Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-05-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1387-1100/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-05-05
Bylos Nr.
1-1387-1100/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Kaltinamasis
V. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1387-1100/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07020-2023-9Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei,dalyvaujant prokurorei Žanetai Žalėnaitei,kaltinamajam V. V. (V. V.),

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. V. 2023 m. vasario 24 d. apie 17.10 val. Vilniuje, Laisvės pr., važiuojant nuo Karoliniškių link Lazdynų, priešais sporto klubą „Impuls“, esantį Vilniuje, L. Asanavičiūtės g. 15, ir neprivažiavus „Vaivorykštės“ stotelės, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,24 promilės etilo alkoholio koncentracija.

V. V. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis V. V. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad tikslios datos nepamena. Buvo apie 17 val., turėjo paimti iš „(duomenys neskelbtini)“ žmoną, kuri turėjo vairuoti automobilį. Tačiau nesulaukęs žmonos, sėdo ir išvažiavo namo automobiliu BMW X5. Išsukdamas į pagrindinį kelią Laisvės pr., buvo išvažiavęs troleibusas, priešais moteris staigiai sustabdė automobilį ir jis nespėjo sustabdyti. Pasak kaltinamojo, alkoholį vartojo iš vakaro ir prieš išvažiuojant išgėrė litrą alaus. Galėjo būti pagiringas, tačiau jautėsi normaliai, su nustatytomis 2,24 promilėmis sutinka. Minėtas automobilis oficialiai priklauso jo broliui, iš kurio transporto priemonę jie išperka, tačiau juo naudojasi jis su žmona. Visus dokumentus dėl automobilio tvarko žmona, gal dar kažkoks likutis yra likęs. Supranta, kad pasielgė negerai, galėjo būti ir sunkesnės pasekmės. Jis yra baustas už greičio viršijimą, tačiau baudos sumokėtos. Tai pirmas įvykis, kuomet vairavo neblaivus.

Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Liudytoja K. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. vasario 24 d. apie 17.00 val. ji su jai priklausančiu automobiliu Nissan Micra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Vilniuje, Laisvės pr. Važiuodama nuo Karoliniškių link Lazdynų, neprivažiavusi „Vaivorykštės“ stotelės, ji sustojo pirmoje eismo juostoje už sugedusio troleibuso ir ketino persirikiuoti į antrą eismo juostą. Tuo metu pastebėjo, kad pirma eismo juosta dideliu greičiu link jos važiuoja automobilis, kuris atsitrenkė į jos automobilio galinę dalį. Kai ji išlipo iš automobilio, pamatė, kad į jos automobilį atsitrenkė automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šviesiai pilkos spalvos, prie minėto automobilio vairo sėdėjo vyras, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Minėtas vyras išlipo iš savo automobilio, pripažino savo kaltę, todėl policijos kviesti neplanavo, nufotografavo automobilius, patraukė savo automobilį į šalį, kad netrukdytų eismui, ir laukė, kol minėtam vyrui atneš eismo įvykio deklaraciją. Bendraujant su minėtu vyru, iš jo elgesio jai pasirodė, kad šis gali būti neblaivus, todėl paskambino bendruoju pagalbos telefono Nr. 112 ir pranešė apie įvykį. Kai atvyko policijos pareigūnai, minėtas vairuotojas sėdėjo savo automobilyje, policijos pareigūnai patikrino jo blaivumą, pasakė, kad jis yra neblaivus, jam lygtais buvo nustatytas 2,5 promilių girtumas. Minėtas vyras automobilyje buvo vienas, po eismo įvykio nebuvo niekur pasišalinęs, kad po eismo įvykio jis būtų vartojęs alkoholinius gėrimus, ji nematė (b. l. 24–25).

