- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-09
- Bylos Nr.
- ATP-1247-478/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Jūratė Jakubonienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos, U. U. įstatyminės atstovės O. U., apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutarties U. U. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialisto 2014-05-08 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. nutraukta, kadangi pažeidimą padariusiam asmeniui U. U. nėra sukakę 16 metų.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartimi pareiškėjos skundas netenkintas, o Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialisto 2014-05-08 nutarimas nepakeistas.
Šalies argumentai
O. U. apeliaciniame skunde prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį, jos skundą patenkinti ir bylą nutraukti ATPK 250 str. 1 p. numatytu pagrindu, nenustačius pareiškėjos dukros U. U. dalyvavimo eismo įvykyje, t. y. nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nutartį priėmė neįvertinęs įrodymų viseto, vadovaudamasis nenuosekliais ir painiais liudytojų R. M. ir B. M. parodymais. Pareiškėjos pradiniame skunde nurodyti prieštaravimai ne tik nebuvo pašalinti, bet po liudytojų parodymų dar labiau sustiprėjo. Teismo nurodytą automobilio apgadinimo dieną (2014-05-01) pareiškėjos dukra apskritai nesivažinėjo dviratuku ir net nebuvo automobilio apgadinimo vietoje. Iš liudytojų parodymų neaišku, ir tai neargumentuota nutartyje, kuo remiantis buvo nuspręsta, kad dviratuku į automobilį atsitrenkė būtent U. U., pagal ką liudytojai ją atpažino. Skunde taip pat nurodoma, jog teismas visiškai ignoravo faktą, kad daugiabučio gyvenamojo namo kieme, šaligatviu dviratuku važiavusi mergaitė atsitrenkė į automobilį, stovintį draudžiamoje vietoje, t. y. ant šaligatvio. Nepagrįstai nutartyje nurodoma, kad automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo ant pravažiuojamosios dalies, nes oficialiuose teritorijų planavimo dokumentuose toje vietoje pažymėtas šaligatvis.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininkas mano, kad Kauno apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nutartį priėmė teisėtai ir pagrįstai, todėl su O. U. apeliacinio skundo reikalavimais nesutinka. Nurodo, kad pareiškėjos argumentus paneigia byloje apklaustas liudytoju R. M., kuris matė eismo įvykį, nurodė jo aplinkybes. Administracinio teisės pažeidimo byla perduota į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatą, pagal kompetenciją spręsti klausimą dėl teisenos pradėjimo, pagal ATPK 181¹ str., t. y. tėvų patraukimo administracinėn atsakomybėn dėl nustatytų pareigų nevykdymo. Atsižvelgiant į visa tai, manoma, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nepagrįstos ir turi būti vertinamos kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
O. U. apeliacinis skundas atmestinas.
Skundžiama Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis, kuria Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialisto 2014-05-08 nutarimas nepakeistas, yra teisėta ir pagrįsta.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo, pareiškėja nesutinka su pirmos instancijos teismo įrodymų vertinimu ir mano, kad byla turi būti nutraukta, nenustačius pareiškėjos dukros U. U. dalyvavimo eismo įvykyje.
Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
Iš vyresniojo patrulio V. K. 2014-05-03 tarnybinio pranešimo matyti, jog nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), buvo rastas apgadintas automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio savininkė paaiškino, kad automobilį apgadino mergaitė su dviračiu, kuri gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Savininkė tvirtino, jog mergaitės mama žadėjo atlyginti padarytą žalą, tačiau kitą dieną pareiškė, jog padarytos žalos nebeatlygins.
Automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė B. M. tiek 2014-05-03 paaiškinime dėl eismo įvykio, tiek 2014-09-03 teisiamojo posėdžio metu nuosekliai nurodė tas pačias aplinkybes. B. M. aiškino, kad prieš gegužės pirmąją vakare pastatė automobilį kieme, girdėjo, kad kaukia signalizacija, tačiau, pamačiusi vaikus prie automobilio, į lauką nėjo. 2014-05-01 ryte išėjusi į lauką, automobilį rado apgadintą. Pradėjus klausinėti vaikus ir kaimynus, vyriškis paaiškino, jog mergaitė užkrito su dviratuku, kaimynai nurodė, kur ji gyvena. Nuėjus pas mergaitę ir jos mamą, mama sutiko atlyginti žalą, pripažino, kad dukra susižalojo, tačiau po kurio laiko atsisakė atlyginti žalą ir dukters kaltę ėmė neigti.
Apeliacinio skundo motyvai, jog neaišku, kuo remiantis buvo nuspręsta, kad dviratuku į automobilį atsitrenkė būtent U. U., nepagrįsti. Liudytojas R. M. nurodė, kad stovėjo kieme ir prižiūrėjo savo dukrą, kai išgirdo triukšmą. Atsisukęs pamatė prie automobilio, stovinčio ant pravažiavimo, gulinčią mergaitę ir į automobilio priekinę dalį įsirėžusį dviratuką. Teigia, kad mergaitė atsikėlė, išsitraukė dviratuką ir šlubuodama nuėjo. Liudytojas tvirtino, kad stovėjo nuo automobilio 5 metrų atstumu, todėl nekyla abejonių, jog įvykį matė ir identifikavo mergaitę, kuri apgadino automobilį.
Pareiškėja skunde teigia, kad teismo nurodytą automobilio apgadinimo dieną (2014-05-01) su dukra buvo išvykusi ir tą dieną dukra apskritai nesivažinėjo dviratuku. Aukštesnysis teismas pažymi, kad pirmos instancijos išvada, jog 2014-05-01 U. U. kliudė stovintį automobilį, yra netiksli, tačiau nutarties esmės tai nekeičia. Iš byloje surinktų duomenų matyti, jog B. M. priklausantis automobilis buvo apgadintas ne 2014-05-01, o minėtos dienos išvakarėse. Tai pagrindžia B. M. ir R. M. užfiksuoti parodymai.
Kauno apygardos teismas nurodo, kad Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialistas, nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, kadangi U. U. nėra sukakę šešiolikos metų, priėmė tinkamą procesinį sprendimą. ATPK 250 str. 2 p. numato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai asmeniui, padariusiam priešingą teisei veikimą arba neveikimą nėra sukakę šešiolikos metų amžiaus.
Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą nutarimą palikti nepakeistą. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti ar naikinti pagal Ovidijos Undzėnaitės apeliaciniame skunde pateiktus argumentus įstatyminio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
O. U. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.