Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-09-27 · Civilinė byla Nr. e2-26700-545/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-09-27
Bylos Nr.
e2-26700-545/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-20653-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Bražinskienė
Ieškovas
AS „Plus Plus Capital“
Atsakovas
J. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-26700-545/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20653-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 27 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė rašytinio proceso tvarka priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AS „Plus Plus Capital“ ieškinį atsakovui J. V. dėl skolos pritesimo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas AS „Plus Plus Capital“ (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo J. V. (toliau – atsakovas) 3664,13 Eur skolos, 25 procentų metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo 3183,40 Eur, skaičiuojamų nuo 2018-05-09 iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys teisėjos rezoliucija priimtas 2018-07-05, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).

Atsakovui ieškinio, jo priedų kopija ir teismo pranešimas įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016-04-11 atsakovas sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 1614425/96pa su „Bigbank“ AS filialu. Sutartimi atsakovas įsipareigojo bankui pasinaudoti kreditu ir per numatytą laikotarpį grąžinti kreditą mokant pastovias mėnesio įmokas bei kitas pagal Sutartį mokėtinas sumas. Šalys taip pat susitarė, kad negrąžinus laiku mokėtinų sumų atsakovas įsipareigoja mokėti nustatyto dydžio palūkanas bei delspinigius. Atsakovui nevykdžius įsipareigojimų, įgytų Sutarties Nr. 1614425/96pa pagrindu, bankas su atsakovu nutraukė Sutartį.

Nustatyta, kad 2017-12-18 Reikalavimo perleidimo sutartimi „Bigbank“ AS perleido AS „Plus Plus Capital“ reikalavimo teisę į atsakovo skolą.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Bylos duomenimis apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas registruotu laišku.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus, o vadovaujantis CK 6.881 straipsnio 1 dalimi, kredito gavėjas privalo grąžinti gautą sumą kreditoriui ir mokėti palūkanas. Atsižvelgiant į tai, kad į bylą nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, kad atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, neginčijo ieškovo reikalavimų, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 3183,40 Eur negrąžinto kredito (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.881 straipsnio 1 dalis).

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Atsakovas tinkamai neįvykdė piniginės prievolės, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 79,59 Eur delspinigių.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 25 procentų metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo 3183,40 Eur sumos, skaičiuojamų nuo 2018-05-09 iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali jas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Taigi netesybų dydžio klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes: į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą, palyginus su delspinigių suma, ir kitus kriterijus. Pažymėtina, jog palūkanoms mutatis mutandis taip pat taikytinos CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatos, todėl teismas turi teisę sumažinti ir šalių susitarimu nustatytas palūkanas, kurios neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo ir teisingumo principus. Teismo vertinimu, pirminio kreditoriaus ir atsakovo sudaryta sutartis yra vartojimo kredito sutartis, todėl teismas turi pareigą kontroliuoti, ar iš vartotojo reikalaujamos priteisti palūkanos ir delspinigiai nėra nepagrįstai dideli.

Vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, darytina išvada, kad ieškovo prašomos priteisti 25 procentų mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos laikytinos neprotingai didelėmis, sutartis sudaryta juridinio asmens ir fizinio asmens – vartotojo, kuris turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog 25 procentų mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos mažintinos iki 12 procentų. Tokios mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos teismo vertinimu, laikytinos pakankamos atlyginti dėl prievolės neįvykdymo ieškovo patirtus nuostolius ir užtikrinančios abiejų šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą (CK 1.5 straipsnis, 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitokio palūkanų dydžio. Iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 proc. dydžio palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškinys pareikštas 3664,13 Eur sumai, tačiau teismas ieškovo reikalavimus patenkino iš dalies ir patenkino 89 procentus pareikštų reikalavimų. Taigi ieškovui iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 73 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui AS „Plus Plus Capital“, j. a. k. 11919806, iš atsakovo J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 3183,40 Eur (trys tūkstančiai šimtas aštuoniasdešimt trys eurai 40 ct) negrąžinto kredito, 79,59 Eur (septyniasdešimt devyni eurai 59 ct) delspinigių, 12 procentų metinių palūkanų nuo 3183,40 Eur sumos, skaičiuojamas nuo 2018-05-09 iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3262,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-07-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 73 Eur (septyniasdešimt trys eurai) žyminio mokesčio.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Bražinskienė