- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-20
- Bylos Nr.
- 2S-515-115/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius (pran.), Rasa Gudžiūnienė, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- J. M.
- Atsakovas
- R. R.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2S-515-115/2009
Teisėjas Gintaras Seikalis Procesinio sprendimo kategorijos 110.4; 122.4.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. balandžio 20 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. vasario 10 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-371-294/2009 pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui R. R. , trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė J. M. kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašė pakeisti skyrium gyvenančio atsakovo R. R. bendravimo su dukterimi B. R. tvarką, patvirtintą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006-10-17 nutartimi, 4.1 p., sąlygas nustatant, kad nuo 2008-05-03 atsakovas bendrauja su dukterimi antrąjį ir ketvirtąjį kiekvieno mėnesio sekmadienį nuo 15.00 val. iki 18.00 val., sudarant galimybes vaiko motinai dalyvauti šių pasimatymų metu ir atsižvelgiant į dukters norą bendrauti su tėvu. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatant laikiną B. R. ir R. R. bendravimo tvarką: pirmą mėnesį R. R. ir B. R. susitinka kiekvieną sekmadienį nuo 14.00 val. iki 16.00 val. dalyvaujant mamai J. M. ; antrą mėnesį R. R. ir B. R. susitinka kiekvieną sekmadienį nuo 14.00 val. iki 16.00 val. dalyvaujant žmogui, emociškai artimam B. R. ; tolimesniu laikotarpiu R. R. ir B. R. susitinka kas antrą (2-ą ir 4-ą) sekmadienį, pasiimant B. R. 14.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant ją į jos gyvenamąją vietą 18.00 val. R. R. bendrauja su B. R. pagal psichikos sveikatos nustatytą planą, sistemingai konsultuojasi su Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos tarnybos rekomenduotu vaikų psichologu dėl bendravimo su dukra taktikos.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, atsakydamas į ieškoves suformuluotus klausimus. Šioje išvadoje, be kitų argumentų, dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodė, kad vaiko sveikatos problemos turėtų būti sprendžiamos išimtinai pagal vaiko interesus, sudarant jam sveikas ir saugias gyvenimo sąlygas. Vaiko sveikatos būklė, nesudaro pagrindo riboti tėvo teisę bendrauti su vaiku ir atlikti įstatyminę bei prigimtinę pareigą dalyvauti jo auklėjime.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. vasario 10 d. nutartimi atmetė ieškovės J. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmos instancijos teismas atsižvelgė į Vaikų teisių apsaugos skyriaus pateiktą išvadą, kurioje aiškiai nurodyta, jog dėl vaiko sveikatos būklės negali būti ribojama tėvo teisė bendrauti su vaiku. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįstas ir jį atmetė. Teismas taip pat pažymėjo, kad tėvo bendravimas su vaiku negali būti apribotas, jei tai nekenkia vaiko interesams, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tik apsunkintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir pakenktų vaiko interesams.
Šalies argumentai
Ieškovė J. M. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartį ir išspręsti klausimais esmės, t.y. nustatyti laikiną bendravimo tvarką, kol nebus išnagrinėta byla ir neįsiteisės sprendimas: pirmą mėnesį R. R. ir B. R. susitinka kiekvieną sekmadienį nuo 14.00 val. iki 16.00 val. dalyvaujant mamai J. M. ; antrą mėnesį R. R. ir B. R. susitinka kiekvieną sekmadienį nuo 14.00 val. iki 16.00 val. dalyvaujant žmogui, emociškai artimam B. R. ; tolimesniu laikotarpiu R. R. ir B. R. susitinka kas antrą (2-ą ir 4-ą) sekmadienį, pasiimant B. R. 14.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant ją į jos gyvenamąją vietą 18.00 val. R. R. bendrauja su B. R. pagal psichikos sveikatos nustatytą planą, sistemingai konsultuojasi su Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos tarnybos rekomenduotu vaikų psichologu dėl bendravimo su dukra taktikos. Ieškovė taip pat prašo teismo prijungti prie atskirojo skundo reikšmingus dokumentus. Ieškovė nurodo, kad tokia laikinai nustatyta bendravimo tvarka leistų palaipsniui formuoti ir gerinti B. R. ir R. R. emocinį ryšį, apsaugant B. R. psichikos sveikatą nuo bet kokių neigiamų veiksnių, tuo pačiu užtikrinant ir R. R. galimybę bendrauti su dukterimi. Ieškovė nurodo, kad jos dukrai B. R. diagnozuotas atsiskyrimo nerimo sutrikimas, dėl kurio ji sunkiai adaptuojasi naujoje aplinkoje su jai mažai pažįstamais ar nepažįstamais asmenimis. 2009-01-08 VšĮ „Psichikos sveikatos klinika“ išraše iš medicininių dokumentų yra nurodyta, kad B. R. diagnozuotas emocinis sutrikimas. Siekiant sustabdyti emocinės įtampos neigiamą poveikį mergaitei rekomenduojama palaipsniui gerinti bendravimą su tėčiu ir pratinti prie buvimo kartu palaipsniui, pagal psichikos sveikatos nustatytą planą. Tėčiui rekomenduojami tėvystės įgūdžių mokymai, sistemingas konsultavimas dėl bendravimo su dukra taktikos. Šiuo metu, kadangi nėra pritaikytos jokios apsaugos priemonės, galioja bendravimo tvarka, pagal kurią R. R. turi teisę kas antrą savaitgalį paimti 3,5 metų dukrą iš gyvenamosios vietos daugiau kaip parai. Pažymi, kad B. R. reikalinga nesujaukta dienotvarkė, rami ir saugi aplinka. Būtent dėl šios priežasties, laikotarpiui, kol bus suformuotas tinkamas mergaitės emocinis ryšys su tėvu ir reikalingas mamos, J. M. , su kuria B. R. jaučiasi saugiai, arba kito emociškai artimo žmogaus, ką ir pažymėjo gydytojas vaikų psichiatras, buvimas šalia mergaitės.