Liudytoja G. L. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. vasario 24 d. apie 17.21 val., dirbdama su vyriausiąja patrule G. P., budėtojo buvo išsiųstos į įvykį ir joms buvo nurodyta, kad reikalingas ekipažas įvykio vietoje patikrinti vairuotojo blaivumą, nes, važiuojant nuo Karoliniškių link Lazdynų ir neprivažiavus „Vaivorykštės“ stotelės, po tiltu, susidūrė pranešėjos automobilis Nissan Micra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su automobiliu BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurie dėl kaltės sutaria, įtaria, kad automobilio BMW vairuotojas neblaivus, abu laukia vietoje. Atvykus nurodytu adresu, automobilio Nissan Micra vairuotoja K. V. paaiškino, kad automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė jos vairuojamą automobilį Nissan ir jį apgadino, taip pat nurodė, kad automobilio BMW vairuotojas gali būti neblaivus. Nuėjus prie automobilio BMW, vairuotojo vietoje sėdėjo moteris, kuri paaiškino, kad automobilį BMW vairavo jos vyras. Nustatyta, kad jis yra V. V., kuris prisipažino, jog vairavo automobilį ir vartojo alkoholinius gėrimus vakar ir šiandien, taip sukėlė eismo įvykį. Vairuotojui V. V. patikrintas alkotesteriu girtumas ir pirmu pūtimu 17.24 val. nustatytas 2,24 promilių alkoholio koncentracija, o antru pūtimu 17.44 val. – 2,25 promilių alkoholio koncentracija (b. l. 30–31).

Liudytoja J. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. V. yra jos sutuoktinis. Jai žinoma, kad jis 2023 m. vasario 24 d. apie 17.10 val. Vilniuje, Laisvės pr., važiuojant nuo Karoliniškių link Lazdynų, priešais sporto klubą „Impuls“, esantį Vilniuje, L. Asanavičiūtės g. 15, ir neprivažiavus „Vaivorykštės“ stotelės, neblaivus vairavo automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jo broliui D. V.. Apie 16 val. sutuoktinis turėjo atvažiuoti ir ją paimti iš darbo prie „(duomenys neskelbtini)“ pastato, (duomenys neskelbtini), aikštelėje, kaip ir anksčiau pasiimdavo, tačiau tą dieną ji darbą baigė 10 minučių anksčiau ir ji išvažiavo viešuoju transportu pas gydytoją. Ji nežinojo, kad vyras tą dieną vartojo alkoholį ir atvažiavo pasiimti neblaivus. Jis jai apie 16 val. paskambino ir pasakė, kad išvyko, po to jis jai paskambino vėl apie 17.10 val. ir pranešė, kad padarė eismo įvykį, atsitrenkė į kito automobilio galinę dalį. Detaliau jis jai neminėjo, o ji iš karto vyko į įvykio vietą, kur pamatė, kad įvykęs eismo įvykis, atsitrenkta į automobilio Nissan Micra galinę dalį, kurį vairavo nepažįstama moteris. Sutuoktinis buvo išlipęs iš automobilio, jis jai prisipažino, kad dėl eismo įvykio yra kaltas ir yra neblaivus, vartojo prieš eismo įvykį alų. Taip pat sutuoktinis alkoholį vartojo ir dieną prieš eismo įvykį. Kadangi dar policijos ekipažas nebuvo atvykęs, kurį iškvietė automobilio Nissan vairuotoja, ji atsisėdo į vairuotojo kėdę, o sutuoktinis į priekinę keleivio kėdę, ant galinės kėdės buvo jų šuo, su kuriuo sutuoktinis ir keliavo. Ji į vairuotojo kėdę atsisėdo tik dėl to, kad nenorėjo, jog ten sėdėtų jos sutuoktinis, kuris buvo neblaivus, o jis ir pats ėjo atsisėsti į keleivio vietą. Minties meluoti policijos pareigūnams, kad ji vairavo nebuvo, o kai atvyko policijos ekipažas ir pirma pakalbėję su automobilio Nissan vairuotoja atėjo prie jų automobilio BMW ir jai liepė nuleisti langą, pareigūnas paklausė, kas vairavo, ji dešinės rankos nykščiu parodė į sutuoktinį, kad šis vairavo. Toliau pareigūnai bendravo su juo, o ji liko sėdėti automobilyje, vėliau išlipo ir nuėjo prie jų paklausti, ar ji galėtų nuvairuoti automobilį iki namų, bet pasakė, kad reikalingas bet kokiu atveju savininkas ir buvo skambinta šiam. Jos sutuoktinis taip pat nuo pat pradžių pasakė pareigūnams, kad vairavo jis, nes to neigti net nebuvo reikalo, buvo liudytoja moteris, į kurios automobilį buvo atsitrenkta. Matė, kad pareigūnės su sutuoktiniu juokavo, kad galimai vairavo šuo, o vyras vienu metu juokaudamas pasakė, kad vairavo jo žmona. Jis šiuos žodžius pareigūnėms pasakė juokaudamas ir tikrai to kategoriškai neteigė, tą momentą ji pati matė, nes buvo šalia. Ji tvirtai pareiškia, kad eismo įvykį minėto įvykio metu padarė jos sutuoktinis ir ji automobilio nevairavo. Automobiliu BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jau apie metus laiko naudoja jos sutuoktinis ir jį naudoti perleido sutuoktinio brolis, kurio vardu ir yra registruotas šis automobilis, nes brolis turi kitą automobilį. Su jo broliu jie žodžiu yra sutarę, kad tas automobilis jų, jam yra sumokėję 3050 Eur, tačiau juridiškai pirkimo ir pardavimo neformino, nes tą sumą mokėjo dalimis ir dar už automobilį yra skolingi. Jo brolis apie tai, kad jos sutuoktinis vairavo neblaivus, nežinojo. Automobilį tuos metus laiko laikė prie savo namų. Jokio turto naudojimo sutarties ar įgaliojimo nepasirašė. Jos sutuoktinis nuo alkoholio nėra priklausomas, vartoja retai, narkotikų nevartoja. Anksčiau jis neblaivus automobilių nevairavo. Jis šiuo metu oficialiai nedirba, jeigu jam būtų skirta bauda, jos sumokėti negalėtų, nes nėra finansinių galimybių (b. l. 36–37).

