- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-21
- Bylos Nr.
- 2S-103-265/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-13548-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- Klaipėdos teritorinei ligonių kasai
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas A. B. pareiškė ieškinį atsakovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 7 114,28 Eur nuostolių, dėl nepriskaičiuotų ir neišmokėtų už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2013-10-17 iki 2014-10-01, ir 2 110,05 Eur nuostolių už nepriskaičiuotas ir neišmokėtas 92 kalendorines dienas nepanaudotų atostogų. Nurodė, kad Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui priėmus nutartį administracinėje byloje Nr. A-1434-492/2015, paaiškėjo, kad nutarties dalis, susijusi su vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką apskaičiavimu, buvo priimta remiantis Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pateiktais duomenimis. Klaipėdos teritorinės ligonių kasa, netinkamai taikydama teisės aktus ir nepagrįsdama savo sprendimo, pažeidė materialines teisės normas, reglamentuojančias vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimą, neatsižvelgė į teisės aktų pasikeitimus. Dėl šios priežasties ieškovui buvo neišmokėta dalis priklausančio darbo užmokesčio.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 2 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Klaipėdos teritorinės ligonių kasai dėl turtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus (įskaitant pareigūnus ir įstaigų vadovus). Kaip konstatavo teismas, atsakovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa yra teritorinis valstybinio administravimo subjektas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 8 dalis, 5 dalies 1 punktas), o ieškovas eina Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareigas. Dėl to teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, sprendė, kad ginčas yra nagrinėtinas administraciniame teisme (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Taip pat teismas pažymėjo, kad ginčas dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo yra išspręstas, todėl negali būti reiškiamas naujas ieškinį. Teismo vertinimu, procesas gali būti tik atnaujintas.
Ieškovas su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartimi nesutiko, prašė ją panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodė, kad jis pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuri atsirado dėl negaudo darbo užmokesčio dalies, todėl tokio pobūdžio ginčas yra privatinis ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Ieškovo vertinimu, nors viena iš ginčo sudedamųjų dalių yra valstybės institucijos aktas, tačiau ginčas dėl to nepraranda civilinio pobūdžio. Be to, ieškovo vertinimu, nagrinėjamas ginčas nepatenka į tarnybinio ginčo sąvoką, todėl jo nagrinėjimas pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas nepriskirtinas administracinio teismo kompetencijai. Taip pat apeliantas teigia, kad Specialioji teisėjų kolegija ne kartą yra nurodžiusi, kad ginčų sprendimas dėl žalos atlyginimo yra priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto atskirojo skundo argumentais, jog byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo tarp ginčo šalių susiklosčiusį teisinį santykį ir pagrįstai konstatavo, jog jis yra administracinio pobūdžio. Nagrinėjamu atveju neturi teisinio pagrindo ieškovo teiginiai, jog jo ginčas yra privataus pobūdžio, nes jis prašo priteisti žalos atlyginimą. Pažymėtina, jog teisinį ginčo kvalifikavimą atlieka teismas, o ne šalis. Šaliai yra pareiga tik suformuoti faktinį ieškinio pagrindą. Pagal ieškovo nurodomas aplinkybes matyti, kad jis prašo priteisti jam priklausančią skolą, kuri susijusi su darbo teisiniais santykiais. Įvertinus aplinkybę, kad ieškovas yra valstybės tarnautojas, todėl ginčas teismingas administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 19 dalis, 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Tokios praktikos laikosi ir Specialioji teisėjų kolegija formuojamoje praktikoje (Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 24 d. nutartis). Pripažinus, jog ieškovas pareiškė ieškinį dėl lėšų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, priteisimo, neturi teisinės reikšmės visi ieškovo atskirojo skundo argumentai, kuriais kvestionuojamas kilusio ginčo civilinis pobūdis. Be to, faktą, kad ginčas teismingas administraciniam teismui, iš esmės pripažino ir pats ieškovas. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO, dėl analogiškų sumų priteisimo ieškovas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2015 m. liepos 14 d. nutartimi jo pareiškimą atsisakė priimti kaip tapatų.
Vis dėlto Klaipėdos miesto apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčas dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo yra išspręstas, todėl negali būti keičiamas reiškiant naują ieškinį ir turi būti reiškiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo. Pažymėtina, jog šiuo atveju teismas, pripažinęs, kad ginčo nagrinėjimas nepriskirtas jo kompetencijai, neturėjo teisinio pagrindo spręsti klausimų, kurie susiję su procesinio dokumento priėmimu. Dėl to pirmosios instancijos teismo argumentai, kuriais buvo bandoma spręsti ginčo tapatumo klausimą, tuo labiau, kai jį yra išsprendęs kompetentingas ginčą nagrinėti teismas, yra teisiškai nepagrįsti, tačiau tai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtos ir pagrįstos nutarties. CPK 328 straipsnyje numatyta, kad iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais.
Esant nurodytų aplinkybių visetui konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teismingumą reglamentuojančias teisės normas, todėl ieškovo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.