Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės M. D. ieškinį atsakovui R. T. dėl nuosavybės teisių pažeidimų pašalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė prašė priimti sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovas yra ieškovės pusbrolis. R. T. ūkiniame pastate gyvena jos mirusios mamos žodiniu leidimu. Ginčo taikiai išspręsti nepavyko. Atsakovas nesutinka išsikelti, nors ieškovė ir siūlė jam nupirkti kitą būstą bendrabutyje.

2016-12-15 nutartimi konstatavus, kad atsakovas R. T. vengia priimti gyvenamosios vietos adresu jam siunčiamus teismo procesinius dokumentus, teismo šaukimą, kitus procesinius dokumentus, teismas įteikė CPK numatyta tvarka (CPK 130 str. 1 d.) (b. l. 57, 60). Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nustatyto termino ribose, prašymų nepateikė. Darytina išvada, kad tokiu būdu atsakovas išreiškė poziciją dėl nagrinėjamos bylos.

Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) numatytais atvejais ir tvarka bylą nagrinėjantis teismas turi teisę priimti sprendimą už akių (CPK 262 str. 2 d.). Sprendimas už akių gali būti priimamas tuo atveju, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ar be pateisinamos priežasties nedalyvauja teismo posėdyje ir jei yra ieškovo prašymas priimti sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d., 285 str. 1 d. 2 d.). Prieš priimant sprendimą būtina įvertinti, ar egzistuoja sprendimo už akių priėmimo prielaidos, tai yra ar atsakovui buvo tinkamai pranešta apie pareigą pateikti atsiliepimą ir nurodytos jo nepateikimo pasekmės, ar atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, o ieškovas prašo priimti sprendimą už akių (CPK 142 str., 285 str.).

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą, netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą, teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių ir nurodytų įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priimtinas sprendimas už akių.

Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieškovė M. D. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuo (duomenys neskelbtini) įregistravo savo nuosavybės teises į gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą ((duomenys neskelbtini)), kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), ir iki šiol yra šio nekilnojamojo turto savininkė (b. l. 64-68). Adresu (duomenys neskelbtini), savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi ir ieškovė M. D., ir atsakovas R. T. (b. l. 15). Ieškovė ragino atsakovą gera valia iki 2016 m. rugsėjo 1 d. išsikraustyti iš ieškovei priklausančių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 14). Raginimas atsakovui išsiųstas registruotąja pašto siunta (b. l. 14). Byloje duomenų, kad atsakovas geranoriškai išsikėlė iš ieškovei priklausančių patalpų (ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nėra.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Įstatymas suteikia teisę savininkui reikalauti pašalinti bet kokius jo teisės pažeidimus, susijusius su valdymu (CK 4.93 str., 4.98 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad savininkas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Byloje pateikti rašytiniai duomenys, pagrindžia, kad ieškovei nuosavybes teise priklauso ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu atsakovas yra deklaravęs savo nuolatinę gyvenamąją vietą (b. l. 15, 64-68). Atsakovas duomenų, paneigiančių, kad jis ieškovei nuosavybės teise priklausančiu pastatu nesinaudoja, ir ieškovės teisių nepažeidžia, nepateikė (CPK 12 str., 178 str.).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovės ieškinys tenkintinas ir atsakovas R. T. su visais jam priklausančiais daiktais, iškeldintinas iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Ieškovė prašė teismo įpareigoti atsakovą išsideklaruoti gyvenamąją vietą iš jai priklausančių gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad deklaravimo duomenys taisomi, keičiami ir naikinami, jeigu: 1) gyvenamąją vietą deklaravęs asmuo deklaravimo įstaigai pateikia prašymą ištaisyti ar pakeisti neteisingus jo deklaravimo duomenis; 2) patalpos ar pastato savininkas (bendraturtis) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą ištaisyti ar pakeisti jam priklausančioje patalpoje ar pastate savo gyvenamąją vietą deklaravusio asmens pateiktus neteisingus deklaravimo duomenis; 3) patalpos ar pastato savininkas (bendraturtis) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą panaikinti jam priklausančioje patalpoje ar pastate savo gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens deklaravimo duomenis. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo išsideklaruoti savo gyvenamąją vietą, iš ieškovei priklausančių patalpų, paliktinas nenugarinėtu (CPK 296 str. 1 d. 12 p.), kadangi pačios ieškovės prašymu pateiktu deklaravimo įstaigai atsakovas gali būti išdeklaruotas iš jai nuosavybės teise priklausančių patalpų.

Pagal VGTPT sprendimą Nr. 2.4.(NTP-2)-16-T-1950-14797 M. D. suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba (b. l. 5-6). Patenkinus ieškinio reikalavimą dėl iškeldinimo, pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 31,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 7 d.) ir 7,10 Eur dydžio pašto išlaidos (CPK 96 str.) (b. l. 2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Iškeldinti atsakovą R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovei M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančių patalpų - ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), su visais jam priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Kitą ieškinio dalį palikti nenagrinėtą.

Priteisti iš atsakovo R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 31,00 Eur (trisdešimt vieno euro ir 00 ct) žyminį mokestį ir 7,10 Eur (septynis eurus 10 ct) pašto išlaidų valstybės naudai, įmokos kodas 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui CPK 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus atitinkantį pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali skųsti šį sprendimą Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio miesto apylinkės teismą.