- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-16
- Bylos Nr.
- 1S-203-483/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktoras Kažys
- Nuteistasis
- H. D.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Kažys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo H. D. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 13 d. nutarties, kuria atmestas H. D. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. birželio 7 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus rajono liaudies teismo 1985 m. liepos 3 d. nuosprendžiu H. D. buvo nuteistas pagal LTSR baudžiamojo kodekso (toliau – LTSR BK) 94 straipsnio 2 dalį ir 151 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta pataisos darbų ne pagal gyvenamąją vietą bausmė vieneriems metams, išskaičiuojant 15 procentų darbo užmokesčio į valstybės pajamas. To paties teismo 1985 m. spalio 15 d. nutartimi, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis vengė atlikti bausmę, ši bausmė buvo pakeista į laisvės atėmimą vieneriems metams, bausmę atliekant bendrojo režimo pataisos darbų kolonijoje. LTSR Aukščiausiasis Teismas 1985 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi H. D. kasacinį skundą dėl Vilniaus rajono liaudies teismo 1985 m. liepos 3 d. nuosprendžio atmetė. Vilniaus rajono liaudies teismas 1987 m. vasario 26 d. nutartyje konstatavo, kad H. D. neteisėtai į bausmės laiką nebuvo įskaitytas buvimo stacionarinėje teismo psichiatrinėje ekspertizėje laikas, kurį įskaičius paaiškėjo, jog laisvės atėmimo vietoje H. D. praleido 255 paromis daugiau nei turėjo praleisti, todėl teismas įpareigojo Vilniaus rajono finansų skyrių už šį neteisėto įkalinimo laikotarpį išmokėti H. D. 595 rublius padarytos žalos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1995 m. kovo 9 d. nutartimi atsisakė iškelti kasacinę bylą pagal H. D. kasacinį skundą dėl Vilniaus rajono liaudies teismo 1985 m. liepos 3 d. nuosprendžio ir H. D. kasacinį skundą atmetė.
2. Nuteistasis H. D. 2017 m. spalio 4 d., 2017 m. spalio 24 d., 2017 m. gruodžio 5 d. ir 2018 m. sausio 26 d. pareiškimais kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą prašydamas atnaujinti baudžiamąją bylą, kurioje jis Vilniaus rajono liaudies teismo 1985 m. liepos 3 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal LTSR BK 94 straipsnio 2 dalį ir 151 straipsnio 2 dalį, dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, pašalinti iš Vilniaus rajono liaudies teismo 1985 m. liepos 3 d. nuosprendžio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1985 m. rugpjūčio 14 d. nutarties ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1995 m. kovo 9 d. nutarties Vilniaus rajono liaudies teismo 1987 m. vasario 26 d. nutartyje konstatuotus LTSR baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LTSR BPK) 212 straipsnio 3 dalies (kaltinamojo išbūto psichiatrinėje gydymo įstaigoje laiko įskaitymas į suėmimo laiką) ir LTSR BK 48 straipsnio (kardomojo kalinimo įskaitymo tvarka) pažeidimus. Pareiškimuose nuteistasis nurodė, kad baudžiamąją bylą nagrinėjusių teisėjų padaryti ir iš minėtų sprendimų nepašalinti baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai turėjo esminės reikšmės nagrinėjant civilines bylas dėl jo teisės į gyvenamosios patalpos nuomą atnaujinimą, registracijos atnaujinimą ir žalos atlyginimą, nes priimdami sprendimus teismai vadovavosi ne Vilniaus rajono liaudies teismo 1987 m. vasario 26 d. nutartimi, kurioje buvo konstatuoti pažeidimai, o minėtais Vilniaus rajono liaudies teismo nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis.
2.1. H. D. į jo 2017 m. spalio 4 d. ir vėlesnius pareiškimus buvo atsakyta Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorų ir generalinio prokuroro pavaduotojo raštais. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo H. D. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorų atsakymų į jo prašymus pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi konstatavo, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, nagrinėdama nuteistojo H. D. prašymus pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nustatytos sprendimų priėmimo formos ir subjekto reikalavimų bei perdavė nuteistojo pareiškimų nagrinėjimo medžiagą generaliniam prokurorui įstatyme numatytos formos sprendimui priimti.
2.2. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2018 birželio 7 d. nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių motyvuodamas tuo, kad iš Vilniaus rajono apylinkės teismo, išnagrinėjusio civilinę bylą Nr. 2-181-64/2016 pagal nuteistojo H. D. ieškinį dėl teisės į nuomojamą gyvenamąją patalpą atnaujinimo, 2016 m. balandžio 1 d. sprendimo bei Vilniaus apygardos teismo, išnagrinėjusio civilinę bylą Nr. 2A-1023-232/2017 pagal nuteistojo H. D. apeliacinį skundą, 2017 m. gegužės 12 d. nutarties turinio matyti, kad priimant sprendimus reikšmę turėjo ne nuteistojo H. D. laisvės atėmimo vietoje išbūtos bausmės trukmė, bet jo pripažinimo kaltu padarius nusikaltimą ir nuteisimo faktas. Žala už laikotarpį, kurį nuteistasis H. D. praleido laisvės atėmimo vietose neteisėtai neįskaičiavus buvimo stacionarinės ekspertizės įstaigoje laiko, jam buvo priteista pagal tuo metu galiojusius įstatymus Vilniaus rajono liaudies teismo 1987 m. vasario 26 d. nutartimi. Galiojančiais ir nenuneigtais teismo sprendimais nustatyta, kad H. D. už padarytą nusikaltimą nuteistas pagrįstai, o padaryta veika kvalifikuota teisingai. Prokuratūros veiklą apibrėžiantys teisės aktai nesuteikia prokuratūrai įgaliojimų revizuoti teismo priimto sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Teismo sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas BPK nustatyta tvarka ir terminais juos skundžiant aukštesnės instancijos teismui. Šią savo teisę nuteistasis H. D. realizavo visiškai.