Liudytojas D. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su broliu V. V. sutaria labai gerai ir juo pasitiki. Kadangi V. V. remontavo namą ir jam buvo reikalingas automobilis, liudytojas prieš pusantrų metų paskolino savo automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vėliau, tiksliai neprisimena kada, su broliu sutarė, kad šis dalimis ir pagal savo galimybes minėtą automobilį iš jo išpirks dalimis, po 200 ar 300 Eur. Iki šios dienos šis už automobilį jam dar skolingas, pirkimo ir pardavimo sutarties bei kitokio dokumento nesudarė. Kiek šis jam dar skolingas, neprisimena. Teisiškai D. V. yra šio automobilio savininkas. Nežinojo, kad brolis 2023 m. vasario 24 d. vairuos neblaivus šį automobilį, tik tą dieną apie 18 val. brolis paskambino ir pasakė, kad jį policija sulaikė neblaivų, nes vairavo neblaivus automobilį bei policija leidžia atsiimti automobilį kaip savininkui. Atvykęs į įvykio vietą Vilniuje, Laisvės pr., pamatė, kad brolis dar ir padarė eismo įvykį, detalių nežino. Jis pasiėmė automobilį, policijos pareigūnai jam išrašė pakvitavimą. Broliui dėl padaryto eismo įvykio pretenzijų neturi, jam tuo automobiliu daugiau naudotis neleis, nes žino, kad šiam sustabdyta teisė vairuoti automobilius (b. l. 42–43).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2023 m. vasario 24 d. apie 17.15 val. Bendrajame pagalbos centre registruotas K. V. pranešimas apie tai, kad Vilniuje, važiuojat nuo Karoliniškių link Lazdynų, neprivažiavus „Vaivorykštės“ stotelės, po tiltu susidūrė pranešėjos automobilis Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kaltės sutaria, įtaria, kad BMW vairuotojas neblaivus (b. l. 17–22).

