- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-27
- Bylos Nr.
- AN2-381-290/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00963-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo L. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 13 d. nutarimo jo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 13 d. nutarimu L. M. pripažintas kaltu, padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, 422 straipsnio 7 dalyje ir nubaustas 1 500 Eur (tūkstančio penkių šimtų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams už tai, kad jis, 2018 m. gegužės 27 d. 12.17 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę - automobilį „Renault Espace“, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tikrintis neblaivumą, pareigūnui pareikalavus nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo ir šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 16 punktų reikalavimus. L. M. apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo šį Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 13 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.Skunde apeliantas nurodė, kad žemesniosios instancijos teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu ir nubaudė už padarytus administracinius nusižengimus, nes netinkamai išaiškino visas svarbias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje automobilio jis nevairavo, jokio nusižengimo nepadarė, todėl neprivalėjo paklusti pareigūno reikalavimui pasitikrinti blaivumą. Už automobilio vairo sėdėjo automobiliui stovint neužvestu varikliu. Apeliantas pažymi, kad 2018 m. gegužės 26 d. išvyko jam priklausančiu automobiliu ,,Renault Espace“ su priekaba kartu su pusbroliu G. P. į kaimą ir toje vietoje buvo iki 2018 m. gegužės 27 d. ryto. Būdamas kaime jis vartojo alkoholį. 11 val. ryto susiruošė su pusbroliu važiuoti namo. Kadangi jautėsi prastai, tad jam priklausantį automobilį vairavo pusbrolis G., kuris, būnant kaime, alkoholio negėrė. Jis pats miegojo keleivio vietoje. Važiuojant G. pajuto, kad su automobiliu kažkas negerai, kad jis sunkiai valdomas, todėl užsuko į artimiausią automobilių stovėjimo aikštelę prie prekybos centro „M.“ ir kažkur išėjo ar išvažiavo ieškoti pagalbos. Prabudus automobilio salone buvo karšta, saulė švietė į keleivio vietą, todėl jis persėdo į vairuotojo vietą, kur buvo pavėsis, dar atsigėrė alaus. Automobilio variklis buvo užgesintas, o rakteliai visą laiką buvo padėti ant priekinio skydelio. Atvykusiems policijos pareigūnams jis paaiškino, kad automobilį vairavęs draugas nuėjo į parduotuvę. Pareigūnai išvažiavo. Jis automobilyje ieškojo ko nors atsigerti, kai pajuto, kad automobilis pradėjo riedėti. Tuomet rankiniu stabdžiu sustabdė pradėjusį riedėti automobilį. Kai automobilis buvo sustabdytas, prie jo vėl privažiavo policijos pareigūnai ir pareikalavo pateikti vairuotojo pažymėjimą. Nežinodamas kur pažymėjimas yra, pasakė, kad neturi. Policijos pareigūnams pareikalavus pasitikrinti blaivumą, atsisakė, motyvuodamas tuo, kad nebuvo automobilio vairuotojas, nes automobilio nevairavo ir pareigos pasitikrinti girtumą įstatymo nustatyta tvarka neturėjo. Skunde apeliantas teigia, kad policijos pareigūnai nematė vairavimo fakto ir net kilus įtarimams, kad jis galėtų vairuoti transporto priemonę, tyčia nesiėmė jokių prevencinių priemonių užkardyti galimai įvyksiantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, o sąmoningai sudarė sąlygas, kad nusižengimas įvyktų. Jis tik užtraukė rankinį stabdį, kad automobilis sustotų ir nedarytų niekam žalos. Mano, kad tai negali būti traktuojama kaip transporto priemonės vairavimas. Jis neatliko jokių valingų veiksmų, kad transporto priemonė pradėtų judėti, o priešingai – ėmėsi visų veiksmų, kad ją sustabdyti. Skunde apeliantas pažymi, kad teismas neteisingai įvertino jo pateiktą paaiškinimą, kuriame jis nurodė, jog automobilio nevairavo, nors teismo nutarime nurodoma, kad nurodytos aplinkybės sutampa su policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis. Teismui pateiktas jo paaiškinimas visiškai prieštarauja policijos pareigūnų surašytam tarnybiniam pranešimui. Policijos pareigūnai į teismo posėdį neatvyko, todėl tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių negalėjo patvirtinti. Neapklausus policijos pareigūnų teisme, nebuvo sudarytos galimybės į tinkamą gynybą. Į teismo posėdį taip pat nebuvo kviestas ir jo giminaitis G. P., kuris galėjo patvirtinti jo nurodytas aplinkybes. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas atsiliepimu į apeliacinį L. M. skundą prašo jo netenkinti, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti galioti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
L. M. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Šiuo atveju skundžiamas apylinkės teismo nutarimas, nesutinkant jog L. M. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 422 straipsnio 7 dalyje. Tokiu būdu aukštesniosios instancijos teismas patikrina skundžiamą nutarimą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, įvertina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Be to apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, o sprendimą priėmė remdamasis tik policijos pareigūnų surašytais tarnybiniais pranešimais. