respublikos teritorijos. O. M. žinodamas, kad asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, pateikti dokumentai FITO sanitariniai sertifikatai yra žinomai netikri, juos panaudojo reeksporto procedūroms į Rusijos Federaciją prekių gavėjams kompanijoms OOO (duomenys neskelbtini); OOO (duomenys neskelbtini); OOO (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), į Kazachstano Respubliką kompanijoms (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei į Baltarusijos Respubliką gavėjui kompanijai “(duomenys neskelbtini) įforminti. Tokie kaltinamojo O. M. veiksmai teismo kvalifikuojami pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Šalies argumentai

Prokuroro teismui pateiktame pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu formuojant O. M. kaltinimą buvo nurodyti asmenų vardai dėl kurių ikiteisminis tyrimas yra atskirtas. Kadangi šioje byloje nagrinėjamas tik kaltinamojo O. M. kaltės klausimas, tai teismas pašalina iš kaltinimo kitų asmenų, galimai dalyvavusių nusikalstamos veikos padaryme vardus ir pavardes.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis O. M. nurodė, jog su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, dėl siūlomos baudos dydžio prašė atsižvelgti į tai, kad nuo pat pradžios bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnams, pripažino savo kaltę, yra 3 vaikų tėvas, todėl prašė skirti jam kuo mažesnę baudą. (t. 4, b.l. 48).

Kaltinamojo O. M. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika baigta, padaryta tyčia. Kaltinamasis O. M. administracine tvarka baustas (t. 4, b.l. 51-55), neteistas (t. 4, b.l. 4). VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 4, b.l. 50), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (t. 4, b.l. 3). Kaltinamojo O. M. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo O. M. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgdamas į visa tai, teismas mano, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta O. M. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus baudą, kurios dydis nustatytinas mažesnis už vidurkį (BK 42 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 47 straipsnis).

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

O. M. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2015 m. gegužės 26 d. UAB (duomenys neskelbtini) veiklos vietoje atliktų kratų metu paimti kompiuteriai Lenovo ThinkTpad s/d R9-GEYTR 11/09 ID: 428737G ir LENOVO THINKTPAD MODEL E530, buhalterinės apskaitos dokumentai bei kiti daiktai (t. 3, b.l. 81-82, 85-86, 98-99, 113-114), saugomi FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM Vilniaus apygardos valdyboje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintini UAB (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 420 - 421 straipsniais,

nusprendžia:

O. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 105 (vieno šimto penkių) MGL dydžio, tai yra 3954,30 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimt keturių eurų trisdešimties centų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir O. M. paskirti 70 (septyniasdešimties) MGL dydžio, tai yra 2636,20 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų trisdešimt šešių eurų dvidešimties centų) baudą.

O. M. paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (dviejų) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

O. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2015 m. gegužės 26 d. UAB (duomenys neskelbtini) veiklos vietoje atliktų kratų metu paimtus kompiuterius Lenovo ThinkTpad s/d R9-GEYTR 11/09 ID: 428737G ir LENOVO THINKTPAD MODEL E530, buhalterinės apskaitos dokumentus ir kitus daiktus, saugomus FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM Vilniaus apygardos valdyboje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti UAB (duomenys neskelbtini).

O. M. išaiškinti:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

2. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Dariuš Lučinski