2023 m. vasario 24 d. vyriausiosios patrulės P. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. vasario 24 d., dirbdama su vyr. patruliu D. J., iš budėtojo gavo pranešimą, kad, važiuojant nuo Karoliniškių link Lazdynų ir neprivažiavus „Vaivorykštės“ stotelės, po tiltu, susidūrė pranešėjos automobilis Nissan Micra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurie dėl kaltės sutaria, įtaria, kad automobilio BMW vairuotojas neblaivus. Atvykus nurodytu adresu, ekipažas V1776 jau buvo patikrinęs automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo V. V. neblaivumą. Pirmu pūtimu asmeniui nustatytas 2,24 promilių neblaivumas, antru pūtimu nustatytas 2,25 promilių neblaivumas. Transporto priemonės atvyko pasiimti V. V. brolis (automobilio savininkas) D. V. (b. l. 98).

2023 m. vasario 24 d. vyriausiosios patrulės G. P. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės, kaip ir liudytojos G. L. S. apklausoje, vykusioje ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 99).

2023 m. vasario 24 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad nustatyti V. V. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai. Alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0129 kaltinamajam 17.24 val. nustatytas 2,24 promilės neblaivumas, o 17.44 val. – 2,25 promilės neblaivumas (b. l. 107). Tokie patys rezultatai užfiksuoti ir minėto alkoholio matuoklio rodmenyse (b. l. 108–109).

Alkoholio matuoklio „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0129 patikra galioja iki 2023 m. gegužės 20 d. (alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 1752691) (b. l. 110).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas–savininkas yra D. V. (b. l. 111).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio BMW X5, 2002 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 4280 Eur (b. l. 112).

2023 m. kovo 14 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia_ 2023 m. vasario 24 d. 17_10_27). Jame girdima, kad pranešėja, prisistačiusi K. V., kviečia policiją į Laisvės pr., šiek tiek pravažiavus pėsčiųjų tiltą į Karoliniškes, link Lazdynų, neprivažiavus „Vaivorykštė“ stotelės, dėl eismo įvykio, nes į jos vairuojamo automobilio Nissan Micra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinę dalį atsitrenkė automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešėja nurodė, kad dėl kaltės sutaria, bet nėra įsitikinusi, kad kitas vairuotojas nėra neišgėręs (b. l. 113–116).

2023 m. kovo 15 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti policijos pareigūnų „Body“ kamera užfiksuoti 2 vnt. įrašai.

Įraše „2023-02-24 172229 8m 24s e0077555“ matyti, kad įvykio vieta – gatvė, prisnigę, dešiniame kelkraštyje stovi policijos automobilis, o jo priekyje – baltos spalvos automobilis Nissan Micra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurio vairuotojo durų stovi policijos pareigūnė ir moteris, automobilio Nissan vairuotoja, automobilio durys praviros, prie jų artėja policijos pareigūnė. Automobilio Nissan vairuotoja nurodo, kad ji įtaria, jog automobilio BMW vairuotojas neblaivus. Viena pareigūnė nueina prie baltos spalvos automobilio BMW X5, stovinčio dideliu atstumu priekyje automobilio Nissan automobilio. Pareigūnė taip pat eina prie automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo durų lango stiklas šiek tiek praviras, vairuotojo vietoje sėdi moteris, o priekinėje keleivio vietoje – vyras, ant galinės sėdynės sėdi šuo. Moteris atidaro vairuotojo durų stiklą daugiau. Į pareigūnės klausimą: „Kas vairavo mašiną?“ moteris dešinės rankos nykščiu parodo į vyrą. Pareigūnė: „Kiek išgėręs, kada išgėręs?“, vyras atsako, kad negirdi. Loja automobilyje šuo. Vyras išlipęs eina link automobilio galinės dalies, o, pareigūnei pakvietus prie automobilio priekio, šis ateina. Pareigūnė budėtojo paprašo kviesti kitą ekipažą. Pareigūnė, ant automobilio priekinio dangčio pasidėjusi dėžę, išima alkotesterį, įjungia ir įdeda šiaudelį. Vyras pučia į alkotesterį, pirmas pūtimas 17.24 val. Vyras paaiškina, kad važiavo iš „(duomenys neskelbtini)“. Supypsėjus alkotesteriui, per radijo stotį pareigūnė informuoja budėtoją, kad pirmu pūtimu nustatytas 2,24 promilių girtumas. Vyras prisipažįsta, kad jis vairavo, moteris važiavo paskui troleibusą, o jis nespėjo sustabdyti. Vyras prisistato esantis V. V.. Moteris (žmona) pareigūnei pasako kaip teisingai parašyti vyro asmens kodą. Pareigūnė dėl pirmo pūtimo rezultato paduoda neblaiviam vairuotojui pasirašyti į žurnalą. Vyras sako, kad, tarp kitko, jis nevairavo, žmona vairavo. Vyras sako, kad vartojo alkoholį vakar ir šiandien. Pareigūnė pasako automobilio Nissan vairuotojai, kad vairuotojas neblaivus, „du keturi čia pirmas pūtimas, tuoj antras už penkiolikos minučių“. Pareigūnė nueina į tarnybinį automobilį, pasiima darbo kompiuterį.

