- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-22
- Bylos Nr.
- e2VP-2454-845/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30687-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Lijana Le Huede (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Le Huede rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolis Robertas Vasiliauskas, Ž. O. ir R. V. O.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja VMI prašo nustatyti, kad skolininkui Ž. O. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės R. V. O. gauto darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų pajamų, ar ateityje būsiančių lėšų, iš kurių būtų galima išieškoti skolą Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai, bei ½ dalis sutuoktinės R. V. O. banko sąskaitoje esančių ar ateityje būsiančių piniginių lėšų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.
Pareiškėja nurodo, kad antstolio Roberto Vasiliausko kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0179/18/02063 pagal Institucijos pareigūno nutarimą administracinių nusižengimų byloje tiek, kiek tai susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. (23.31-08) 483-112686 dėl 130,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininko Ž. O. pareiškėjos naudai. Nepavykus išieškoti skolos iš skolininko, vykdymo eigoje buvo gauta informacija, kad skolininkas yra sudaręs santuoką su R. V. Orlauskiene. Išieškotoja duomenų apie skolininko ir jo sutuoktinės sudarytas vedybines ar povedybines sutartis bei santuokos nutraukimą neturi, turto padalijimo faktas nėra nustatytas. Nurodo, kad antstolis nustatė, jog skolininko sutuoktinė gauna draudžiamąsias pajamas iš VSDF Vilniaus skyriaus pensijų skyriaus 3-ojo poskyrio. Kadangi turto arešto aktu areštuojamas skolininkui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, kuriame skolininko dalis nenustatyta, pareiškėja kreipiasi į teismą dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolis Robertas Vasiliauskas atsiliepimu į pareiškimą prašė nustatyti, kad skolininkui priklauso ½ dalis sutuoktinės gaunamų ar ateityje gautinų darbo užmokesčio, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas, ir ½ dalis sutuoktinio banko sąskaitoje esančių ar ateityje būsiančių piniginių lėšų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.
Suinteresuotas asmuo R. V. O. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu nesutinka ir pažymėjo, kad kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą dėl santuokos nutraukimo.
Suinteresuotas asmuo Ž. O. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Pareiškimas kartu su pranešimu dėl atsiliepimo pateikimo laikomi tinkamai įteiktais Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką yra pranešta tinkamai (paskelbiant viešai CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka), byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė. Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.92 straipsnio 1 dalies nuostatas, sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrąją nuosavybę nustato Civilinio kodekso trečiosios knygos normos. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 įtvirtinta sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. CPK 667 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Aiškindamas ir taikydamas šią CPK normą, kasacinis teismas nurodė, kad išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). Viena iš šios teisės normos taikymų sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
Iš vykdomosios bylos Nr. 0179/18/02063 medžiagos nustatyta, kad antstolis Robertas Vasiliauskas vykdo išieškojimą pagal Institucijos pareigūno nutarimą administracinių nusižengimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. (23.31-08)483-112686 dėl 130,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininko Ž. O. išieškotojos naudai. Vykdymo metu antstolis nustatė, kad skolininkas registruoto nekilnojamojo turto neturi, tačiau yra sudaręs santuoką su R. V. O. Liteko duomenimis nustatyta, kad tarp skolininko ir suinteresuoto asmens R. V. O. santuoka buvo nutraukta 2022 m. sausio 13 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-718-723/2022, teismo sprendimas įsiteisėjo 2022-02-15. Nustatyta, kad teismas 2022-01-13 sprendimu nutraukė ieškovės R. V. O. ir atsakovo Ž. O. santuoką, įregistruotą 2021 m. rugsėjo 17 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, dėl atsakovo Ž. O. kaltės. Taip pat teismas konstatavo, kad atsakovo Ž. O. vardu atsiradusios prievolės visiems kreditoriams yra jo asmeninės. Pažymėtina, kad CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas teismo sprendimo visuotino privalomumo principas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka.
Pagal CPK 182 straipsnio 2 dalį nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsitesėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. CPK 279 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius; šioje teisės normoje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (išspręstos bylos) galia.
Pažymėtina, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 182 straipsnio 2 dalies norma reiškia ne tik tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, bet ir tai, kad teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius.
Apibendrinant darytina išvada, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo suinteresuoti asmenys ir pareiškėja kaip kreditorius, ir kurios nagrinėjimo dalykas buvo santuokos nutraukimas, turto padalijimas ir kreditorinių įsipareigojimų paskirstymas, yra nustatytas prejudicinis faktas, kad atsakovo Ž. O. įsipareigojimai buvo prisiimti asmeniškai ir skirti jo asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis.
Pažymėtina, kad vykdymo proceso normose nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Tačiau išieškojimas į skolininko dalį jungtinėje nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai yra nustatyta skolininkui priklausanti dalis turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis (CPK 667 straipsnio 2 ir 4 dalys). Atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu skolininko prievolės yra pripažintos asmeninėmis, sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą nagrinėjamu atveju nėra taikomos. Taigi, nėra teisinių sąlygų nustatyti skolininko turto dalį taip kaip tai numatyta CPK 667 str., todėl prašymas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 667 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjos Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolis Robertas Vasiliauskas, Ž. O. ir R. V. O., atmesti.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.