Žemesnės instancijos teismas
2.3. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 13 d. nutartimi atmestas nuteistojo H. D. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. birželio 7 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Apygardos teismas iš esmės pakartojo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. birželio 7 d. nutarime atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nurodytus motyvus ir padarė išvadą, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pareiškėjo skundo motyvais nėra objektyvaus teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
3. Nuteistasis H. D. skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 13 d. nutartį ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. birželio 7 d. nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pripažinti neteisėtais, o bylos medžiagą perduoti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui dėl Vilniaus rajono liaudies teismo 1987 m. vasario 26 d. nutartimi konstatuotų LTSR BPK 212 straipsnio 3 dalies ir LTSR BK 48 straipsnio pažeidimų, padarytų Vilniaus rajono liaudies teismo 1985 m. liepos 3 d. nuosprendyje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1985 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1995 m. kovo 9 d. nutartyje, pašalinimo ir su šiais pažeidimais susijusių pažeistų registracijos, buto, turto, darbo stažo ir nuolatinės gyvenamosios vietos teisių atkūrimo.
3.1. Skunde nurodoma, kad pašalinus Vilniaus rajono liaudies teismo 1987 m. vasario 26 d. nutartimi konstatuotus LTSR BPK 212 straipsnio 3 dalies ir LTSR BK 48 straipsnio pažeidimus, padarytus Vilniaus rajono liaudies teismo 1985 m. liepos 3 d. nuosprendyje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1985 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1995 m. kovo 9 d. nutartyje, jam liktų atlikti 26 paras pataisos darbų be laisvės atėmimo. Nuteistojo teigimu, net Vilniaus rajono liaudies teismo 1985 m. spalio 15 d. nutartimi pakeitus 26 paras pataisos darbų į 26 dienų laisvės atėmimą, bausmės laikas pasibaigtų 1985 m. lapkričio 10 d., todėl 1986 m. sausio 21 d. negalima buvo išregistruoti H. D. iš gyvenamosios vietos ir iškeldinti jo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo H. D. skundas atmetamas.
4.1. BPK 443 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis ar nutartis gali būti panaikinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nurodytos BPK 444 straipsnyje. BPK 444 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra šios: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Pagal BPK 445 straipsnį baudžiamoji byla dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių gali būti atnaujinama ne vėliau kaip per vienerius metus nuo naujų aplinkybių paaiškėjimo dienos.
4.2. Savo 2017 m. spalio 4 d., 2017 m. spalio 24 d., 2017 m. gruodžio 5 d. ir 2018 m. sausio 26 d. pareiškimus Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, prašydamas atnaujinti baudžiamąją bylą, kurioje jis Vilniaus rajono liaudies teismo 1985 m. liepos 3 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal LTSR BK 94 straipsnio 2 dalį ir 151 straipsnio 2 dalį, H. D. grindžia tuo, kad, jo nuomone, minėtą nuosprendį priėmę teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo, nes neteisėtai į bausmės laiką neįskaitė jo buvimo stacionarinėje teismo psichiatrinėje ekspertizėje laiko. Nuteistojo teigimu, šis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimas turėjo esminės reikšmės nagrinėjant vėlesnes civilines bylas dėl H. D. teisės į gyvenamosios patalpos nuomą atnaujinimo, registracijos atnaujinimo ir žalos atlyginimo. Tačiau bylos medžiagoje nėra duomenų apie įsiteisėjusį teismo nuosprendį, kuriuo būtų nustatytas nagrinėjusių bylą teisėjų nusikalstamas piktnaudžiavimas, todėl nėra ir BPK 444 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurios galima būtų panaikinti Vilniaus rajono liaudies teismo 1985 m. liepos 3 d. nuosprendį ir atnaujinti baudžiamąją bylą. Šioje byloje nėra duomenų ir apie įsiteisėjusį teismo nuosprendį, kuriuo būtų nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, bei kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas, taip pat įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nėra nustatytas ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų nusikalstamas piktnaudžiavimas (BPK 444 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai). Byloje nėra ir BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytų kitų naujai paaiškėjusių aplinkybių, dėl kurių gali būti atnaujinama baudžiamoji byla.
4.3. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo nuteistojo H. D. nurodytų aplinkybių pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, dėl kurių galimas baudžiamosios bylos atnaujinimas pagal BPK 444 straipsnio 1 dalies nuostatas. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 13 d. nutartimi pagrįstai atmetė nuteistojo H. D. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. birželio 7 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, panaikinimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo H. D. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 13 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.