Įraše „2023-02-24 173629 e0077555 5m 23s“ matyti įvykio vietoje daugiau policijos pareigūnų, atvykęs kitas policijos ekipažas, tariasi dėl skambinimo kelių patruliams. Pareigūnė įlipa į tarnybinį automobilį ir dirba su kompiuteriu, atėjusi pareigūnė iš kito ekipažo konsultuojasi dėl automobilio, ką daryti (b. l. 119–128). Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos ir byloje esančiuose vaizdo įrašuose.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Žemesnės instancijos teismas

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. V. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį BMW X5, kai jo iškvėptame ore buvo 2,24 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtina V. V. pareikštą kaltinimą. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu V. V. pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes ir patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Tai, kad V. V. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – liudytojos K. V., į kurios vairuojamą automobilį atsitrenkė kaltinamasis, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, į įvykio vietą atvykusios liudytojos (policijos pareigūnės) G. L. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės, kuriomis teismas neturi pagrindo netikėti, iš dalies liudytojos J. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės; policijos įvykių registro išraše, vyriausiųjų patrulių P. K. ir G. P. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys, 2023 m. kovo 14, 15 d. kitų objektų apžiūros protokoluose nurodytos aplinkybės. V. V. neblaivumo faktą įrodo 2023 m. vasario 24 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad, patikrinus alkoholio matuokliu, V. V. šią dieną 17.24 val. nustatytas 2,24 promilių neblaivumas. Analogiški duomenys dėl kaltinamojo neblaivumo užfiksuoti ir alkoholio matuoklio rodmenyse. Teismas neturi pagrindo netikėti pateiktais duomenimis (alkoholio matuoklio patikra galioja iki 2023 m. gegužės 20 d.).

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi V. V. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl V. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu galima laiduotoja J. V. ir kaltinamasis pateikė prašymą atleisti V. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant J. V. atsakomybėn (b. l. 165).

Žemesnės instancijos teismas

V. V. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad supranta, kas yra laidavimas. Nori, kad jo žmona būtų laiduotoja, su kuria kartu gyvena daug metų. Jų tarpusavio santykiai normalūs. Pasak kaltinamojo, žmona apie įvykį sužinojo praėjus 10–15 min., vertino įvykį neteigiamai. Jis paiso žmonos nuomonės, kartu su ja tariasi, bet daugiau sprendžia žmona. Žmona alkoholio nevartoja.