Atsiliepimas
Atsakovas R. R. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsakovas nurodo, kad pati ieškovė nevykdo įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su mažamete B. R. tvarkos, dėl ko jai Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą pagal LR BK 245 str. ir taikė kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti (baudžiamoj byla Nr. 10-2-515-08). Atsakovas pažymi, kad jis su dukra nustatytu laiku bendrauja Vaiko teisių kontrolierės įstaigos patalpose, tarp jų yra emocinis ryšys, dukra jo nebijo, kaip tik prie jo labiau atsipalaiduoja negu prie motinos. Ieškovė J. M. nuteikinėja vaiką prieš tėvą, visokeriopai trukdo atsakovui bendrauti su dukra, ketvirtus metus piktybiškai pažeidžia galiojantį teismo sprendimą. Atsakovas pažymi, kad teismui nebuvo pateiktas nei vienas įrodymas, jog tėvo bendravimas su dukra B. R. gali pakenkti vaiko interesams bei teisei sveikai gyventi ir vystytis. Vaiko sveikatos problemos turi būti sprendžiamos solidariomis abiejų tėvų pastangomis, o ne slapstant vaiką nuo tėvo. Be to, ribojant B. R. bendravimą su tėvu, kartu ribojama ir mergaitės galimybė bendrauti su jos broliu A. R. .
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės J. M. atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.65 str. numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, tame tarpe, įpareigoti vieną sutuoktinį, esant galimybei, gyventi skyrium, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, priteisti laikiną išlaikymą vaikui. Šių laikinųjų apsaugos priemonių esmė yra būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, t.y. sutrumpinti bendravimo laiką ir sudaryti vaiko motinai galimybes dalyvauti tėvo ir dukters pasimatymų metu. Iki bus priimtas teismo sprendimas ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną atsakovo R. R. bendravimo su dukra B. R. tvarką. Ieškovė savo prašymą grindžia tuo, kad nepilnametė dukra yra labai jautri, jai diagnozuotas atsiskyrimo nerimo sutrikimas, dėl ko mergaitė sunkiai adaptuojasi naujoje aplinkoje su jai mažai pažįstamais ar visai nepažįstamais žmonėmis. Pirmos instancijos teismas išanalizavęs ieškovės prašymą ir byloje esančius prašymus, atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo. Pažymėtina, kad LR CK 3.165 straipsnio 1 dalyje yra nuostata, kad atlikdami savo pareigas tėvai turi pirmumo teisę auklėti vaiką, rūpintis jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, taip pat spręsti kitus klausimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju vaiko sveikatos problemos turėtų būti sprendžiamos pagal vaiko interesus, sudarant jam sveikas ir saugias gyvenimo sąlygas. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad siekiant sustabdyti emocinės įtampos neigiamą poveikį mergaitei, rekomenduojama atsakovui palaipsniui gerinti bendravimą su dukra ir pratinti prie buvimo kartu palaipsniui, pagal psichikos sveikatos nustatytą planą. Tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, kad šiuo atveju abu tėvai turi stengtis, jog jų dukros savijauta pagerėtų, ir kad ji jaustųsi gerai bendraudama tiek su tėvu, tiek su motina. Ieškovė ir pati turėtų dėti daugiau pastangų, kad dukra nebijotų tėvo ir jų tarpusavio bendravimas nedarytų mergaitei neigiamo poveikio, o ne priešingai visokiais būdais riboti jų bendravimo galimybes. Pažymėtina, kad vaiko sveikatos būklė nesudaro pagrindo riboti tėvo teisę bendrauti su vaiku ir atlikti įstatyminę bei prigimtinę pareigą dalyvauti jo auklėjime, todėl ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir tokiu būdu dar labiau apsunkinant atsakovo galimybę bendrauti su dukra laikytinas nepagrįstu ir yra atmestinas.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje nėra vertinamas ieškinio pagrįstumas ir visi pateikti įrodymai. Todėl šioje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje nevertinama ieškovės papildomai pateikti įrodymai, kadangi visi šalių argumentai ir pateikti įrodymai bus analizuojami ir vertinami nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai taikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą nutartį. Kadangi ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, Vilniaus mieto 2 apylinkės teismo 2009-02-10 nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-371-294/2009 palikti nepakeistą.