- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-05
- Bylos Nr.
- 2-12892-592/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Igoris Kasimovas
- Ieškovas
- UAB „Gytostata“
- Atsakovas
- V. F.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gytostata“ ieškinį atsakovams V. F. ir V. F. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo solidariai priteisti iš atsakovų 8 585,30 € įsiskolinimą, 1 326 € delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodo, kad 2006 m. birželio 6 d. G. Š. su atsakovais sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią G. Š. įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo, esančio 5,12 a. sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybos darbus pasitelkdamas subrangovą, o atsakovai įsipareigojo priimti darbų rezultatus ir sumokėti sutartyje nustatyta tvarka. 2012 m. gegužės 4 d. G. Š. pasirašė subrangos sutartį su ieškovu, kuria buvo įsipareigota pagal 2006 m. birželio 6 d. sutartį atlikti statybos darbus. Pagal 2006 m. birželio 6 d. statybos rangos sutarties 1.2 punktą bei 2012 m. gegužės 4 d. subrangos sutarties 3.1 bei 3.2 punktus išdėstyti darbai buvo atlikti tinkamai, atsakovai juos priėmė, tačiau už juos nesumokėjo ir liko skolingi ieškovui pagal 2012 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą GYT Nr. 0001 bei darbų atlikimo aktą Nr. 12-01 8 585,30 € (29 643,34 Lt). Kadangi atsakovai praleido terminą atsiskaityti su ieškovu, pastarasis paskaičiavo 1 326 € dydžio delspinigius, 0,02 proc. už 780 dienų.
Ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovai nepateiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį arba parengiamojo procesinio dokumento.
Atsakovams procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu specialiame internetiniame tinklalapyje (b. l. 62). Pagal (duomenys neskelbtini) str. nuostatas, tai pripažįstama tinkamu procesinių dokumentų įteikimu. Atsakovai atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, todėl gali būti priimtas sprendimas už akių ((duomenys neskelbtini) str. 4 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2006 m. birželio 6 d. G. Š. su atsakovu V. F. sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią G. Š. įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo, esančio 5,12 a. sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybos darbus pasitelkdamas subrangovą, o užsakovas įsipareigojo priimti darbų rezultatus ir sumokėti sutartyje nustatyta tvarka (b. l. 26-28). 2012 m. gegužės 4 d. G. Š. pasirašė subrangos sutartį su UAB „Gytostata“, kuria buvo įsipareigota pagal 2006 m. birželio 6 d. sutartį atlikti statybos darbus (b. l. 29). Pagal statybos rangos sutarties 1.2 punktą ir subrangos sutarties 3.1 bei 3.2 punktus išdėstyti darbai buvo atlikti tinkamai, atsakovė V. F. juos priėmė, pasirašydama 2012 m. gruodžio 31 d. darbų atlikimo aktą Nr. 12-01 (b. l. 30). Subrangos sutarties 3.2 punktas numato, kad atsiskaityti atsakovai turi su subrangovu. Ieškovas 2012 m. gruodžio 31 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą GYT Nr. 0001 8 585,30 € (29 643,34 Lt) sumai, kurią pasirašė atsakovė V. F. (b. l. 31). Byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų reiškę dėl atliktų statybos darbų pretenzijas, taip pat atsakovai prašomo priteisti įsiskolinimo dydžio bei jo pagrįstumo neginčijo (CPK 12 str., 178 str.).
CK 6.644 str. 1 d. 1 p. numato, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas. Jeigu užduočiai vykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu (CK 6.650 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad Subrangos sutarties 3.2 punktas numato, kad užsakovas turi atsiskaityti su subrangovu, laikytina, kad pats rangovas sutiko su tokia atsiskaitymo tvarka ir sudaro pagrindas ieškovo reikalavimą patenkinti solidariai iš atsakovų priteisiant ieškovui 8 585,30 € už atliktus statybos darbus (CK 6.6 str., 6.644 str. 1 d., 6.655 str. 1 d.).
Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str. 1 d.). Netesybos tarp šalių nustatomos siekiant kelių tikslų. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Netesybų prigimtis yra dvilypė. Pagal CK 6.70 str. 1 d. netesybos yra vienas prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų, o pagal CK 6.245 str. 1 d. ir 6.258 str. – viena civilinės atsakomybės formų. Netesyboms, kaip prievolių užtikrinimo būdui, taip pat būdinga tai, kad šalys: a) gali iš anksto, t. y. dar prieš prievolės pažeidimą, nustatyti atsakomybės už prievolės pažeidimą dydį; b) turi galimybę išieškoti netesybas už patį prievolės pažeidimo faktą, nereikalaujant įrodinėti patirtų nuostolių; c) savo nuožiūra formuoja susitarimo dėl netesybų sąlygas: netesybų dydį, skaičiavimo tvarką ir pan. Netesybos kaip sutartinės civilinės atsakomybės forma atlieka nuostolių kompensuojamąją funkciją, nes atlygina nukentėjusiai šaliai patirtus nuostolius. Taigi sutartinėmis netesybomis šalys, siekdamos sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, iš anksto susitaria, kokio dydžio netesybos bus mokamos, jeigu laiku ar tinkamai nebus vykdomi sutartiniai įsipareigojimai, ir netesybų kiekvienos iš šalių naudai dydis yra šalių derybų objektas (pvz., priklausomai nuo sutarties pobūdžio kiekvienos šalies galimas nuostolių dydis dėl sutartinių įsipareigojimų pažeidimo gali būti skirtingas, taip pat gali skirtis šalių suinteresuotumas, kad kita šalis laiku ir tinkamai įvykdytų savo įsipareigojimus, todėl ir šalių susitartas netesybų dydis kiekvienos šalies naudai gali skirtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138-686/2015).
Rangos sutarties 7.1 punktu užsakovui vėluojant atsiskaityti su rangovu sutartyje nustatytais terminais, jos moka rangovui 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovas prašo 1 326 € delspinigių nuo 2012-12-31 iki 2015-02-19.
Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan.
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovai nuo 2012 m. gruodžio 31 d. delsia atsiskaityti už atliktus statybos darbus, todėl konstatuotina, kad pagrindo mažinti prašomus delspinigius nėra, atsižvelgiant į prievolės pobūdį, atsakovų procesinį elgesį, skolos dydį, todėl iš atsakovų ieškovui solidariai priteistiona 1 326 € delspinigių nuo 2012-12-31 iki 2015-02-19.
CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 9 911,30 € sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-03-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovui priteistinos 467 € bylinėjimosi išlaidos: 297 žyminio mokesčio (b. l. 1, 39), 170 € išlaidų už ieškinio parengimą (b. l. 35) (CPK 79, 88, 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 str. 4 d., 285-286 str. teismas
nusprend ž i a:
tenkinti ieškinį visiškai.
Priteisti solidariai iš atsakovų V. F. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. F. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Gytostata“ (juridinio asmens kodas 226331760) 8 585,30 € (aštuonis tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) skolos, 1 326 € (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt šešis eurus) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo - 2015-03-13 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 467 € (keturis šimtus šešiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovai, dėl kurių yra priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovai turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.