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis to paties straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtą teisės normą, patikrino byloje esančius įrodymus ir padarė išvadą, kad apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir spręsdamas klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų kvalifikavimo bei kaltės, tinkamai vertino bylos duomenis, teisingai taikė įstatymo nuostatas bei pagrįstai, sprendė, jog administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys patvirtino L. M. kaltę dėl jam inkriminuotų ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 422 straipsnio 7 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria priimto sprendimo motyvams, o vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi L. M., kad skundžiamo nutarimo išvados jam nėra priimtinos, nesant jokių ANK nuostatų pažeidimų, nesudaro pakankamo ir teisėto pagrindo šį nutarimą nei pakeisti, nei tuo labiau panaikinti.Pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį pažeidėjas atsako už KET pažeidimus, išskyrus tuos, kurie numatyti šiame kodekse. Ši teisės norma yra blanketinė ir siekiant asmens veiksmus kvalifikuoti pagal šį ANK straipsnį, reikalinga nurodyti konkrečią teisės normą, kurią pažeidžiant buvo atliktas nurodytas administracinis nusižengimas. KET 14 punkte numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. KET 16 punkte nurodoma, kad tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros dokumentus. Pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vengė pasitikrinti neblaivumą ar apsvaigimą nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba vartojo alkoholį ar narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas iki patikrinimo. Nagrinėjamos administracinės bylos duomenys patvirtina faktą, kad L. M. atlikti veiksmai atitinka ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 422 straipsnio 7 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Nors pats apeliantas savo kaltę neigia ir nurodo, jog automobilio nevairavo, todėl neprivalėjo paklusti policijos pareigūno reikalavimui pasitikrinti blaivumą, šie apelianto argumentai yra paneigti bylos duomenimis. Konstatuojant šią išvadą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog 2018 m. gegužės 27 d. administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad L. M., vairuodamas transporto priemonę, vengė neblaivumo patikrinimo, nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Vyriausiosios patrulės Ž. B. 2018 m. gegužės 27 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), pavojingai manevruoja automobilis ,,Renault“, kuris nusuko į Ringaudų kaime esančios parduotuvės ,,M.“ stovėjimo aikštelę. Nuvykus nurodytu adresu, automobilių stovėjimo aikštelėje pastebėjo stovintį automobilį ,,Renault Espace“, už vairo sėdėjo L. M.. Automobilyje ir prie jo daugiau asmenų nebuvo. Vairuotojas paaiškino, kad atvažiavo su drauge, kuri ir vairavo automobilį, tačiau ji šiuo metu nuėjo apsipirkti, o jis atsisėdo už vairo, nes ten jam nešvietė saulė ir ne taip karšta. L. M. buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, stovėdamas svirduliavo, todėl kilo įtarimas, kad jis meluoja ir gali vairuoti automobilį. Nuvažiavus prie minėtos parduotuvės, vyriausioji patrulė išlipo iš tarnybinio automobilio ir paėjo į šoną, kad galėtų stebėti įtarimų sukėlusį vairuotoją. Pastebėjo, kad automobilis ,,Renault Espace“ pajudėjo, manevravo į priekį ir atgal 4 metrų spinduliu. Privažiavus prie minėto automobilio, už vairo sėdėjo tas pats L. M.. Automobilio salone ir prie jo kitų asmenų nebuvo, jis buvo vienas, užvedimo spynelėje buvo raktas. Paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, vairuotojas teigė, kad su savimi jo neturi. Pasiūlius pasitikrinti neblaivumą, L. M. tai padaryti atsisakė, teigdamas, jog jis nevairavo ir neprivalo tikrintis girtumo. L. M. priėjęs prie vyriausiosios patrulės, negirdint kolegai, pasakė ,,nu tai aš čia truputį pavažiavau ir pastačiau automobilį, kad nesimaišytų“. Taigi, apeliacinio skundo teiginiai, kad L. M. nevairavo transporto priemonės, ją vairavo pusbrolis G. P., vertinami tik kaip apelianto gynybinė versija, kuri yra nepagrįsta jokiais įrodymais, net gi priešingai, skundo argumentus paneigia aukščiau išdėstyti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Juo labiau, kad po nusižengimų padarymo pats apeliantas iš pradžių teigė, kad automobilį vairavo draugė, o tik teisminio nagrinėjimo metu bei apeliaciniame skunde teigiama, kad vairavo pusbrolis. Taigi, L. M., vairuodamas automobilį, privalėjo paklusti teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams pateikti vairuotojo pažymėjimą ir pasitikrinti blaivumą. L. M. šių reikalavimų nevykdė ir šios aplinkybės net neginčija. Pažymėtina ir tai, kad pareigūnų suinteresuotumas nagrinėjamos administracinių nusižengimų bylos baigtimi nenustatytas, todėl netikėti policijos pareigūnų nurodytomis nusižengimo padarymo aplinkybėmis, nėra pagrindo. Kauno apygardos teismui pateiktą skundą apeliantas iš esmės grindžia tais pačiais samprotavimais, kurie buvo nurodyti ir jo paaiškinime apylinkės teismui. Jokių naujų esminių duomenų, kurie nebūtų buvę žinomi apylinkės teismui, kurių šis teismas nebūtų įvertinęs ir kuriuos reikėtų vertinti iš naujo, skunde nenurodoma. Taigi, naujų aplinkybių, kurių pagrindu reikėtų keisti priimtą procesinį sprendimą, nėra.Apygardos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad šioje byloje L. M. kaltės, padarius ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 422 straipsnio 7 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, klausimas išspręstas teisingai. Atsižvelgiant į visą tai skundžiamas nutarimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu, todėl jį nei pakaisti, nei tuo labiau panaikinti nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutarė:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 13 d. nutarimą nepakeistą ir L. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.