Galima laiduotoja J. V. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad su sutuoktiniu gyvena kartu daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metų, santuokoje yra (duomenys neskelbtini) metų, santykiai geri. Pasak laiduotojos, ji tikrai daro jam teigiamą įtaką, šį kartą nesužiūrėjo, bet visais klausimais probleminėse situacijose konsultuojasi ir priima bendrus sprendimus. Laiduotojos teigimu, ji turi aukštąjį išsilavinimą, įgijusi magistro laipsnį, dirba „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) skyriuje, darbo vietoje įvertinta teigiamai, yra pateikta charakteristika. Pati gyvenime stengiasi elgtis pagal įstatymus, laikytis nustatytos tvarkos. Jos požiūris į alkoholio vartojimą neigiamas, pati nevartoja. Apie įvykį kalbėjosi, vyras gailisi, supranta pasekmes, nes dabar yra problematiška susirasti darbą ir šeimos gerovei minusas, jis tikrai gailisi ir nekartos tokio atvejo. Po įvykio ji reagavo adekvačiai, kalbėjosi apie tai, kas įvyko. Vyro elgesį vertina neigiamai. Ji pati neteista, bausta už KET pažeidimus, paskirtą baudą sumokėjo. Jos pajamos į mėnesį yra nuo 950–1350 Eur.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis V. V. yra neteistas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią įtvirtintas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Be to, V. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių. Būtina įvertinti V. V. apibūdinančių duomenų visumą. Jis (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nedirbantis. Duomenų apie jo blogus įpročius ar priklausomybes byloje nėra, kaltinamasis neteistas (b. l. 73–74), per paskutinius 5 metus baustas administracine tvarka, tačiau už nešiurkščių administracinių nusižengimų padarymą, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 76–80). Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo sutuoktinę J. V., su kuria kaltinamasis gyvena. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad V. V. su J. V. sieja ilgalaikiai artimi ryšiai, J. V. jam yra autoritetas. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad J. V. yra dirbanti, darbovietės charakterizuojama teigiamai (b. l. 166), per pastaruosius 5 metus kelis bausta administracine tvarka, tačiau paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 178–181), neteista (b. l. 177). Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad J. V. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima V. V., ji kritiška kaltinamojo elgesiui, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis ir nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką V. V., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, V. V., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos J. V. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų ir 6 mėnesių laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina. Pažymėtina, kad tokio procesinio sprendimo priėmimui neprieštaravo ir valstybės kaltintojas.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti V. V. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio BMW X5 vertės konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2022 lapkričio 1 d.) nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

V. V. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,24 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET, kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad byloje nustatyta, jog V. V., vairuodamas automobilį atsitrenkė į kitą automobilį, juolab vairavo Vilniaus mieste vakare (piko metu), kai paprastai eismas tokiu laiku yra intensyvus. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę, asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltinamasis V. V. anksčiau neteistas, kelis kartus baustas administracine tvarka už nešiurkščius KET pažeidimus, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nėra. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Taigi V. V. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 metams ir 10 mėnesių (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2023 m. kovo 16 d.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

V. V. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu BMW X5, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui – D. V. (b. l. 111). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, nors apklausiamas teisiamojo posėdžio V. V. metu pripažino, kad automobilis oficialiai priklauso broliui, tačiau jie transporto priemonę išperka iš brolio, ir nesant byloje jokių duomenų apie tai, kad minėtas automobilis priklauso kaltinamajam, be kita ko, nenustatyta, kad transporto priemonė visiškai išpirkta, įvertinus tai, kad automobilis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – D. V., svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos su PVM (4280 Eur) išieškojimas iš V. V. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo V. V. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tokios išvados nepaneigia tai, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba, o šeimos pajamos nėra didelės.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo V. V. išieškotina konfiskuotino turto vertė su PVM – 4280 Eur.

Išaiškinta, kad V. V. turi teisę kreiptis į antstolį, vykdantį dėl jo priimtą nuosprendį (informaciją galima gauti iš Lietuvos antstolių rūmų), ir tartis su juo dėl galimybės sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą per pageidautiną terminą.

VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

V. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialios teisės sustabdymas (b. l. 57–64). Jos paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Atsižvelgiant į tai, kad V. V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), iš V. V. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, byloje esančią kompaktinę laikmeną su vaizdo įrašais (b. l. 139) palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. V. (V. V.), padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos J. V. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti V. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams ir 10 (dešimčiai) mėnesių. Šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2023 m. kovo 16 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonės – automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančią pinigų sumą – 4280 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimt eurų) – valstybės naudai.

V. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, V. V. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, perduoti kartu su nuosprendžio nuorašu VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, byloje esančią kompaktinę laikmeną su vaizdo įrašais palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Išaiškinti V. V. ir J. V., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti V. V., kad:

1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę;

2) mokant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, mokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas; ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6610, paskirtyje nurodyti bylos numerį. Sumokėjus automobilio vertę, atitinkančią pinigų sumą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Lukaitis